Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-442/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-11
Bylos Nr.
2K-442/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-442/2008 Procesinio sprendimo kategorija
1.2.26.2.1 (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis ir G. G. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir išteisintojo gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. buvo kaltinamas ir Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. apie 18 val. viešoje vietoje Biržų rajone Parupės kaime ant kelio netoli J. D. namų kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. T. į veidą, padarydamas minkštųjų audinių sumušimą kairiojo voko srityje, kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, vertinamą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sugriebė už pečių išlipantį iš automobilio E. B., parbloškė jį ant žemės, sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir G. G. išteisino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka tam, kad būtų paneigtos abejonės dėl G. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti byloje esančiais įrodymas, išteisinamajame nuosprendyje traktuojamos kaltininko naudai. Nustatyta, kad abu nukentėjusieji neigė savo girtumą ir net bandė paveikti liudytoją T. Ž., kad šis meluotų teismui apie jų girtumą įvykio metu. Nukentėjusysis V. T. neigė savo grumtynes su E. B. automobilyje, nors pagal liudytojų T. ir J. Ž. parodymus kitą dieną neprisiminė įvykio ir apie jį klausinėjo galimai jį mačiusius žmones. G. G. parodymai, kad jis smūgio V. T. kumščiu nesudavė, yra nuoseklūs. Tai sukėlė rimtą pagrindą abejoti nukentėjusiųjų parodymais bei tuo, kad nukentėjusįjį V. T. nuteistasis sužalojo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi teisme apklaustos teismo medicinos specialistės A. M. paaiškinimu ir faktais, jog į šeimos gydytoją V. T. kreipėsi tik rugsėjo 26 d., o į policiją tik spalio 3 d., nuo įvykio praėjus net dvylikai dienų, besąlygiškai neatmetė galimybės, jog V. T. galėjo susižaloti pats. Šią bylos įrodymais kategoriškai nepaneigtą abejonę teismas taip pat vertino kaltinamojo naudai.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį dėl byloje padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kurie yra esminiai BPK pažeidimai, nes sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tačiau jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų nustatęs pirmosios instancijos teismas ir kurios leistų daryti priešingas išvadas, nenustatė. Apygardos teismas neatliko visų bylos įrodymų analizės, neįvertino jų tarpusavio liečiamumo aspektu, G. G. parodymus įvertino atsietai nuo nukentėjusiųjų parodymų ir be pagrindo suabejojo medicinos specialisto išvada. Taip pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 331 straipsnio 2 dalį, šis teismas priėmė prielaidomis ir abejonėmis pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo V. T. parodymus apie G. G. jam suduotą smūgį į veidą apygardos teismas pripažino iš esmės nuosekliais. Jų negali paneigti V. T. neprisipažinimas, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, kad automobilyje jis su E. B. laikė vienas kitą už kaklo, ar faktas, kad į policiją jis kreipėsi ne iš karto. Liudytojas T. Ž. negalėjo tiksliai pasakyti, ką matė automobilyje vykstant tarp V. T. ir E. B., ir niekada nenurodė, jog jie būtų vienas kitam sudavę smūgius. V. T. aiškino, kad G. G. tėvas yra jo kaimynas, todėl tikėjosi su G. G. sutaikyti.

Šalies argumentai

Kasatorius nesutinka su teismo daroma prielaida, kad V. T. galėjo susižaloti pats. Teismo medicinos specialistės išvadoje nurodyta, jog sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, gali būti, kad kumščiu. Teisme specialistė nurodė, kad krisdamas žmogus susižalotų atsikišusią veido vietą, o kad susižalotų kairės akies akiduobės kraštą taip, kaip V. T., žmogus turėtų kristi visu kūnu ir atsitrenkti į atsikišusį daiktą. Šiuos specialistės parodymus, kasatoriaus manymu, reikia vertinti kartu su G. G. ir T. Ž. parodymais. G. G., neigiantis sudavęs smūgį V. T., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė tokių aplinkybių, kad V. T. iš automobilio būtų išlipęs sužalotas ir kad jam iš nosies būtų bėgęs kraujas, ar jis būtų griuvinėjęs ant kelio. Įvykio metu priėjusiai L. D. G. G. pasakė, kad nieko baisaus neatsitiko, taigi nenurodė, kokiu būdu V. T. buvo sužalotas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja L. D. nepatvirtino mačiusi, kad E. B. pats iškrito iš mašinos. Ji teigė mačiusi E. B. griovyje. Šie liudytojos parodymai paneigia G. G. parodymus pirmosios instancijos teisme, kad E. B. visai nebuvo išlipęs iš automobilio. Pats E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai nurodė, jog G. G. sudavė vieną smūgį kumščiu iš automobilio išlipusiam V. T. į veidą, o jį patį parbloškė ant žemės. E. B. skirtingu laiku duotų parodymų dėl neesminių detalių skirtumai yra visiškai suprantami. Kasatoriaus manymu, byloje nenustatytos jokios kitos aplinkybės, paneigiančios, kad G. G., viešoje vietoje sudavęs iš automobilio išlipusiam V. T. smūgį kumščiu į veidą E. B. akivaizdoje, po to sugriebęs už pečių ir parbloškęs ant žemės E. B., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes kruviną nukentėjusįjį V. T. matė liudytojai L. D. ir T. Ž.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nerenka ir nevertina. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Todėl argumentai, kuriais kasatorius aprašo ir vertina išteisintojo, nukentėjusiųjų, liudytojų, teismo medicinos specialistės byloje duotus parodymus, ir pan., taip pat visų šių teiginių pagrindu savaip apibendrina buvusius įvykius, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir paliktini nenagrinėti. Būtent prie tokių argumentų priskirtini skundo tekste išdėstyti teiginiai, kad nukentėjusiojo V. T. parodymų apie jam G. G. suduotą smūgį negali paneigti tai, kad V. T. neprisipažino įvykio metu buvęs neblaivus, o automobilyje su E. B. laikė vienas kitą už kaklo, kad į policiją kreipėsi ne iš karto dėl to, kad tikėjosi su G. G. susitaikyti. Be to, kasatorius aprašo ir pats vertina teismo medicinos specialistės išvadą ir paaiškinimus apie galimą V. T. patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, tvirtindamas, kad šie duomenys išteisinamajame nuosprendyje buvo įvertinti netinkamai. Skunde dėstomi G. G. duoti parodymai ir kartu atkreipiamas dėmesys į tai, ko svarbaus, kasatoriaus manymu, apie įvykį šis asmuo nėra pasakęs. Liudytojos L. D. parodymai apie tai, kas įvykio metu atsitiko su E. B., vertinami kaip prieštaraujantys G. G. parodymams. Nukentėjusiojo E. B. parodymų skirtumai dėl neesminių įvykio detalių skunde vertinami kaip visiškai suprantami. Daroma išvada, jog išteisinamajame nuosprendyje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios paneigtų, kad G. G., viešoje vietoje sudavęs V. T. smūgį kumščiu į veidą E. B. akivaizdoje, o po to šį sugriebęs už pečių ir parbloškęs ant žemės, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie teiginiai išreiškia kasatoriaus teikiamą faktų ir įrodymų turinio traktuotę, kurią analizuoti kasacinės instancijos teismas neturi kompetencijos.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu kasatorius Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį ginčija nuorodomis į pažeidimus, jo manymu, padarytus šioje baudžiamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes išvados dėl G. G. išteisinimo paremtos vien prielaidomis ir abejonėmis, nenustačius jokių naujų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas, priešingas išdėstytoms pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir jais pagrindžiamų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir daromų išvadų teismui nėra privalomos. Svarbu, kad teismo baigiamajame akte būtų išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos įgyvendintos geriau. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Priešingai, negu teigia kasatorius, nustatyta nauja tokio pobūdžio įvykiams itin svarbi aplinkybė, kad abu nukentėjusieji buvo girti. Atkreiptas dėmesys ir į nukentėjusiųjų elgesį po įvykio, apimantį ilgesnį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje to nebuvo padaręs. Šiame nuosprendyje įrašyta, kad G. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nors čia pat nurodoma, kad paties įvykio aplinkybių niekas iš pašalinių asmenų nematė. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė išsakė nuomonę, kad G. G. veiksmai kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas, taikant ne BK 284 straipsnio 1 dalį, bet BK 140 straipsnį.

Išteisinamajame nuosprendyje įrodymai aptarti ir įvertinti išsamiau, atsižvelgiant į jų viseto sisteminius santykius, kuriuose išryškėjo nepašalinami prieštaravimai. Konstatuota, kad nukentėjusiųjų V. T. ir E. B., bandžiusių paveikti liudytoją T. Ž., parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi. Byloje surinktų įrodymų išanalizuota visuma atvedė prie logiško vertinimo, kad stinga įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad G. G. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Esant tokioms abejonėms, kurių negalima įveikti remiantis byloje esančiais įrodymais, jos traktuojamos asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, naudai. Būtent tokiu pagrindu G. G. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas.

Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Kasatorius teigia, kad išteisinamasis nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pagal juos apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, jame nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama išteisinamąjį nuosprendį, minėtų reikalavimų nepažeidė. Nuosprendyje išdėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, aptarti įrodymai, pateikti motyvai, kuriais remiantis nesutinkama su apkaltinamajame nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu. Taigi skundo teiginys, kad šis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, yra deklaratyvus. Kitas kasatoriaus teiginys, kad BPK 331 straipsnio 2 dalis pažeista dėl to, kad išteisinamasis nuosprendis pagrįstas abejonėmis, neatitinka nusistovėjusios ir įprastinės baudžiamojo proceso įstatymo traktuotės. Šis įstatymas, drausdamas abejonėmis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, orientuoja teismus į tai, kad, jeigu nepaisant visų išnaudotų galimybių pašalinti byloje iškilusias abejones jų įveikti nepavyksta, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi, nepašalintos abejonės dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, duoda pagrindą priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas būtent tokį sprendimą, BPK nuostatų nepažeidė.

Darytina bendra išvada, kad skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti BPK nuostatų tokių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais, t. y. dėl kurių šį nuosprendį reikėtų, kaip prašoma skunde, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia BajerčiūtėBenediktas StakauskasEgidijus Bieliūnas