- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-3660-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00966-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, A. K., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, A. K., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradėdama faktiškai valdyti pareiškėja priėmė po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą. Pareiškime nurodoma, kad mirus sutuoktiniui pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko toliau gyventi santuokos metu įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau mokėjo ir moka visus mokesčius. Kadangi butas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje buvo registruotas pareiškėjos vardu, pareiškėja nežinojo, kad jai reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Šią aplinkybę sužinojo tik pastaruoju metu iš notarės, kai nusprendė butą padovanoti savo vaikams. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jai yra reikalingas siekiant įgyvendinti įpėdinio teises ir įregistruoti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys A. P. ir A. K. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. K. ir J. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų – A. P. (buvusi K.) ir A. K. Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metų įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2021 m. spalio 13 d. pažyma Nr. S-59 patvirtina, kad po J. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m. birželio 28 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
7. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. K. ir J. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruotas tik pareiškėjos vardu, tačiau sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). D. K. po sutuoktinio J. K. mirties toliau liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausiusiame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiojo vaikai, šioje byloje suinteresuoti asmenys, A. P. ir A. K.. Pripažintina, kad pareiškėjos D. K. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, būdama J. K. įstatyminė įpėdinė, priėmė po J. K. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.