Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent:

jis, 2020 m. sausio 13 d., apie 13.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose, iš M. M. priklausančios piniginės, gulėjusios jo striukės kišenėje, pagrobė ir taip neteisėtai įgijo AB „SWEDBAK“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pagal naudojimosi sutartį su teise naudotis išduota M. M., kurią laikė iki 2020 m. sausio 13 d., apie 15.30 val.

Be to I. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai iniciuoti, o būtent:

jis neteisėtai panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti M. M. priklausančią AB „SWEDBANK“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas PIN kodą, neteisėtai atliko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.03 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.05 val. dvi finansines operacijas AB „SWEDBANK“ banko bankomate H122, esančiame Parko g. 23, Vilniuje, šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M., ir apgaule atliko finansines operaciją – nuo M. M. AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė grynuosius pinigus – 200 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti,

tęsdamas savo nusikalstama veiką, jis neteisėtai panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti M. M. priklausančią AB „SWEDBANK“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas PIN kodą, neteisėtai atliko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.16 val. val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.30 val. šešias finansines operacijas AB „SWEDBANK“ banko bankomate H147, esančiame Šiaurės g. 37, Vilniuje, šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M., ir apgaule atliko finansines operacijas – nuo M. M. AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė grynuosius pinigus – 600 eurų, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti.

Be to I. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis neteisėtai panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti M. M. priklausančią AB „SWEDBANK“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas PIN kodą, neteisėtai atliko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.03 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.05 val. dvi finansines operacijas AB „SWEDBANK“ banko bankomate H122, esančiame Parko g. 23, Vilniuje, šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M., ir apgaule atliko finansines operacijas – nuo M. M. AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė grynuosius pinigus – 200 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis neteisėtai panaudojo neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti M. M. priklausančią AB „SWEDBANK“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas PIN kodą, neteisėtai atliko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.16 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.30 val. šešias finansines operacijas AB „SWEDBANK“ banko bankomate H147, esančiame Šiaurės g. 37, Vilniuje, šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M., ir apgaule atliko finansines operacijas – nuo M. M. AB „SWEDBANK“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė grynuosius pinigus – 600 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, iš viso tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 800 eurų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. G. kaltę pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su M. M. Kortelę paėmė iš nukentėjusiojo striukės. Žinojo jos kodą, nes kartu nusiimdavo pinigus ir jis kodą pamatė. M. nematė, kad paėmė jo kortelę. Nuo kortelės nuėmė 800 eurų tą pačią dieną, kada paėmė kortelę. Po kurio laiko pasakė M., kad nusiėmė pinigus. Kaltinime teisingai parašyta, kiek kartų, iš kurio bankomato nuimta. Žalos neatlygino. Šiuo metu jį atleido iš darbo, jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau antstoliai išieško skolas, kadangi turi skolų. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Supranta, kad M. reikia pinigų, sutinka per du mėnesius viską grąžinti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. parodė, kad iki šiol I. G. negrąžino jokios dalies ir jo neatsiprašė. Padaryta žala yra 800 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. I. G. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. G. parodė, kad psichiatrijos gydymo įstaigose nesigydė, narkologinėje įskaitoje neįrašytas. M. M. pažįsta, su juo kartu dirba (duomenys neskelbtini). M. M. banko kortelės neėmė, jokių pinigų iš jo kortelės nenuėmė. Irgi turi savo banko kortelę, kuri yra išduota Swedbank. Jis su savo kortele nuiminėjo pinigus. 2020 m. sausio 13 d. apie 15.00-15.15 val. galėjo būti Naujojoje Vilnioje ir galėjo nuiminėti pinigus nuo savo banko kortelės. Atsimena, kad tą dieną buvo Naujoje Vilnioje ir bankomate, esančiame Parko g. 23, Vilniuje, iš savo banko kortelės nuėmė 200 eurų. Po to tą pačią dieną, galimai 15.30 val., nuvažiavo prie parduotuvės „Rimi“, esančios Šiaurės g. 37, ir ten irgi nusiėmė pinigus, 100 eurų, nes pirko dovaną. Savo sąskaitos numerio neatsimena. M. M. kortelės neėmė ir iš jo kortelės jokių pinigų neišgrynino. Negali paaiškinti, kodėl jo nuotrauka yra užfiksuota 2020 m. sausio 13 d. bankomate, kai buvo nuimami pinigai iš M. M. kortelės. Su M. M. pažįstami jau senai, santykiai geri. Jis jam apie pinigų bei kortelės vagystę nieko nesakė. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis I. G. kaltę pripažino ir parodė, kad pavogė iš M. jo mokėjimo kortelę bei nuėmė iš jo kortelės 800 eurų. Dėl padaryto labai gailisi. M. M. pažįsta, su juo kartu dirbo. Jis labai dažnai važiuodavo kartu su M. į Naująją Vilnią ir ten bankomate M. nuimdavo savo pinigus. M. mokėjimo kortelės PIN kodą buvo įsiminęs, nes padėdavo M. nuimti pinigus, kadangi jis nemokėjo pirmą kartą nuimti pinigų, tai prašė jo. 2020 m. sausio 13 d., dienos metu jis dirbo kartu su M., apie pietus, t. y. 12.00 val. jis kartu su M. pietavo (duomenys neskelbtini) katilinės patalpose. Kai papietavo, M. nusirengė ir pakabino savo striukę ant kėdės, tuo metu jis pastebėjo, kad iš jo striukės kišenės iškrito piniginė. M. pats to nepastebėjo. Tada M. išėjo plauti rankas, o jis pakėlė jo piniginę ir iš jos pavogė jo banko mokėjimo kortelę. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, gal būt dėl to, kad tuo metu sugedo jo automobilis ir reikėjo jį taisyti, o jis tam neturėjo pinigų. Po darbo, tą pačią dieną, apie 15.00 val. jis nuvažiavo į Naująją Vilnią. Nuvyko į bankomatą, esantį prie parduotuvės „Maximą“, Parko g. 23, Vilniuje. Ten bankomate įdėjo M. kortelę, surinko kortelės PIN kodą, kurį buvo įsiminęs, ir nuėmė 100 eurų, po to dar kartą įdėjo kortelę, surinko PIN kodą ir dar nuėmė 100 eurų. Po to dar kartą įdėjo į bankomatą kortelę ir norėjo nuimti dar pinigų, tačiau bankomatas jam neišdavė. Jis nežiūrėjo į pinigų likutį sąskaitoje, nes žinojo, kad ten turi būti pinigų, kadangi jiems neseniai išmokėjo atlyginimą, ir paskutinį kartą matė, kad pas M. sąskaitoje yra pinigų. Po to, kai bankomatas jam neišdavė pinigų, jis nusprendė nuvažiuoti į kitą bankomatą, esantį Šiaurės g., Vilniuje, prie parduotuvės „Rimi“. Ten bankomate įdėjo M. banko kortelę, surinkęs PIN kodą įvedė sumą 200 eurų ir nuėmė pinigus. Po to dar du kartus buvo įdėjęs kortelę, surinkęs PIN kodą nuėmė 400 eurų. Po to bankomatas jam kortelės negrąžino, kortelė liko bankomate. Iš viso iš M. sąskaitos nuėmė 800 eurų. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Pažada visus pinigus grąžinti M. (b. l. 84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, kad 2020 m. sausio 13 d., vakare, apie 20.00 val. grįžęs namo, kai įjungė internetą, pastebėjo, kad iš jo banko kortelės buvo nuimti pinigai, aštuonis kartus po 100 eurų. Pinigai buvo išgryninami nuo 15.03 val. iki 15.30 val. Pirmus du kartus buvo išgryninami Parko 23, Vilniuje, o likusius šešis kartus Šiaurės 37, Vilniuje. Kai būna operacijos su jo sąskaita, tai iš karto ateina pranešimas apie pinigų judėjimą. Įtaria, kad pasinaudoti jo banko kortele galėjo tik jo bendradarbis I. G., kartu dirba (duomenys neskelbtini), kadangi 2020 m. sausio 7 d., apie 16.10 val. kartu su juo buvo Parko 23, Vilniuje ir jis išgrynino 200 eurų. G. tuo metu buvo šalia ir galėjo pamatyti jo kortelės PIN kodą. Banko kortelę įsidėjo į piniginę, o piniginę įdėjo į striukę ir nuo to karto kortele nesinaudojo. Pamesti jos negalėjo. 2020 m. sausio 13 d., apie 12.00 val. kartu su I. pietavo (duomenys neskelbtini), rūsyje. Po pietų apie 13.00 val. jis paliko savo striukę, kurioje buvo banko kortelė, ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) sužinoti, ar dar bus kokie nors darbai. Mano, kad tada I. G. galėjo ir pavogti jo kortelę. Naujų darbų nebuvo ir tada jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), aplankyti anūko, kur nuvažiavo I. nežino. Banko kortelę jis iš karto užblokavo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti asmenį, kuris iš jo kortelės pasisavino 800 eurų, pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jam padarytas nuostolis yra 800 eurų (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad dėl nuimtų nuo banko sąskaitos pinigų padaryta 800 eurų turtinė žala. Dėl pačios banko kortelės keitimo žala nepadaryta. Nori pareikšti civilinį ieškinį 800 eurų sumai. I. G. su juo susitikęs nebuvo, dėl vagystės neatsiprašė, nesitarė su juo dėl pinigų grąžinimo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 109).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2020 m. sausio 14 d., 11.37 val. pranešta, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 15.00 val. pasinaudojus svetima Swedbank kortele bankomate buvo nuimti pinigai – 800 eurų. Nuostolis – 800 eurų (b. l. 6).

AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas ir AB „Swedbank“ raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurių matyti, kad bankomate (bankomatas H122) adresu Parko g. 23, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.03 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.05 val. buvo nuimti pinigai, t. y. du kartus po 100 eurų. Bankomate (bankomatas H147) adresu Šiaurės g. 37, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.16 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.30 val. buvo nuimti pinigai, t. y. šešis kartus po 100 eurų. Iš viso 2020 m. sausio 13 d. buvo išgryninta 800 eurų (b. l. 22, 34).

Kitų objektų (kompaktiniame diske esančių nuotraukų) apžiūros protokolas bei fotolentelė, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pinigus iš banko Swedbank bankomatų, naudodamasis M. M. banko kortele, grynina J. G. (b. l. 35-52; kompaktinis diskas voke prie bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje I. G. iš M. M. priklausančios piniginės pagrobė ir taip neteisėtai įgijo AB banko „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę, kuria pagal naudojimosi sutartį teisė naudotis išduota M. M., laikė iki 2020 m. sausio 13 d., apie 15.30 val. Taip pat I. G. neteisėtai panaudojo M. M. priklausančią AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę ir panaudodamas PIN kodą, neteisėtai atliko dvi finansines operacijas AB „Swedbank“ banko bankomate H122, esančiame Parko g. 23, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.03 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.05 val., šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, taip bankui pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad jis yra M. M., ir apgaule atliko finansines operacijas, taip apgaule įgijo svetimą turtą – grynuosius pinigus – 200 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką I. G. analogišku būdu, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.16 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.30 val., atliko šešias finansines operacijas su M. M. priklausančia AB „Swedbank“ banko elektronine kortele ir panaudodamas PIN kodą, neteisėtai atliko šešias finansines operacijas AB „Swedbank“ banko bankomate H147, esančiame Šiaurės g. 37, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 13 d. 15.16 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 15.30 val., bankui pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad jis yra M. M., ir taip įgijo svetimą turtą – grynuosius pinigus – 600 eurų. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu I. G. parodė, kad su nukentėjusiuoju dirbo kartu (duomenys neskelbtini). M. nematė, kad jis paėmė jo kortelę. Tą pačią dieną ir nuėmė pinigus. Kaltinime teisingai parašyta kiek kartų ir kur nuėmė pinigus. Jo kaltę įrodo ir byloje surinkti duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusysiojo M. M. paridymai, policijos registruojamų įvykių duomenys, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, AB „Swedbank“ raštas dėl informacijos pateikimo bei bankomatų užfiksuotos nuotraukos, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš M. M. priklausančios banko sąskaitos buvo išgryninti viso 800 eurų, tai padarė I. G. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes I. G. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

I. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas I. G. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 95-96), per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas 3 kartus už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, vieną jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, apie kitų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 97-98), bylos duomenimis nedirba (b. l. 99), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 100), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Už sunkesnės kategorijos nusikalstamas veikas, t. y. BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, baudžiamasis įstatymas numato bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. G. yra padaręs nukentėjusiajam turtinę žalą, kurios dar neatlygino, todėl manytina, kad paskyrus jam baudą, nebus pakankamai užtikrinti nukentėjusiojo interesai. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad I. G. nurodė, jog dirba Verslo liudijimo pagrindu, manytina, kad arešto bausmė taipogi šiuo atveju nebūtų tinkama. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. G. paskyrus griežčiausią už padarytus nusikaltimus numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau, kadangi tai griežčiausia bausmės rūšis, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas I. G. padarė pirmą kartą, bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Atsižvelgus į tai, kad I. G. padarytos nusikalstamos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį, jo veikas vienijo vieninga tyčia, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nurodytos I. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, teismo vertinimu, parodo jo norą taisytis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra pavojingi, už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas asmuo teisiamas pirmą kartą. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant jam įpareigojimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, manytina, nėra pagrindo jį įpareigoti nekeisti gyvenamosios vietos, jam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 69 straipsnyje nurodyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žala asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė 800 eurų dydžio turtinę žalą nukentėjusiajam M. M.. I. G. teismo posėdžio metu pasižadėjo per du mėnesius atlyginti padarytą žalą. Todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus bei užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nukentėjusysis M. M. byloje yra pareiškęs 800 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 110), apklausos metu M. M. nurodė, jog iš jo banko sąskaitos buvo 8 kartus po 100 eurų nuimti pinigai, todėl jis patyrė 800 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Atsižvelgus į tai, kad M. M. I. G. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei pareikšto ieškinio sumos neginčijo, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl M. M. padarytos turtinės žalos yra tenkintinas visiškai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime I. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6, 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 147,52 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu pagal įstatymą, nes I. G. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab, kad nemokėjimas proceso kalbos iš esmės trukdo ne tik suprasti kuo esi kaltinamas, bet ir žinoti teisės aktus, kuriais yra užtikrinamos kaltinamojo teisės, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su nuotraukomis iš bankomatų, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. G. (I. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnes, ir paskirti I. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, I. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti I. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nusikaltimų padarymo metu padarytą žalą atlyginti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti atlyginti turtinę žalą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos sumos.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš I. G. civiliniam ieškovui M. M. (M. M.) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su nuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.