Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja L. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. P-387 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei L. G. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji šiuo metu dirba Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurore. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. sausio 25 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų baudžiamojoje byloje. 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nr. 17.9-2111. Prokurorė O. Z., baigusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2018 m. vasario 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pasiūlė pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau neskirti tarnybinės nuobaudos. Šiai išvadai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nepritarė ir 2018 m. vasario 20 d. pavedė atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų baudžiamojoje byloje. 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. kovo 20 d. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nr. 17.9-4824 (toliau – ir Pranešimas). 2018 m. kovo 26 d. pareiškėja atsakovui pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir pažymėjo, kad jokių tarnybinių nusižengimų nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. 2018 m. liepos 16 d. buvo priimta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 17/9-10322 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog: 1) palaikydama valstybinį kaltinimą Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-518/2018, 2017 m. rugsėjo 20 d. baigiamojoje kalboje siūlydama teismui pripažinti M. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, nesant pareikšto civilinio ieškinio, nenurodė ir nepasiūlė teismui taikyti imperatyvių BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų ir išieškoti iš kaltininko M. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 67 192,10 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nustatyta pasisavinto turto suma 66 902,51 Eur); 2) 2017m. rugsėjo 20 d. baigiamojoje kalboje Vilniaus apygardos teismui pasiūliusi paskirti M. Š. 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už svetimo turto pasisavinimą, jos vykdymą atidedant, tačiau teismui 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskyrus M. Š. švelnesnę kitos rūšies negu BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmę - baudą, apeliacine tvarka šiuo nuosprendžio neapskundė, nors tokio savo sprendimo teismas nemotyvavo ir nesusiejo su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika. 2018 m. liepos 23 d. pareiškėja buvo supažindinta su Įsakymu, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

3. Pareiškėja pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktas numato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro priešingas teisei veikimas ar neveikimas, kaltė, neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju jai tarnybinė nuobauda - pastaba, yra paskirta nepagrįstai, nes neegzistuoja visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. nėra nustatyti neteisėti pareiškėjos veiksmai ar neveikimas, pareiškėjos kaltė ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, o ir nurodytos neva atsiradusios neigiamos pasekmės yra deklaratyvaus pobūdžio.