Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 3 d. paduotu atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl užstato grąžinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Vilungės statyba“ ieškinys atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl 18 332 Eur užstato grąžinimo, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr. A33(1)-3311 išreikštą sprendimą pasinaudoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 18 332 Eur dydžio užstatą. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) netinkamai taikydamas CK 6.70 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai pripažino, kad užstatas turėtų būti grąžinamas (kitu atveju jis atliktų baudinę funkciją), todėl, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik panaikino galimybę taikyti prievolės įvykdymo užtikrinimą, bet ir pažeidė sutarčių privalomumo principą, nes neatsižvelgė į šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatytą užstato panaudojimo tvarką; ieškovei neatlikus visų sutartyje nurodytų darbų nustatytais terminais, atsakovė įgijo teisinį pagrindą taikyti jai sutartinę atsakomybę ir pasinaudoti pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu; 2) padarė nepagrįstą išvadą, kad rangos sutartyje nėra apibrėžta, ką reiškia joje minimas pasinaudojimas užstatu, taip pat kad sutarties 4.3 punkte nustatyta užsakovo galimybė pasinaudoti užstatu reiškia, kad iš užstato lėšų atsakovė turi teisę padengti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius ar sutartyje nustatytas netesybas, tačiau ji neturi teisės perimti nuosavybės teisės į užstatą ir jo negrąžinti, nesiedama sutarties pažeidimo su jos patirtais turtiniais praradimais; dėl to teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovės 2020 m. gegužės 7 d. rašte išreikštas sprendimas pasinaudoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu, yra neteisėtas; 3) spręsdamas dėl ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.681 ir 6.694 straipsnius; 4) padarė nepagrįstą išvadą, kad užsakovė faktiškai pradėjo naudotis rangos darbų rezultatu ir objektas buvo atidarytas, prieinamas miestelio gyventojams nuo 2020 m. gegužės 1 d.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamo teisės normų taikymo kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, užstato paskirties, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodomas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atrankos kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 7 dalimis, už kasacinį skundą turėjo būti sumokėtas 412 Eur dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį, prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus

Nagrinėjamu atveju atsakovė prie kasacinio skundo nepridėjo įrodymų apie 412 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat nepateikė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Taigi paduotas kasacinis skundas taip pat neatitinka CPK 347 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.