Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-09-07 · Civilinė byla Nr. 2-469-522/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
2-469-522/2012
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00257-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
UAB „Širvintų tiekimas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-469-522/2012(Proceso Nr. 2-44-3-00257-2012-2)Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 42.10.; 116.1. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 7 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovėms Romai Džiovėnaitei ir Virginijai Germanienei, atsakovo UAB „Širvintų tiekimas“ atstovui direktoriui N. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Širvintų tiekimas“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1996 m. liepos 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 168 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos atstovas Alfonsas Macaitis išnuomojo atsakovui UAB „Širvintų tiekimas“, atstovaujamam direktoriaus N. D., 21064 m² bendro ploto žemės sklypus, esančius Kalnalaukio g. 10, Širvintose. Žemė išnuomota 99 metams gamybinei komercinei veiklai. Atsakovui visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, kurį jis iki 2009 metų mokėjo. Už 2009 metus žemės nuomos mokestį atsakovas mokėjo dalimis 2010 metais jau pasibaigus žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminui (2009-12-31), dėl ko už šį laikotarpį susidarė delspinigiai (455,53 Lt), kurių atsakovas nesumokėjo. Už 2010 metus atsakovas taip pat mokėjo dalimis, daugiausiai 2011 metais, suėjus žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminui (2010-12-31), dėl ko už šį laikotarpį susidarė 139,50 Lt delspinigių skola, kuri taip pat liko nesumokėta. Už 2011 metus atsakovui buvo paskaičiuotas 4045,06 Lt dydžio nuomos mokestis, kurio dalį, t. y. 1500 Lt atsakovas sumokėjo 2012-02-28, jau pasibaigus sumokėjimo terminui (2011-11-15), todėl už 2011 metus liko nesumokėta 2545,06 Lt žemės nuomos mokesčio skola ir nuo ne laiku sumokėtos mokesčio sumos paskaičiuoti 140,40 Lt delspinigiai. Žemės nuomos mokesčio dydis atsakovui buvo paskaičiuotas remiantis galiojančiais teisės aktais, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009-06-30 sprendimu Nr. 1-137 patvirtintu Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimais Nr. 1-138 (2009-06-30), Nr. 1-145 (2010-09-15), Nr. 1-48 (2011-05-26) ir Nr. 1-49 (2011-05-26) sprendimu. Žemės nuomos mokesčio tarifai, mokesčių sumokėjimo tvarka, Širvintų rajono savivaldybės tarybos priimti sprendimai šiais klausimais nustatyta tvarka yra skelbiami Savivaldybės interneto tinklalapyje, vietinėje spaudoje, todėl atsakovas negali remtis tuo, kad apie mokesčių tarifų pakeitimus bei sumokėjimo tvarką nežinojo. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kurių pagrindu yra skaičiuojami žemės nuomos mokesčiai nurodomi ir priminimuose, kurie atsakovui buvo siunčiami registruotu laišku. Atsakovui Aprašo nustatyta tvarka buvo išsiųstos deklaracijos žemės nuomos mokesčiui už 2009, 2010 ir 2011 metus sumokėti, išsiųsti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, priminimai, tačiau atsakovas iki šios dienos visos skolos nesumokėjo. 2012-02-21 raštu atsakovas nesutiko su atsiųstu tarpusavio suderinimo aktu ir prašė išaiškinti, kodėl jam pritaikytas 3 procentų tarifas, kodėl išaugo delspinigiai. Ieškovė į šį raštą atsakovui atsakė 2012-03-01 raštu, kuriuo išsamiai išaiškino žemės nuomos mokesčio ir delspinigių paskaičiavimo tvarką. Atsakovas nei šio rašto, nei ieškovės veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, tačiau iki šiol nesumokėjo žemės nuomos mokesčio skolos ir delspinigių. Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200, 6.487 straipsniuose nustatytas pareigas, todėl iš jo priteistini 2545,06 Lt žemės nuomos mokesčio skolos ir 735,43 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas ieškovės naudai.

Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo nesutinka ir prašo jį atmesti, o dėl delspinigių reikalavimo taikyti ieškininę senatį. Atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės nuomos santykius reglamentuoja tarp šalių 1996 m. liepos 4 d. tarp šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis. Sutartimi nebuvo numatytas delspinigių mokėjimas už pavėluotą mokesčio sumokėjimą, sutarties 19 p. buvo nustatyta, kad įstatymų numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pakeitus valstybės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai nuomos mokesčiams bei kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4. p. buvo nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas; 1.8. p. nustatyta, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinio žvejybai nuomos sutartyje. Šio normatyvinio akto reikalavimų Širvintų rajono savivaldybė nesilaikė, t. y. apie Širvintų rajono savivaldybės 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1-138, kuriuo buvo pakeistas žemės nuomos mokesčio tarifas, bendrovė nebuvo informuota, žemės nuomos sutartis nebuvo pakeista. Tuo taip pat buvo pažeista ir minėta žemės nuomos sutartis. Tai, kad Širvintų rajono savivaldybė savo sprendimus skelbia internetiniame puslapyje, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus nustatančius privalomą sutarties informavimą apie sutarties sąlygų pasikeitimą, bei nevykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vandens vandenų fondo vandens telkinius“ reikalavimų. Remiantis Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1-137 patvirtinto „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo“ 23.4 p. reikalavimais dėl UAB „Širvintų tiekimas“ nesumokėto mokesčio, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu turėjo būti atliktas mokesčių mokėtojo nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo patikrinimas, surašytas aktas, su kuriuo supažindintas mokesčių mokėtojas, kas nebuvo atlikta. Su paskaičiuotais delspinigiais atsakovas taip pat nesutiko, nes delspinigių mokėjimas nenumatytas sutartimi. Susitarimas dėl netesybų turėjo būti sudarytas rašytine forma. Nors delspinigiai pagal įstatymų reikalavimus, bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-31 sprendimą Nr. 1-62, gali būti skaičiuojami ne daugiau, kaip už 6 mėnesius, ieškovas delspinigius skaičiavo ir už 2009 metus, 2010 metus, 2011 metus. Bendruoju atveju delspinigiai skaičiuojami už 180 dienų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad delspinigių skaičiavimo pradžios data siejama su teisės priverstinai išieškoti nesumokėtą mokestį (nuo kurio skaičiuojami delspinigiai) atsiradimo momentu. Delspinigių paskaičiavimus neaiškus, be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. reikalavimais, tokiems ieškovo reikalavimams taikytina ieškinio senatis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1996 m. liepos 4 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos atstovas Alfonsas Macaitis ir atsakovas UAB „Širvintų tiekimas“, atstovaujamas direktoriaus N. D., sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 168 (b.l. 33-34). Sutartimi nuomotojas 99 metams išnuomojo nuomininkui 21064 m² bendro ploto žemės sklypus, esančius Kalnalaukio g. 10, Širvintose, kurie skirti gamybinei-komercinei veiklai. Nuomininkas sutartimi įsipareigojo mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka paskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos finansų ir biudžeto skyrius yra įpareigotas administruoti žemės nuomos mokestį, todėl atsakovui visą sutarties galiojimo laikotarpį skaičiuodavo žemės nuomos mokestį, kurį jis mokėjo. Už 2009 metus atsakovui taip pat buvo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis, kurį atsakovas mokėjo dalimis jau pasibaigus žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminui (2009-12-31), todėl už šį laikotarpį atsakovui buvo paskaičiuoti 455,53 Lt delspinigių, kurių jis nesumokėjo (b.l. 55-56). Už 2010 metus atsakovas žemės nuomos mokestį taip pat mokėjo dalimis, suėjus žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminui (2010-12-31), dėl ko jam vėl buvo skaičiuojami delspinigiai (priskaičiuota 139,50 Lt), kurie taip pat nebuvo sumokėti. Už 2011 metus atsakovui buvo paskaičiuotas 4045,06 Lt dydžio nuomos mokestis, kurio dalį, t. y. 1500 Lt atsakovas sumokėjo 2012-02-28, jau pasibaigus sumokėjimo terminui (2011-11-15), todėl už 2011 metus liko nesumokėta 2545,06 Lt žemės nuomos mokesčio skola ir nuo ne laiku sumokėtos mokesčio sumos paskaičiuoti 140,40 Lt delspinigiai. Nors ieškovė atsakovui paskaičiuodavo žemės mokestį, pateikdavo jam deklaracijas už 2009-2011 metus (b.l. 57-59), tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus (b.l. 60-62), priminimus (b.l. 60-65), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, žemės nuomos mokesčio dalies už 2011 metus nemokėjo ir įsiskolino 2545,06 Lt žemės nuomos mokesčio ir 735,43 Lt delspinigių (b.l. 56).

Teismo posėdžio metu atsakovas daugiausiai ginčijo tai, kad jo atstovaujamai bendrovei buvo neteisėtas padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas. Išklausius teismo posėdžio metu ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovių paaiškinimus ir susipažinus su jų pateiktais įrodymais matyti, kad žemės nuomos mokesčio tarifas atsakovo vadovaujamai bendrovei buvo pakeistas priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“. Minėtu nutarimu buvo pakeista valstybinės žemės vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, nustatymo tvarka, taip pat nustatytas naujas žemės nuomos mokesčio tarifo intervalas. Atsižvelgiant į priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos taryba patvirtino naujus žemės nuomos mokesčio tarifus 2009 metams, dėl ko visoms žemės nuomos sutartims sudarytoms iki 2008-12-21, kurioms žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo sutartyse nurodytos indeksuotos žemės vertės, iki jos perskaičiavimo pagal verčių žemėlapius, kitos paskirties žemei, buvo patvirtintas visiems vienodas 3 procentų tarifas. 2010-2011 metais buvo nustatytas 2,2 procentų vienodas tarifas. Taigi akivaizdu, kad ne vien atsakovo bendrovei buvo nustatytas toks žemės nuomos mokesčio tarifas, o ir kitoms bendrovėms, kurių sutartys buvo sudarytos iki 2008-12-21, bei kurių nuomojama žemė priskirta kitos paskirties žemei. Be to, teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad apie priimtus sprendimus, susijusius su žemės nuomos mokesčio mokėjimu, savivaldybės taryba skelbdavo tiek savo interneto tinklalapyje, tiek spaudoje, tačiau atsakovas jų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė ir žemės nuomos mokestį mokėjo. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovės informavo apie galimybę kreiptis į Širvintų rajono savivaldybės tarybą dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio, jeigu fizinis ar juridinis asmuo dėl sunkios finansinės padėties negali sumokėti žemės nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, kad jo atstovaujamos bendrovės turtinė padėtis sunki, tačiau nei karto nėra kreipęsis dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio.

Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovas ieškovei nesumokėjo 2545,06 Lt žemės nuomos mokesčio, todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovės naudai.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 735,43 Lt delspinigių. LR CK 6.258 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). LR CK 6.73 str. 2 d. ir analogiškai 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nors ir vėluodamas, tačiau sumokėjo žemės nuomos nuo mokestį už 2009, 2010 ir dalį žemės nuomos mokesčio už 2011 m. Pažymėtina, kad dėl padidėjusio žemės nuomos mokesčio atsakovui jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, ieškovės nuostoliai dėl to, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, nebuvo nustatyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažina iki 368 Lt.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl palūkanos yra priteistinos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 99 str. 1 d.). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, o ieškinys patenkintas visiškai, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo. Už ieškinį mokėtinas 98 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), todėl ši suma iš atsakovo priteistina valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo UAB „Širvintų tiekimas“ 2545,06 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis litus ir 6 ct) žemės nuomos mokesčio skolos, 368 Lt (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ir 00 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. balandžio 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Širvintų tiekimas“ valstybės naudai 98 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin