- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- PK-843-718/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00059-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi nukentėjusiojo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundą, kuriame prašoma V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo J. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka advokatui V. G..
Skunde nurodoma, kad 2012-05-16 Klaipėdos apygardos teisme vyko baudžiamosios bylos Nr. 1-23-215/2012 nagrinėjimas, kurioje advokatas V. G. atstovavo J. S. interesus. Nagrinėjimo teisme metu advokatas, teigdamas „...tačiau jis jį vertė rašyti apeliacinį skundą“, apie jį, J. S., tyčia paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją, kuri nukentėjusįjį žemina ir žeidžia, pakerta pasitikėjimą juo visuomenėje. Skunde taip pat nurodoma, kad V. G. šias aplinkybes išsigalvojo, siekdamas pakenkti J. S., jį pažeminti bei diskredituoti visuomenėje.
Privataus kaltinimo bylos procesas pagal J. S. skundą negali būti pradėtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Nukentėjusysis J. S. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininką advokatą V. G. už šmeižimą. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.
Šalies argumentai
Analizuojant J. S. teismui pateiktą skundą, matyti, kad jis paduotas iš esmės dėl to, jog advokatas V. G. teismo posėdyje pasakė, kad J. S. jį, V. G., vertė rašyti apeliacinį skundą. Pareiškėjo nuomone, šis teiginys, išsakytas jo, J. S., atžvilgiu, ir tokiu būdu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir jį žeminanti informacija. Susipažinus su J. S. skundu ir 2012-05-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties kopija, nustatyta, kad 2012 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusiame baudžiamosios bylos Nr. 1-23-215/2012 nagrinėjime, išvažiuojamajame teismo posėdyje, kaltinamajam J. S. teismo posėdžio metu pareiškus nušalinimą advokatui V. G., advokatas V. G. išdėstė savo poziciją, nuomonę apie tai, jog ne kartą yra atstovavęs J. S. bei apie jo ir J. S. bendradarbiavimo aplinkybes kitose bylose. Pareiškus nušalinimą advokatui, teismas išklausė bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones dėl pareikšto nušalinimo, ir, kaip matyti, advokatas pasakė savo nuomonę dėl J. S. jam pareikšto nušalinimo. Kaip jau minėta, nuomonė nelaikoma žinia, ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Advokato V. G. išdėstyti vertinimai ir apibendrinimai išsakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pažymėtina, jog pagal LR Civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 straipsnio “Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
Kaip matyti, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ši informacija gali paniekinti ar pažeminti J. S. arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. 2012 m. gegužės 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties kopija patvirtina, kad advokatas V. G. išdėstė savo poziciją, nuomonę bylos nagrinėjimo teisme metu. Vien subjektyvus pareiškėjo J. S. įsitikinimas, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. Konstatuotina, kad nei baudžiamosios teisės teorijos, nei praktikos prasme teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nelaikytinos duomenimis, galinčiais paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo.
Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, o vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą, kuriame prašoma V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d., kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės– nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šią nutartį per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.