- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- eAN2-286-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00653-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-06-12 nutarties, kuria atmestas K. K. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK nutarimo administracinėje byloje, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 str. (savavaldžiavimas)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1.1. 2025-01-07 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK užregistruotas K. K. Š. skundas, kuriame jis nurodo, kad 2025-01-03, atvykęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), kurie bendros nuosavybės teise priklauso jam ir sutuoktinei B. Š. pamatė, kad sutuoktinė padedama sūnaus J. M., savavališkai visus K. K. Š. asmeninius baldus, rūbus, knygas, kitus asmeninius daiktus iš kambario sunešė į garažą. Aiškinantis kas atsitiko, J. M. pavartojo prieš pareiškėją fizinį smurtą ir būtų sumušęs, jei nebūtų įsikišusi B. Š.. Be to, B. Š. pareikalavo, kad K. K. Š. visus į garažą suneštus savo daiktus išsivežtų per 3 dienas. Prašo įvertinti J. M. smurtą prieš pareiškėją, o B. Š. už savavaldžiavimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str.
1.2. 2025-01-22 pagal K. K. Š. skundą (1.1. p.), pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. teisena ROIK 25264279065.
1.3. 2025-03-18 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK vyresniosios tyrėjos nutarimu (ROIK 25264279065) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 565(1) str. 1 d. 1 p. Nutarime konstatuota, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose Nr. 2K-P-451/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012), ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Tarp šalių kaip tik yra kilęs civilinis ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, kuris sprendžiamas civilinio proceso tvarka taip, kaip to ir reikalaujama pagal minėtą teismų praktiką. Todėl B. Š. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 str. (savavaldžiavimas) požymių.
Šalies argumentai
2. 2024-04-18 skundu Vilniaus apylinkės teismui K. K. Š. prašo panaikinti 2025-03-18 nutarimą, nes policija neištyrė ir neteisingai įvertino tęstinius B. Š. savavaldžiavimo veiksmus, susidedančius iš 3 epizodų:
2.1. 2024-10-07 K. K. Š. pateikė policijai naują skundą dėl B. Š. neteisėto elgesio ir smurto artimojoje aplinkoje, tačiau naujas procesas pagal šį pareiškimą nebuvo pradėtas. Vietoje to, skundas prijungtas medžiagos Ml-01-58773-24, susijusios su kitu įvykiu ir joks sprendimas pagal 2024-10-07 skundą nepriimtas;
2.2. 2024-10-25 B. Š. savavališkai iš namo adresu (duomenys neskelbtini) terasos išnešė į lauką ir paliko lietuje K. K. Š. priklausančius lauko baldus ir televizorių, kuriuos K. K. Š. buvo priverstas pernešti į voljerą;
2.3. 2025-01-03 B. Š. kartu su sūnumi J. M. ir A. P. iš namo adresu (duomenys neskelbtini) į garažą sunešė visus K. K. Š. priklausančius daiktus – baldus, buitinę techniką, rūbus ir grasindami viską išmesti, pareikalavo per tris dienas viską išsivežti. Be to, J. M. reikalavo atiduoti K. K. Š. ir B. Š. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), raktus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama 2025-04-12 nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasisako tik dėl 2025-01-03 epizodo, nes kiti du skunde nurodyti epizodai (2.1., 2.2. p.), nėra bylos dalykas ir dėl jų pasisakyta kitose bylose. Vertinant 3.3. p. nurodytus B. Š. veiksmus, pirmosios instancijos teismas pritarė 2025-03-18 nutarimo (1.2 p.) argumentams, nurodė, kad aplinkybė, kad B. Š. pernešė daiktus savaime nesudaro pagrindo išvadai apie nusižengimo sudėties požymių buvimą jos veiksmuose. Daiktai pernešti namo, kuris priklauso abiem sutuoktiniam nuosavybės teise, ribose, savo veiksmais neapribojant prieigos prie asmeninių daiktų. Sutuoktinių konfliktas, kurio metu vienas iš jų pakeičia kito sutuoktinio asmeninių daiktų vietą name, kuris priklauso jiems bendra jungtine nuosavybe, nesant kitų turto sugadinimo ar sunaikinimo požymių ar neteisėtų veiksmų, nesudaro savavaldžiavimo sudėties. nebuvo nustatyta, kad B. Š. būtų apribojusi galimybes patekti ir naudotis namu ar jame esančiais asmeniniais K .K. Š. daiktais (2025-04-12 nutarties 11, 14 p.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Apeliacinius skundu K. K. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
4.1. Teismo posėdžio pradžioje bandė išsiaiškinti, ar į teismo posėdį buvo kviečiamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas, ar yra gautas atsiliepimas į skundą, nes buvo pakankamai laiko atsiliepti nuo 2025-04-16 iki išsiuntimo į teismą dienos 2025-04-25. Pareiškė apgailestavimą, nes turėjo lūkesčių gauti iš policijos atsakymus į klausimus, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme. Nurodytos skunde aplinkybės ir įrodymai galėtų objektyviai vertinti savavaldžiavimo veikos požymius ne tik atskirai, bet ir kaip nusižengimų visumą. Į pareikštą mano apgailestavimą teismas neatsižvelgė, nepasisakė ir nusprendė bylą nagrinėti toliau.
4.2. Teismas bylą išnagrinėjo pagrindinai administracinių nusižengimų sudėčiai nustatyti, o nusižengimo (savavaldžiavimo) požymius vertino kaltininko subjektyviais parodymais neatsižvelgiant į nukentėjusiojo duotus objektyvius įrodymus ir paaiškinimus.
4.3. Nagrinėjant bylą aktualu nustatyti savavaldžiavimo tikrąsias priežastis ir aplinkybes ir situaciją vertinti platesne prasme nei vieno nusižengimo, nurodyto trečiame atvejyje kontekste. Aktualūs atvejai, reikalaujantys teismo ir Institucijos išaiškinimo būtų sekantys:
4.3.1. Dėl tyrėjos E. S. pradanginto ir neatsakyto 2024-10-07 skundo;
4.3.2. Dėl Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato neatsakyto skundo dėl J. M. teisinės atsakomybės už smurtą, bei atliktų procesinių veiksmų;
4.3.3. Dėl J. M. veikos kvalifikavimo pagal BK arba ANK ir atliktos apklausos;
4.4. Pateikia argumentus, dėl ko yra svarbios aplinkybės objektyviam administracinio nusižengimo požymiams nustatyti nurodytais aspektais:
Šalies argumentai
4.4.1. Apelianto sutuoktinė B. Š. naudoja psichologinį ir fizinį smurtą daugiau kaip vienerius metus, nuo 2023-10-07 iki 2025-01-03. Ikiteisminiame tyrime Nr 01-495999-24 pagal BK 140 str. 2 d. dėl B. Š. pavartoto fizinio smudrto, K. K. Š. pripažintas nukentėjusiuoju.
4.4.2. B. Š. piktnaudžiaudama apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo institutu, siekia parodyti save kaip nukentėjusią pusę, suvokdama, kad gresia baudžiamoji atsakomybė. Orderiai buvo teismų pripažinti neteisėtai išduotais ir panaikinti. Toks pat piktnaudžiavimas savo teisėmis ir nebaudžiamumas paskatino B. Š. imtis ne tik psichologinio, fizinio smurto, bet ir savavaldžiavimo dalyti savo nuožiūra šeimos turtą neleistinais įstatymo veiksmais.
4.4.3. Institucija, tirianti savavaldžiavimo veiksmus, klaidingai aiškina, kad nagrinėjamas ginčas priskiriamas tik civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykui, preziumuojant, kad esama konfliktinė situacija yra dažnas reiškinys ištuokos bylose. Nepadalyto turto naudojimo suvaržymai ir asmeninių daiktų (turto) iškraustymas, kai pakeičiama jų vieta name be kito asmens sutikimo, jau yra savaime savavaldžiavimo aktas ir veiksmai, daromi tiesiogine tyčia, užtraukia administracinę atsakomybę.
4.4.4. Institucija, tikrindama skundą 2025-01-22 nepateikė įrodymų, ar buvo tikrinimo metu atlikta įvykio ROIK 0125000012294 vietos apžiūra, ar pasitvirtino K. K. Š. pateiktose nuotraukose užfiksuoti savavaldžiavimo faktai (iškraustymas į garažą), ar įvykyje dalyvavusį asmenį J. M. apklausė. Pažymėtina, kad J. M. AN byloje Nr. 25264/279065 nebuvo išvis apklaustas, jo apklausa įvyko vėliau, tai yra 2025-02-12 kitoje byloje (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49599-24).
4.4.5. Institucija, priimdama sprendimą 2025-01-22 Nr. 14-ANR 0-248-2025 pradėti ANK 518 str. savavaldžiavimo teisena reg. Nr. 25264279065 nepateikė argumentų, dėl ko taikė ANK, o ne BK normas, dar net neapklausius įtariamojo asmens J. M.. Atliekamame tyrime pats K. K. Š. nebuvo apklaustas, o susisiekus telefonu su Ž. J. siūlant duoti savo paaiškinimus, buvo atsakyta, kad tyrimas gali tęstis dvejus metus ir K. K. Š. pagalbos nereikia.
4.5. B. Š. paaiškinimams apie bendro gyvenimo sutuoktinių aplinkybes suteikiant negatyvų sutuoktinio asmenybės vertinimą teismas vertino kaip svarbias ir reikšmingas ir galimai pateisinančias B. Š. poziciją, pateiktą subjektyviais parodymais, nes objektyvių tai patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Priešingai, K. K. Š. paaiškinimai yra pagrįsti faktiniais įrodymais, pateiktais skundo medžiagoje, nes atskiri savavaldžiavimo atvejai yra įvardyti ir kituose skunduose dėl smurto artimoje aplinkoje orderių skyrimo apskundimo medžiagoje.
4.6. Nustatant savavaldžiavimo faktus aktualiose situacijose iš esmės, o ne tik iš bendro gyvenimo aplinkybių pateikimo ir aiškinimo, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti B. Š. motyvus, dėl ko iškraustė sutuoktinio visą turtą į garažą. Ji teisinasi, kad daiktai jai trukdė, nors tuo kambariu ji visai nesinaudojo. Taip pat dėl ko neleido sutuoktiniui naudotis namo bendrąja erdve (virtuve) ribojant neleistinomis priemonėmis ir būdais. Nurodyti šalių paaiškinimų prieštaravimai nebuvo tikslinami, liko nepašalinti ir neįvertinti priimant nutartį.
4.7. Skunde yra pateikti B. Š. nusižengimų, padarytų realiu laiku ir aplinkybėmis, įrodymai, įvardyti trijuose epizoduose.
4.7.1. Pirmojo epizodo įrodymas. - B. Š. savavaldžiavimą darė sąmoningai, tyčia, patvirtindama savo veiksmų ketinimus raštiškai realiais veiksmais, kurie užfiksuoti pateiktoje medžiagoje;
4.7.2. Antrame epizode - išmesti į lauką baldai. Dėl įvykio nebuvo pradėtas tyrimas, nebuvo įvertinta veika, nebuvo surašytas orderis kaltininkui, neduotas atsakymas į skundą.
4.7.3. Trečiame epizode nėra policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros protokolo. Neteisėtai surašytas nukentėjusiajam K. Š. orderis. Į skundo prašymą pateikti J. M. įtarimus dėl smurto panaudojimo nebuvo duotas atsakymas, o tik pranešimas nenurodant motyvų apie pradėtą administracinę atsakomybę - teiseną tik vienam asmeniui, o apie J. M. atsakomybę nepasisakyta. Tai paneigia teismo nuomonę, jog skundo pagrindu atliko išsamų tyrimą dėl skunde nurodytų atskirų aplinkybių vertinimo kiekvieno iš nurodytų asmenų atžvilgiu. Teismo tvirtinimas, kad kito asmens fizinio smurto prieš K. Š. panaudojimas ir jo teisinis vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, nėra pagrįstas, bet yra akivaizdus priežastinis ryšys - savavaldžiavimas, daromas nusižengimas susitarus, fizinio smurto naudojimas, ir turėtų būti šios bylos nagrinėjimo kontekste.
4.8. Teismas pateikė poziciją, kad visi trys epizodai atsieti laiko tarpu ir skiriasi savo pobūdžiu ir negali būti vertinami kaip vienas teisės pažeidimas. Apeliantas nesutinka su tokia išvada, nes visus tris įvykius sieja padarytų nusižengimų visuma, kurių pagrindinis kriterijus savavaldžiavimas.
4.9. Tyrėja Ž. J. neišnaudojo visų galimybių administracinio nusižengimo požymių vertinti platesne apimtimi, o ne vien tik apsiribojant paskutinio įvykio ROIK 0125000012294, 2025-01-03 d. vertinimu, nes nurodytuose trijuose epizoduose yra pakankamai objektyvių duomenų vertinti situaciją kaip besitęsiantį daugkartinį savavaldžiavimą. Tyrėja turėjo pareigą ir galimybę surinkti reikiamus duomenis iš visų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato padalinių, kuriuose buvo registruoti policijos iškvietimai į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), orderių surašymo ir jų apskundimo medžiagoje. Tyrėja vertino tik paskutinio nusižengimo atvejį ir įvardijo kaip vienkartinį ir neturintį administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
4.10. Teismas nustatė, kad susipažinus su bylos medžiaga, pareiškėjo nuotraukomis, nėra pagrindo išvadai, kad tyrimas atliktas neišsamiai. Su tokia teismo išvada nesutinku dėl to, kad:
4.10.1.1. B. Š. padarytas nusižengimas yra sąmoningas, iš anksto suplanuotas 2024-12-30 d. ir įgyvendintas 2025-01-03 d., suvokiant savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatant, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei interesams, padarinių norėta (tiesiogine tyčia) siekta įgyti naudos sau pasiimant visą turtą, o sutuoktinį išvarant iš namų.
4.10.1.2. Esminiai kriterijai, padedantys identifikuoti didelę žalą savavaldžiavimo normos kontekste yra neteisėtai savavališki, išliekamojo pobūdžio, nukentėjusiajam sukeliantys baimę, stresą, realų sveikatos sutrikdymą, depresiją, besitęsiančio pobūdžio veiksmų, taip pat reikalavimai, jog nukentėjęs privalo patenkinti ne tik turtinius, bet ir kitokias pretenzijas prieš savo valią- aktualiojoje situacijoje - sveikatos pablogėjimas nuo smurtinių B. Š. veiksmų sužalojant apeliantui akį, dvasiniai išgyvenimai, gyvenimo kokybės pablogėjimas dėl prarasto regėjimo pusantro mėnesio laukiant operacijos bei kiti kriterijai, vertinant asmens savivertės menkinimą, pažeminimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4.10.2. Teismas pažymi, kad sutuoktinio asmeninių daiktų pakeitimas (pernešimas) namo ribose nesudaro savavaldžiavimo sudėties. Teismas netinkamai įvertino šį prievartinį veiksmą nurodytais B. Š. argumentais ir nekėlė klausimo, ar toks iškraustymas ir laikymo sąlygos nepadarys sutuoktinio asmeniniam turtui žalos, kokias sukels pasekmes. Garažas yra ne ta vieta, kur gali būti laikoma patalynė, drabužiai, paveikslai, knygos, nes patalpa nešildoma. B. Š. melagingai tvirtina, kad garažas yra šildomas ir labai tvarkingas. Daiktus esą pernešė nepadarydama žalos ir rūpestingai apsaugodama daiktus nuo pelių. (B. Š. paaiškinimai teismo posėdžio protokole).
4.10.3. B. Š. paaiškinimas dėl sutuoktinio lankymosi gyvenamajame name suvaržymų pasiteisinant kardomųjų priemonių buvimu neturi teisinio pagrindo, nes kardomoji priemonė liečia ją pačią, o ne sutuoktinį. B. Š. tyčinis suvaržymas sutuoktinio atžvilgiu naudotis namu yra akivaizdus savavaldžiavimo įrodymas: sutuoktinės nurodymu 2025-01-03 J. M. pakeitė namo lauko durų ir kiemo vartelių spynas ir todėl apeliantas negali naudotis bendrosios nuosavybės teisėmis esamu turtu. Nurodyti faktai prieštarauja teismo nuomonei, kad neteisėtų veiksmų ir savavaldžiavimo faktinėje situacijoje nebuvo ir nėra. Teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai visapusiškai ištyrė administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino situaciją ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Teismo išvada, kad tyrime nėra nustatyti administracinio nusižengimo požymiai, prieštarauja esamai įvardytų atvejų situacijai ir patvirtina administracinių požymių buvimą realiu laiku ir faktinėmis aplinkybėmis. Teismas rėmėsi subjektyviais B. Š. įrodymais nepateikiant teisinio pagrindo ir argumentų, dėl ko priimta nepagrįsta nutartis nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o mano skundą atmesti.
5. Vilniaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu skundą prašoma atmesti.
6. B. Š. atstovės advokatės I. B. atsiliepimu apeliacinį skundą prašoma atmesti remiantis šiais motyvais.
6.1. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad K. K. Š. ir B. Š. santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 1).
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo metu tarp šalių yra kilęs intensyvus ginčas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4453-1233/2025, šiuo metu vyksta teisminė mediacija). Taigi neabejotina, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, o kilęs konfliktas yra civilinio pobūdžio. Todėl tokie civiliniai ginčai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
6.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575- 868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
6.4. Taigi šiuo atveju esant neišspręstiems ginčams dėl santuokinio turto padalijimo, negali būti daromos jokios kategoriškos išvados dėl LR ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Veika, numatyta LR ANK 518 straipsnyje, t.y. savavaldžiavimas, padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi suvokti, kad jo daroma veika yra priešinga teisei, numatyti savo veikos neigiamas pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti. Taigi šiuo konkrečiu atveju, kad įrodyti suinteresuoto asmens B. Š. kaltę dėl padaryto nusižengimo, turėjo būti nustatyta, kad ji sąmoningai ir tikslingai sudarė kliūtis K. K. Š. naudotis jam priklausančiu turtu.
6.6. Teisiškai svarbiomis laikytinos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo K. Š. daiktai buvo pernešti į name esantį garažą, kuris yra nerakinamas, į jį patenkama laisvai iš gyvenamųjų patalpų ir garažas yra tvarkingas bei šildomas, todėl pareiškėjas K. K. Š. neturėjo jokių kliūčių į jį patekti.
6.7. Taip pat svarbu ir tai, kad civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pats K. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49599-24 pateikė prašymą nekeisti kardomosios priemonės B. Š. ir leisti jai toliau gyventi gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini), o jį palikti bute.
Žemesnės instancijos teismas
6.8. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas apie tai, kad B. Š. atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl smurto naudojimo prieš K.K. Š.. 2025-05-19 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-49599-24. Šiame nutarime yra aiškiai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49599-24 nutrauktinas, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kurie pagrįstų B. Š. kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi pareiškėjas meluoja, kad B. Š. naudoja prieš jį smurtą.
6.9. Būtent pats K. K. Š. yra linkęs savavaldžiauti ir įvairiomis formomis smurtauti B. Š. atžvilgiu. Šalims dar gyvenant kartu, pareiškėjas namuose nuolatos keldavo įvairias konfliktines situacijas, ieškodavo priekabių, vartodavo įžeidžiančio pobūdžio leksiką B. Š. atžvilgiu, ją menkindavo ir žemindavo, namuose laužė ir mėtė daiktus, atjunginėjo elektrą, įvairius prietaisus, taip pat drausdavo naudotis daiktais ir prietaisais, vydavo gyvūnus į lauką ir pan.
6.10. Taip pat K. K. Š. tik dėl jam vienam žinomų priežasčių, atjungė namo saugos kameras tiek iš lauko pusės, sulaužė namų viduje buvusią kamerą. Birželio mėn., kai B. Š. nebuvo namuose, pareiškėjas be perspėjimo atvykęs į namus, atsuko katilinėje karštą vandenį ir išvažiavęs jį paliko. To pasėkoje vanduo bėgo iki 23 val. vakaro kol į namus sugrįžo B. Š.. Taip pat K. K. Š. šuns voljere apvertė guolį, kad šuo negalėtų patekti į būdą, o paskutinio įvykio metu apgadino lauko durų spyną, ko pasėkoje durys sunkiai rakinasi.
6.11. Taip pat atsakovas konfliktuoja ir su pareiškėjos B. Š. vaikais, šiems atvykus aplankyti pareiškėjos ar jai padėti buityje, pastarasis juos užsipuldinėja be jokio pagrindo, o mažamečių vaikų (pareiškėjos anūkų) akivaizdoje, naudoja itin įžeidžiančią leksiką pareiškėjos atžvilgiu.
6.12. B. Š., remdamasi medikų išsakyta pastaba, kurie įvertino K.K. Š. būklę, mano, kad sutuoktinis galimai turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), dėl ko išsigalvoja nebūtus dalykus, darosi vis agresyvesnis. Šią faktinę aplinkybę be kita ko patvirtina ir 2024-04-12 iškvietimas, kuriuo K.K. Š. pranešimu policijai įtarinėjo, kad jį nuodija žmona, jau antrą kartą jaučia keistą prieskonį jo pagamintame maiste. Pareigūnai, bendravę su K.K. Š. atkreipė dėmesį į keistą jo psichinę būseną.
6.13. Siekdama įrodyti konfliktinį K.K. Š. elgesį B. Š. su atsiliepimu teikia išsamią iškvietimų suvestinę, kuri patvirtina konfliktinį K.K. Š. elgesį. Be to, reikia įvertinti dar ir tai, kad orderiai K.K. Š. atžvilgiu buvo išduoti vienas po kito, vos tik pasibaigdavo jų galiojimas, kas visgi patvirtina, kad pastarasis asmuo savo nuolatiniu ir sistemingu konfliktiniu elgesiu, dirbtiniu įvairių konfliktinių situacijų kūrimu, keldavo riziką smurto artimoje aplinkoje pavojui.
6.14. Atsakant į K. K. Š. argumentą, kad neaišku kodėl nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nurodytina, kad baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 str. 1 d.). Šį tikslą grindžia tiek pamatinio valstybės įstatymo - LR Konstitucijos - deklaruojamame žmogaus teisių kataloge esantis nekaltumo prezumpcijos principas (LRK 31 str.), tiek kiekvienos demokratinės valstybės teisinėje sistemoje egzistuojantis bendrasis teises principas in dubio pro reo. Šių principų esmė yra ta, kad visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami kaltininko naudai. Įtariamojo kaltę grindžiantys duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, turi paneigti jį teisinančius duomenis, esančius byloje. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 294 str. 1 d. už savavaldžiavimą atsiranda, tik jei nukentėjusiajam asmeniui padaroma didelė žala jo teisėms, teisėtiems interesams - priešingu atveju tokie veiksmai užtraukia tik administracinę atsakomybę. Tokia (didelė) žala, pagal teisinę praktiką, yra vertinamasis požymis, t.y. kiekvienu atveju nustatomas atskirai. Šiuo atveju gi net nėra ir nebuvo nustatyta, o pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta "didelė žala". Todėl neabejotina, kad šiuo atveju pareiškėjo drabužių perkėlimas į kitą „spintą“ neužtraukia ir negali užtraukti nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.
7. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. 2025-01-07 skundu K. K. Š. kreipėsi į policiją dėl dviejų teisės pažeidimų – dėl J. M. smurto prieš pareiškėją ir dėl 2025-01-03 B. Š. savavaldžiavimo (1.1. p.). Dėl J. M. smurto prieš pareiškėją pradėtas atskiras tyrimas. Dėl B. Š. veiksmų 2025-01-22 pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. teisena ROIK 25264279065 (1.2. p.). 2025-03-18 administracinė teisena dėl šio nusižengimo nutraukta (1.3. p.). Tokiu būdu skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės teismui dalykas gali būti tik B. Š. veiksmai, susiję su jos galimu savavaldžiavimu konkrečią 2025-01-03 datą ir K. K. Š. reikalavimai aiškintis kitus B. Š. galimo savavaldžiavimo epizodus (2.1., 2.2. 4.7.1., 4.7.2., 4.8., 4.9. p.) išeina už aplinkybių, kurias teismai turi nagrinėti šioje administracinėje teisenoje ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė skundo ribas, nurodydamas, kad vertintini tik B. Š. veiksmai 2025-01-03 (skundžiamos nutarties 12 p.).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. Š. 2025-01-03 iškraustė K. K. Š. baldus, buitinę techniką, rūbus, kitus asmeninio naudojimo daiktus iš namo adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų į garažą. Ši aplinkybė įrodyta K. K. Š. pareiškimu policijai, jo paaiškinimais pirmosios instancijos teisme ir pateiktomis fotonuotraukomis iš kurių matyti, kad 2024-12-30 aptariami daiktai laikomi kambaryje, t. y. gyvenamosiose patalpose, o 2025-01-03 tie patys daiktai matomi sunešti į garažą. Pati B. Š. taip pat pripažįsta visų asmeninių sutuoktinio daiktų iškraustymo į garažą faktą. Skiriasi tik K. K. Š. ir B. Š. nurodomi tokių veiksmų motyvai. K. K. Š. parodymais, B. Š. siekė sutrukdyti jam teisėtai naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpomis, kai pagal B. Š. paaiškinimus policijoje ir teisme, jos ir K. K. Š. santykiai aptariamu laikotarpiu buvo priešiški. Dėl namuose nuolat kylančių konfliktų, jie vienas kitam reguliariai kviesdavo policiją. K. K. Š. vienas po kito buvo išrašomi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, B. Š. 2024-12-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš K. K. Š. ir skirtas įpareigojimas gyventi atskirai nuo sutuoktinio. Nuo to laiko B. Š. gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), o K. K. Š. bute (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, K. K. Š. reguliariai lankydavosi name, konfliktuodavo, išsigalvodavo kaltinimus įvairių jo daiktų vagystėmis. Norėdama išvengti tokių kaltinimų, sunešė visus K. K. Š. daiktus į vieną vietą garaže. K. K. Š. netrukdomai gali patekti ne tik į garažą, bet ir į gyvenamojo namo patalpas.
9. ANK 518 str. numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Skundžiamame 2025-03-18 nutarime kaip esminis argumentas nutraukti administracinę teiseną, nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neva suformuota bylose Nr. 2K-P-451/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012: „ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas“. (1.3. p.). Vertinant šią skundžiamo policijos nutarimo dalį apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinė byla Nr. 2K-P-451/2011 neegzistuoja, o citatos iš bylų Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012 pateiktos iškraipytos, įrašant tai, ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasakęs, o būtent minimose bylose iš tiesų nurodoma, kad „negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas“ ir nieko nekalbama apie administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teiginiai apie tai, kad „ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę“, apskritai neegzistuoja. Taigi minėtose bylose Nr. 2K-P-267/2011 ir 2K-P-183/2012 kalbama išimtinai apie baudžiamąją atsakomybę kaip apie ultimą ratio priemonę ir nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad paraleliai tarp šalių egzistuojantys civiliniai teisiniai santykiai kokiu nors būdu paneigtų galimybę taikyti jiems administracinę atsakomybę. Atvirkščiai – minėtose dviejose nutartyse kaip tik nurodoma, kad „kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).“. Taigi, apeliacinės instancijos teismas dar kartą pakartoja, kad skundžiamas 2025-03-18 nutarimas (1.3. p.) iš esmės pagrįstas neegzistuojančia teismų praktika.
10. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi jau aptartais 9.1. p. nurodytais argumentais, be to padarė išvadą, kad B. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto ANK 518 str. objektyvių požymių, nes B. Š. nebuvo trukdoma patekti į bet kurią dabar jau ginčo gyvenamojo namo patalpą, paprastas sutuoktinio daiktų pernešimas iš vienos patalpos į kitą negali būti laikomas savavaldžiavimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka, nes ją padarant neatsižvelgta į B. Š. ir K. K. Š. tarpusavio asmeninių ir turtinių santykių kontekstą.
11. Reikšmingus bylai sutuoktinių tarpusavio turtinius ir asmeninius santykius 2024 - 2025 metais apibūdina kartu su K. K. Š. atstovės atsiliepimu pateikti dokumentai, kita medžiaga:
11.1. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. Š. ir B. Š. 2020-10-02 įregistravo bendros jungtinės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini).
11.2. Remiantis BPC įrašais, kita policijos medžiaga vien nuo 2024 m. spalio mėnesio K. K. Š. ir B. Š. ne mažiau kaip 5 kartus vienas kitam kvietė policiją, skundėsi smurtu vieno prieš kitą. K. K. Š. buvo išduoti du apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai (toliau – SAA Orderis), kurie naikinti teisme:
11.2.1. 2024-10-04 B. Š. pranešimas kad „buvęs vyras“ agresyvus, mušasi;
11.2.2. 2024-10-25 K. K. Š. pranešimas, kad žmona rėkauja, mėto pranešėjo daiktus;
11.2.3. 2024-11-07 B. Š. pranešimas, kad vyras agresyvus, puola muštis, rėkia, daužo baldus; K. K. Š. išduotas SAA Orderis, kuris panaikintas 2024-12-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi;
11.2.4. 2024-11-22 K. Š. pranešimas, kad pasibaigus SAA Orderio galiojimui, atvyko į namus, tačiau „sugyventinė“ neįleidžia, puola su kumščiais; K. K. Š. išduotas naujas SAA Orderis, kuris panaikintas 2024-12-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi;
11.2.5. 2024-12-21 tarp K. K. Š. ir B. Š. vėl įvyko konfliktas, dėl kurio B. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2025-05-19 (Vilniaus apygardos prokuratūros 2025-05-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49599-24).
11.3. LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4453-1233/2025 dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal B. Š. 2025-01-06 ieškinį K. K. Š.. Ieškiniu be kitą ko prašoma pripažinti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) B. Š. nuosavybe.
12. Apibendrinant K. K. Š., B. Š. parodymus, 11. -11.3 p. išdėstytus duomenis matyti, kad sutuoktinių santykiai ne šiaip priešiški. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad neapykanta tokia didelė, kad nuo necenzūrinės leksikos ir įžeidimų negali susivaldyti net teisme. Dar iki 2025-01-03 B. Š. piktnaudžiavo SAA Orderio institutu tam, kad sutrukdyti K. K. Š. naudotis ginčo gyvenamojo namo patalpomis. Abu B. Š. išduoti SAA Orderiai teisme buvo panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Būtent B. Š. civilinėje byloje reiškia pretenzijas į visą gyvenamąjį namą. 2025-01-03 į garažą iš gyvenamųjų patalpų buvo sunešti ne atsitiktiniai K. K. Š. trukdantys ar ne vietoje gulintys B. Š. daiktai, bet visas jo naudotas turtas – baldai, buitinė technika, knygos ir kt. Daiktai buvo ne perkelti kur nors kitoje gyvenamojoje patalpoje, bet į negyvenamąją patalpą garažą, tokiu būdu duodant suprasti, kad B. Š. nebeliko priežasties būti gyvenamosiose patalpose ir jis jose nepageidaujamas. Tokiame kontekste ir tokie B. Š. veiksmai panašūs ne į paprastą daiktų kilnojimą, o į sutuoktinio iškraustymą iš jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo. B. Š. veiksmai buvo neteisėti, nes 2025-01-03 K. K. Š. nebuvo jokių apribojimu patekti į jam bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo gyvenamąsias patalpas ir laikyti jose savo asmeninius daiktus.
13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 9-12 p., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiami 2025-03-18 nutarimas (1.3. p.) ir pirmosios instancijos nutartis teisiškai nepagrįsti ir skundžiamų sprendimų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nustatytų trūkumų negalima pašalinti ir administracinės teisenos užbaigti apeliacinės instancijos teisme, nes administracinė teisena pabaigta nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo ar administracinio nurodymo, kurie administracinėje teisenoje yra būtini.
14. Atsakant į apelianto reikalavimą B. Š. veiksmus kvalifikuoti ne pagal ANK 518 str., bet pagal BK 294 str., apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad B. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip turintys ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo požymių, nes akivaizdžiai K. K. Š. didelė žala nepadaryta, kas yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 294 str. požymis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. K. Š. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-06-12 nutartį.
Panaikinti 2025-03-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato nutarimą (ROIK 25264279065).
Administracinę bylą Nr. ROIK 25264279065 grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui iš naujo.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.