Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-02-15 · Byla Nr. A14-91-540/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
A14-91-540/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02356-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
L. B.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-91-540/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02356-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 15.1.3., 21.9.10(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovei Elenai Gudavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracines nuobaudas nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario mėn., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savavališkai pradėtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas. Neturint statybą leidžiančio dokumento įrengti 58 vnt. daugiabučio gyvenamojo namo pamatų polių. Tuo statytoja L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, ją atstovauja jos atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. atstovės nuomone byla L. B. atžvilgiu turėtų būti nutraukta, nes nėra pažeidimo sudėties. Atstovė paaiškino, kad L. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal 2017 m. gruodžio 14d. surašytą protokolą, tačiau savavališkos statybos fakto protokolo surašymo metu jau nebuvo, nes tuo metu savavališkos statybos pasekmės jau buvo likviduotos įstatymų nustatyta tvarka, kadangi 2017 m. rugpjūčio 10 d. jau buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas -leidimas bei sumokėta įmoka už savavališką statyba. Mano, kad likvidavus savavališkos statybos padarinius bei sumokėjus baudą, jau nebuvo pagrindo surašyti administracinio nusižengimo protokolą. 2017 m. vasario 1d. buvo atliekami geologiniai tyrinėjimai, tačiau dar nebuvo atlikti statybos darbai. Betonas buvo užpilamas tik siekiant ištirti gruntą ir tik todėl, kad išgręžtos skylės užgriūdavo.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė paaiškino, kad 2017 m. vasario mėn. buvo gautas skundas apie galimą savavališką daugiabučio namo statybą. 2017 m. kovo mėn. Statybos inspekcijos pareigūnai nuvykę į vietą patikrino ir nustatė, kad yra pradėti savavališkos daugiabučio namo statybos darbai ir yra įrengti betoniniai pamatų poliai. Kadangi statytojas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei surašytas privalomasis nurodymas ir paprašyta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statytoja statybą leidžiantį dokumentą gavo tik 2017 m. rugpjūčio mėn. Statytojui turi būti taikoma atsakomybė už naujo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje.

Liudytojas A. P. parodė, kad su seserimi turėjo žemės sklypą, kuriame nutarė statyti dviejų aukštų namą su mansarda. Buvo suprojektuotas namas. Nugriovė seną namą, apsitvėrė, tačiau buvo reikalinga atlikti geologinius inžinerinius tyrinėjimus. 2016 m. lapkričio mėn. buvo atlikti tyrinėjimai, kurie buvo atlikti techninio projekto stadijoje siekiant ištirti geologines sąlygas, įvertinti gruntą projektuojamo pastato pamatams. Kadangi buvo suprojektuoti pamatai 2 m. gylyje, tačiau ekspertai nustatė, kad tokio gylio pamatai yra per silpni, todėl pasamdė atlikti geologinius inžinerinius tyrinėjimus ir buvo atlikti du žvalgomieji 7 m. gręžiniai principiniam projektavimo sprendimui parinkti. Darbo projekto rengimui reikėjo papildomų detalesnių tyrimų sutankinant gręžinius. Konstruktoriai paskaičiavo tuos gręžinius ir padarė polių projektą. Vėliau, kai buvo gautas leidimas, ant tų gręžinių su užpiltu betonu bei armatūra buvo išbetonuoti pamatai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas bei jame esantis L. B. paaiškinimas, kuriame ji paaiškino, kad atlikus geologinius inžinierinius tyrimus sklype, buvo nustatytos sudėtingos sąlygos ir nurodyta atlikti papildomus grumto tyrimus. Atsižvelgiant į tai, būsimų pamatų ašyse buvo atlikti papildomi gręžiniai siekiant nustatyti tinkamo pamatų įrengimui grunto lygį. Kadangi gręžiniai užslinkdavo tik išgręžus, tyrinėtojų patarimu, gręžiniai buvo užpilti betonu, kadangi vėliau tyrimo vietoje įrengti pamatų nebūtų buvę galimybės. Nežinojo, kad šie darbai gali būti laikomi savavališka statyba. Dėl pažeidimo apgailestauja (b. l. 4), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 5-22); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. B. ir D. B. (b. l. 23-26, 39-43); dalyvavusiųjų sąrašas (b. l. 27); L. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog, jos nuomone, ji statybos darbų nevykdo, o tik atlieka parengiamuosius statybos darbus. Šiuo metu baigiamas parengti statinio projektas, tačiau įvertinus atliktus inžinierinių geologinių tyrimų rezultatus, kyla abejonės ar išvis bus galima įgyvendinti sumanytą projektą (b. l. 28-29); situacijos schema (b. l. 30-31); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas dėl planuojamo patikrinimo (b. l. 32); eksperto išvada (b. l. 33, 34); polių planas (b. l. 35); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas (b. l. 36-37, 38), 2017 m. rugpjūčio 10d. leidimas (b. l. 60-62), 2016 m. lapkričio 3d. eksperto išvada (b. l. 63), rostverkų ir termoizoliacijos sluoksnio planas (b. l. 64), 2014 m. kovo 4d. eksperto išvada (b. l. 6571), 2008 m. vasario 29d. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas (b. l. 7376), 2017 m. birželio 1d. eksperto išvada, kurioje nurodyta paskaičiuotas savavališkų statybos darbų sąnaudų dydis bei įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis (b. l. 76), 2017 m. birželio 5d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad L. B. sumokėjo 277 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (b. l. 77).

ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymą).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog Statybą leidžiantis dokumentai yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. paaiškinimo, esančio administracinio nusižengimo protokole, matyti, kad ji pripažino, kad sklype atliekant geologinius inžinierinius tyrimus sklype, būsimų pamatų ašyse buvo atlikti papildomi gręžiniai siekiant nustatyti tinkamo pamatų įrengimui grunto lygį. Kadangi gręžiniai užslinkdavo tik išgręžus, gręžiniai buvo užpilti betonu, kadangi vėliau tyrimo vietoje įrengti pamatų nebūtų buvę galimybės. Nežinojo, kad šie darbai gali būti laikomi savavališka statyba. Jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklype nebuvo atliekami statybos darbai, kurie būtų laikomi savavališki, o jame buvo atliekami geologiniai inžineriniai tyrimai.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nurodyta „Statybinių tyrimų“ sąvoka: „Statybiniai tyrimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai. Nurodyto straipsnio 90 dalyje yra nurodyta „Statybos darbų“ sąvoka: „Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.“

Sutinkamai su Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (toliau -Reglamento), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29d. įsakymu Nr. D1-1053, I dalies 2 punktu inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus sudaro geologinių, hidrogeologinių, geofizinių, geomechaninių ir geodinaminių žemės gelmių savybių tyrimų statybai visuma. Reglamento V dalies 35 punkte numatyta, jog gauti žvalgybinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatai negali būti tiesiogiai panaudoti projektuojant statinius. Taigi, inžineriniai geologiniai tyrimai yra neatsiejama statinių pamatų projektavimo ir jų įrengimo dalis. Gręžimas ir statinis zondavimas yra du pagrindiniai būdai, naudojami siekiant ištirti gruntą. Atliekant inžinerinius geologinius tyrimus yra nustatomi įvairūs gamtiniai ir antropogeniniai procesai bei reiškiniai, kurie gali turėti įtakos pastatų pastovumui. Inžineriniai geologiniai lauko tyrimų darbai leidžia tirti gruntų savybes masyve, dažniausiai neimant bandinių, o bandant juos įvairiais prietaisais ir matuojant jų savybes bei tų savybių kaitą nepertraukiamai ir einant į gylį.

Tiek iš byloje esančio atsakomybėn traukiamos L. B. paaiškinimo, tiek iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad atliekant geologinius inžinierinius tyrimus sklype, būsimų pamatų ašyse buvo atlikti papildomi gręžiniai ir jie buvo užpilti betonu, kadangi vėliau tyrimo vietoje įrengti pamatų nebūtų buvę galimybės. Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad namo pamatų poliai buvo projektuojami ir įrengiami panaudojant betonu užpiltus su juose įtvirtinta armatūra gręžinius.

2017 m. kovo 21 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrengti 58 vnt. gyvenamojo namo pamatų poliai, kurie buvo užpilti betonu bei juose buvo įmontuota armatūra. Iš 2017 m. kovo 21d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) matyti, kad jame nurodyta, jog nustatyti statybos darbai pradėti 2017 m. vasario mėn., todėl konstatuojama, kad byloje nebuvo nustatyta konkreti statybos darbų pradžios ir atlikimo data ir laikas. Įvertinus byloje surinktus duomenis, t. y. kad žemės sklype atliekant geologinius inžinierinius tyrimus ir atlikus gręžinius, kurie buvo atlikti būsimų pamatų ašyse, jie buvo užpilti betonu, jame įtvirtinant armatūrą bei atsižvelgiant į tai, kad namo pamatų poliai buvo projektuojami ir įrengiami panaudojant betonu užpiltus su juose įtvirtinta armatūra gręžinius, daroma išvada, kad 2017 m. vasario mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, buvo atlikti ne vien tik statybinių tyrimų, bet ir statybos darbai. Iš bylos duomenų matyti, kad leidimą statyti naują statinį L. B. gavo tik 2017 m. rugpjūčio 10d., todėl daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2017 m. vasario mėn. statybos darbai buvo atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. 2017 m. birželio 1d. eksperto išvada, kurioje nurodyta paskaičiuotas savavališkų statybos darbų sąnaudų dydis bei įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis (b. l. 76), 2017 m. birželio 5d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad L. B. sumokėjo 277 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (b. l. 77) patvirtina, kad L. B. iš esmės pripažino savavališkos statybos faktą.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2017 m. vasario mėn., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype savavališkai pradėtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, tai yra neturint statybą leidžiančio dokumento įrengti 58 vnt. daugiabučio gyvenamojo namo pamatų polių. Tuo statytoja L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus ir atsižvelgiant į tai, kad savavališka statyba buvo atliekama kultūros paveldo vietovėje - Kauno miesto istorinėje dalyje - Žaliakalnyje, tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 7 dalį.

Duomenų apie L. B. baustumus administracine tvarka byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

Skiriant L. B. nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad nėra duomenų apie L. B. baustumus, į jos nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas negali nevertinti to, jog L. B. dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo kreipėsi į ekspertą dėl atliktų savavališkų statybos darbų sąnaudų paskaičiavimo siekiant apskaičiuoti įmoką už savavališką statybą bei tai, kad 2017 m. birželio 5d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad L. B. vardu A. P. sumokėjo 277 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (b. l. 77) Be to, iš bylos duomenų matyti, kad leidimas statyti naują statinį L. B. išduotas iki bylos išnagrinėjimo -2017 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 60-62) ). Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į nustatytas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad 2017-02-01 ekspertas rekomendavo gręžinius užpilti betonu, dėl ko galimai suklaidino statytoją, teismas mano, jog L. B. paskyrus net ir minimalų ANK 351 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudos dydį, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, neatitiks pažeidėjos asmenybės. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas laiko esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti L. B. mažesnę administracinę nuobaudą, nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1-2, 5 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17075886170.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Violeta Miceikienė