- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-9-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54765-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Baškienė, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Romas Kersnauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Savinijaus Katausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-11-15 iki 2018-11-16 (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 88 MGL (4400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018-11-16. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, valstybės naudai priteista automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti 1500 Eur pinigų suma.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. P. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent 2018-11-15, laikotarpiu nuo 17 val., bet ne vėliau kaip 20.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį panaikinti ir jam baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, kadangi netinkamai vertino įrodymus ir padarė procesinių pažeidimų, dėl to buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis, V. P., alkoholį vartojo stovinčiame automobilyje ir po to jame miegojo, tai patvirtino ir policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai nepatikrino, ar automobilio spynelėje buvo užvedimo rakteliai, be to, nenustatė, kada su automobiliu buvo važiuota, tačiau pažymima, jog automobilio salone buvo rastas atidarytas alkoholio butelis. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, neturėjo jokių tiesioginių įrodymų, kad automobilį vairavo būtent jis, V. P.. Apelianto nuomone, teismo nuosprendyje tiesioginiu liudytoju nurodomas C. C. I. toks nėra, nes jis matė vairuojantį V. P. tik iki 18 val., o vėliau jo vairuojančio niekas nematė. Apeliantas taip pat mano, jog teismas nepagrįstai jo kaltę grindė ir aplinkybe, jog jis, V. P., buvo nubaustas ir administracine tvarka 5 Eur bauda už eismo įvykio sukėlimą, t. y. atsitrenkimą į vokiečių kareivių kapinių tvorą. Apeliantas pažymi, jog neneigia sukėlęs šį eismo įvykį, kaltę pripažįsta ir jam paskirtą baudą sumokėjo, tačiau mano, jog tai niekaip nepatvirtina jo kaltės dėl vairavimo būnant neblaiviam. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, susijusių su jam nustatytu neblaivumu. Nurodo, jog byloje yra net keturi skirtingi jam nustatyti neblaivumo laipsniai, o iš kraujo nustatytas neblaivumo laipsnis didesnis nei jo alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis, o tai, apelianto nuomone, kelia pagrįstų abejonių. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog liudytojas C. C. I. teisme patvirtino, jog nematė, kaip jis, V. P., vairavo, kadangi matė tik jo automobilį, stovintį sankryžoje, o prie paties automobilio jis priėjo tik atvykus policijos pareigūnams, be to, patvirtino, jog nuo 17 val. iki 21 val. jis dirbo ir taksi automobilio nestebėjo ir nematė, ką jo vairuotojas veikė aikštelėje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo, A. P., per didelę automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą, kadangi automobilis buvo įsigytas už 1600 Eur, tačiau buvo naudojamas taksi paslaugoms teikti, be to, patyrė minėtą eismo įvykį, todėl jo vertė gerokai sumažėjo. Taip pat apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą, kadangi teisme apklausdamas liudytojus D. J. ir A. D., nesant BPK 276 straipsnyje numatytų pagrindų, paskelbė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, be to, nuolat primindavo, jog už melagingus parodymus jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. jis nepripažįsta, jog 2018-11-15, laikotarpiu nuo 17 val., bet ne vėliau kaip 20.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,90 promilės etilo alkoholio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. P. kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, jie surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, o nuteistojo tvirtinimas, jog ne jis vairavo transporto priemonę, tėra jo gynybinė versija, kuria jis siekia išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo, nuteistojo A. P., kaltę, nepagrįstai vadovavosi liudytojo C. C. I. parodymais, laikė šį asmenį tiesioginiu liudytoju, o jo, A. P., paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, t. y. kad jis nevairavo automobilio išgėręs ir alkoholį vartojo tik stovinčiame automobilyje, vėliau ten ir užmigo, laikė gynybine versija, pateikta siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši nuteistojo A. P. gynybinė versija atmestina kaip nepagrįsta, o jo kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, t. y. liudytojo C. C. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27–28, 31, t. I) ir teisme (b. l. 128–129, t. II), asmens parodymo atpažinti protokolas (b. l. 36–40, t. I), liudytojų policijos pareigūnų A. J., A. K., S. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 68–69, 74–75, 80–81, t. I), tiek teisme (b. l. 127–128, 165–166, t. II), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 559 (b. l. 23, t. I) ir kiti byloje surinkti įrodymai.
8. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo C. C. I., betarpiškai mačiusio įvykio aplinkybes, parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė kad 2018-11-15, apie 17.00-18.00 val., matė kaip V. P. vairuodamas taksi automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), esančią šalia liudytojo darbo vietos ir Vokiečių karių kapinių. Liudytojas pastebėjo, kad vairuotojui sunkiai sekėsi pajudėti iš vietos sankryžoje, sukant iš H. Manto g. į Lideikio g., automobilis buvo sustojęs ir keletą kartų praleido šviesoforo signalus, dėl ko kitų automobilių vairuotojai pradėjo jam signalizuoti. Automobilyje buvo vienas žmogus, automobilis sustojo aikštelėje ir stovėjo iki 21.00 val., kuomet liudytojas išgirdo sirenas ir išėjęs į lauką pamatė policijos pareigūnus ir už automobilio vairo sėdintį neblaivų V. P. (b. l. 27–28, 31, t. I). 2018-12-27 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas C. C. I. atpažino V. P., kaip asmenį, vairavusį automobilį (1 tomas, b. l. 36-40). Apklausiamas teisme kaip liudytojas teisme C. C. I. parodė, kad degalinės šviesa apšvietė automobilio saloną ir jis aiškiai matė, kad vairuotojas buvo be plaukų, vairavo tas pats žmogus, kuris sėdi salėje. Vairuotoją matė du kartus ir yra įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo. Vairuotojas buvo vienas (b. l. 128–129, t. II). Abejoti šio liudytojo parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi liudytojo nurodytas faktines aplinkybes visiškai atitinka kiti į bylą surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
9. Liudytoja policijos pareigūnė A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą matė, jog automobilio vairuotojo vietoje atsilošęs miegojo V. P., kuris su policijos pareigūnais sunkiai bendravo, sklido alkoholio kvapas, atrodė neblaivus. Automobilis priekiu buvo atsirėmęs į tvorą, jis buvo apgadintas, taip pat buvo apgadinta ir kapinių tvora (b. l. 126–129, t. II). Liudytojas policijos pareigūnas A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą, prie policijos pareigūnų priėjo liudytojas Švaros centro savininkas C. C. I., kuris nurodė įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad taksi automobilis važiuodamas atbulomis atsitrenkė į betoninę tvorą, o po to, bandydamas apsisukti atsitrenkė į metalinę tvorą, kurią apgadino. V. P. dėl sukelto eismo įvykio buvo skirta administracinė nuobauda (b. l. 126–129, t. II). Liudytoja policijos pareigūnė S. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą, matė, jog V. P. sėdėjo automobilyje už vairo, buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, sunkiai sekėsi pūsti į alkotesterį, sunku buvo susikalbėti (b. l. 165–170, t. II).
10. Pažymėtina, jog A. P. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės savo kaltės neneigė ir tvirtino, jog įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena, kadangi įvykio dieną jis alkoholį pradėjo vartoti 18 val. (b. l. 25–26, t. II), tačiau per antrąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo parodymus iš dalies pakeitė, nurodydamas, jog automobilį įvykio dieną iš pradžių vairavo jo pažįstamas I. B., o vėliau A. D., todėl jis, A. P., būdamas neblaivus automobilio nevairavo (b. l. 33–34, t. II). Tokią pačią įvykio versiją nuteistasis A. P. pateikė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, mano, jog ši versija gynybinė, ja siekiama tik išvengti gresiančios realios baudžiamosios atsakomybės, be to, ją paneigia jau minėti nuoseklūs tiesioginio liudytojo C. C. I. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, o šiuos parodymus patvirtina tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolai, tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. P. pateikta versija, jog ne jis, o kiti asmenys – I. B. ir A. D. įvykio dieną vairavo jo automobilį, buvo patikrinta apklausiant minėtus asmenis, ir nors jie, palaikydami A. P. gynybinę versiją, taip pat tvirtino, jog automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną vairavo, tačiau minėtų liudytojų parodymuose esantys neatitikimai dėl įvykio laiko, vietos ir kitų aplinkybių (automobilio važiavimo krypties), loginiai prieštaravimai (A. D. net neturi teisės vairuoti transporto priemones) patvirtina šios versijos neatitiktį tikrovei. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant galutinai įsitikinti A. P. pateiktos gynybinės versijos tikrumu, buvo atlikta mobiliojo ryšio telefoninių pokalbių analizė ir iš telefoninių ryšių išklotinės duomenų matyti, jog A. P. nei su A. D., nei su D. J., pas kurį neva įvykio dieną svečiavosi A. D., įvykio dieną nebendravo (b. l. 80–81, t. II), be to, iš mobiliojo ryšio telefonus aptarnaujančių ryšio bokštų duomenų matyti, jog A. D. įvykio dieną net nebuvo Klaipėdoje (b. l. 128, t. I).
11. Taigi, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes matyti, jog nuteistojo A. P. pateikta gynybinė versija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo paneigta, o liudytojo C. C. I., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir juos patvirtinantys policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, visi kiti byloje surinkti įrodymai taip pat iš esmės patvirtino vieni kitus, todėl darytina išvada, jog A. P. kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti surinkta pakankamai įrodymų, jie surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų.
12. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos priteisimo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilis buvo pirktas 2018 m. gegužės mėnesį už 1600 Eur (b. l. 120, t. I), įvykis, kurio metu automobilis tik šiek tiek buvo apgadintas, įvyko po trumpo laikotarpio, t. y. po 6 mėnesių. Be to, kaip liudytojas apklaustas nuteistojo A. P. sūnus L. P. teisme patvirtino, jog įvykio metu automobilio sudaužytą lempą jis sutaisė (b. l. 179–180), didesnių apgadinimų automobilis įvykio metu nepatyrė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būklę ir įvertino jį 1500 Eur suma, kuri ir buvo priteista iš nuteistojo A. P..
13. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pasak apelianto teismo šališkumą įrodo teismo sprendimas apklausų teisme metu paskelbti liudytojų D. J. ir A. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų įspėjimas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojų parodymų perskaitymas neprieštarauja BPK 176 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios numato, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismo šališkumo nerodo ir liudytojų įspėjimai dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. BPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. Prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu baudžiamojoje byloje nėra BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių teisėjų nušalinimo pagrindų, o apelianto teiginiai, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistasis A. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.