Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – K. P., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros atstovei Vidai Gagienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – K. P., skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūrai, dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. prašė panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2009-12-04 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2009-12-04 nutarimu K. P. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 ir 4 dalyse, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti 18 mėnesių atėmimas. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad K. P. 2009-11-11 12:00 val., Jurbarko rajone, Balandinės miške, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo ir licencijos tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti, sumedžiojo tauriojo elnio patelę, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2 ir 18.4 punktų reikalavimus.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovė prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad nors nušauta tauriojo elnio patelė nebuvo rastas, tačiau K. P. paaiškinimai nepagrįsti, jais vadovautis nėra pagrindo. K. P. kaltę patvirtino liudytojų parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

K. P. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnis 2 dalyje ir 4 dalyse. ATPK 85 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų objektyviosios pusės požymis yra medžiojimas. Be to, ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus. ATPK 85 straipsnis 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą be galiojančio medžioklės lapo, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 19 punkte numatyta, kad medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklių 30 punkte, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti. Medžioklės lapus išduoti turi teisę tik medžioklės plotų naudotojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – tai dokumentas, kuriuo leidžiama sumedžioti joje nurodytą gyvūną. Licencija galioja, tik medžiojant jame nurodytame medžioklės plotų vienete arba tik tam tikroje medžioklės plotų vieneto dalyje (miške, seniūnijos teritorijoje ir pan.), jeigu tikslus medžioklės plotų vieneto dalies pavadinimas turi būti įrašomas, vadovaujantis atitinkamu rajono medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos sprendimu, priimtu pagal Medžioklės taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką (Medžioklės taisyklių 24 p.). Medžioklės taisyklių 18.2. ir 18.4 punktuose numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą ir licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuota. Medžioklės taisyklių 4 punkte taip pat numatyta, kad medžiojamieji gyvūnai medžiojami Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į populiacijų gausumo lygį, geografinį paplitimą ir veisimosi greitį, siekiant nepakenkti pastangoms apsaugoti jas jų paplitimo areale. Medžioti leidžiama tik tuos medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Administracinis kaltinimas K. P. dėl ATPK 85 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo iš esmės grindžiamas liudytojų J. Š., Č. B., P. G. parodymais. Liudytojai J. Š., Č. B. ir P. G. patvirtino tai, kad jiems pažeidimo padarymo dieną K. P. sakęs neteisėtai Balandinės miške sumedžiojęs tauriojo elnio patelę, tačiau nei pažeidimo aplinkybių, nei sumedžioto žvėrelio minėti liudytojai nematė. Liudytojai Č. B. ir P. G. nurodė, kad K. P. jiems paskambino mobilaus ryšio telefonu bei pasakė apie sumedžiotą tauriojo elnio patelę, prašė užpildyti dokumentus. Liudytojas J. Š. nurodė, kad K. P., atvykęs į jo tėvų sodybą, jam pasakęs neteisėtai sumedžiojęs tauriojo elnio patelę bei prašęs užpildyti medžioklės lapą ir licenciją, tačiau jis pats įvykio aplinkybių ir sumedžioto žvėrelio taip pat nematė. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad apie neteisėtai K. P. sumedžiotą elnio patelę jam pranešė paskambinęs J. Š., tačiau neteisėtai sumedžioto žvėrelio ar kitokių pažeidimo pėdsakų nenustatė.

Taigi, administracinis kaltinimas grindžiamas tik pirmiau minėtų liudytojų parodymais, kurie pažeidimo aplinkybių ir sumedžiotos tauriojo elnio patelės nematė, o tik girdėjo iš K. P., kad jis Balandinės miške sumedžiojęs tauriojo elnio patelę. Pats K. P. neigė skambinęs liudytojams Č. B. ir P. G., bei įvykio dieną atvykęs pas J. Š., ir jiems sakęs, kad sumedžiojo tauriojo elnio patelę. Liudytojai L. P. ir E. B. tvirtino, kad pažeidimo padarymo dieną K. P. su E. B. nuo pat ryto žvejojo Gaurės užtvankoje. Be to, liudytoja L. P. nurodė, kad įvykio rytą kartu su K. P. buvo nuvykusį pas M. Š. pirkti kiaušinių. Liudytoja L. P. nurodė, kad ji nuėjo pas M. Š., o K. P. liko pasikalbėti su J. Š., apie ką jie kalbėjosi ji nežino. Poėmio aktas patvirtino, kad įtariant K. P. neteisėtai medžiojus Balandinės miške iš jo buvo paimti ginklai, optiniai taikikliai, šaudmenys, dėklas (b.l.11).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepakankami patvirtinti K. P. kaltės sumedžiojus tauriojo elnio patelę. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta vienareikšmiškų ir neginčijamų K. P. kaltės įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog K. P. nuo pat pradžių nuosekliai neigė, kad sumedžiojo elnio patelę ir apie tai sakęs liudytojams J. Š., Č. B. ir P. G.. Byloje ištirti įrodymai nepatvirtino K. P. kaltės bei įvykio aplinkybių, jog K. P. medžiojo ir jo veiksmai buvo susiję su medžiokle. Liudytojai J. Š., Č. B., A. Š. ir P. G. negalėjo nurodyti, kad būtų matę, kaip K. P. nušovė elnio patelę, taip pat nepatvirtino, kad matė nušautą žvėrelį ar kitokius neteisėtos medžioklės įvykio pėdsakus. Liudytojų J. Š., Č. B., P. G. ir A. Š. parodymų, kad K. P. galėjo neteisėtai sumedžioti elnio patelę, nes pats K. P. jiems buvo sakęs apie sumedžiotą elnio patelę, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą patvirtinti ir skirti administracinę nuobaudą. Pats K. P. neigė sumedžiojęs elnio patelę ir apskritai medžiojęs. Įrodymų neabejotinai patvirtinančių, kad K. P. medžiojo, byloje nenustatyta. Duomenų apie tai, kad K. P. įvykio dieną skambino mobilaus ryšio telefonu liudytojams Č. B. ir P. G. taip pat nepavyko nustatyti (b.l. 91-92). Iš K. P. paimti galimi medžioklės įrankiai – ginklai, nepatvirtino, kad iš jų buvo nušauta tauriojo elnio patelė. Balistinė ekspertizė – šaunamojo ginklo neidentifikaciniai tyrimai, šūvio pėdsakų ginkle tyrimas nebuvo atliktas. Liudytojų L. P. ir E. B. parodimai, netvirtino K. P. įvykio aplinkybių versijos, jog K. P. anksti ryte kartu su E. B. išvyko žvejoti ir žvejojo Gaurės užtvankoje, nes šių liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs. Tačiau tai taip pat nepatvirtina fakto, kad K. P. 2009-11-11 12:00 val. Balandinės miške neteisėtai medžiojo ir sumedžiojo tauriojo elnio patelę, bei jo veiksmuose yra administracinei teisės pažeidimai, už kuriuos jam paskirta administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinis kaltinimas K. P. grindžiamas tik prielaidomis, interpretuojant tariamą K. P. prisipažinimą sumedžiojus Balandinės miške tauriojo elnio patelę. Pirmiau minėtų liudytojų parodymų ir jų manymo, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad medžiojimas – tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.

Kaip jau buvo minėta, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad nėra nustatyta neginčytinų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog K. P. buvo susijęs su medžiokle, būtent, įvykio rytą medžiojo turėdamas tikslą panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius, šiuos gyvūnus sekdamas, tykodamas, persekiodamas, šaudydamas arba gaudydamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. P. būtų buvęs Balandinės miške su medžioklės įrankiais, taip pat, kad būtų sumedžiojęs tauriojo elnio patelę šaudydamas ar kitais būdais. Šiuo atveju, nenustatyta jokių pakankamų ir neabejotinų įrodymų konstatuoti pažeidimo faktines aplinkybes, kad K. P. Balandinės miške neteisėtai medžiojo, t.y. buvo su medžioklės įrankiu ir nušovė tauriojo elnio patelę.

ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, minėtų liudytojų paaiškinimai (b.l.12,16,17), jų parodymai teismo posėdžiuose, ginklų poėmio protokolas (b.l.11), A. Š. tarnybinis pranešimas (b.l.21), nėra pakankami konstatuoti, kad K. P. apskritai medžiojo, sumedžiodamas tauriojo elnio patelę ir pažeidė Medžioklės taisyklių 18.2 ir 18.4 punktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr.N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais principais, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, administracinį kaltinimą grindžiant prielaidomis. Išvados dėl asmens kalės turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja asmens nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007 ir 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Konstatuotina, kad administracinis kaltinimas K. P. nepagrįstas neginčytinais įrodymais, kurie pakankami teisės pažeidimų sudėčiai ir jo kaltei konstatuoti, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundžiamas nutarimas - naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Skundą patenkinti. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2009-12-04 nutarimą, kuriuo K. P. paskirta administracinė nuobauda atėmimas teisės medžioti 18 mėnesių, pagal ATPK 85 straipsnio 2 ir 4 dalis, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį Kauno apygardos administracinį teismą.