Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-692-190/2012

Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio nagrinėjimo Nr. 1-06-1-00083-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18. 8.,

2.4.6.4.2., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. lapkričio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. iš kaltinimo pagal LR BK 220 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinimo pagal LR BK 220 str.1d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, ir

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, atstovaujamas direktoriaus A. N., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei naudai, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, taip pat valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, o būtent:

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), įreg. (duomenys neskelbtini)) penkiasdešimties procentų akcijų savininku, 2006-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigiamojo akcininkų susirinkimo sprendimu paskirtas bendrovės direktoriumi, realiai vadovaudamas bendrovės komercinei ūkinei veiklai ir disponuodamas įmonės turtu, vadovaujantis 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo lX-575 28 straipsnio 2 punktu „Už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, būdamas atsakingas už teisingą įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 4 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojam“, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei pelną ir pateikė jas valstybinei mokesčių inspekcijai, būtent:

jis, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 38 593 Lt pelno mokesčio, laikotarpyje nuo 2007-11-10 iki 2008-09-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie 2007 metų laikotarpyje parduotą įmonės turtą, nuslėpdamas 2007-11-10 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė už 660 000 Lt L. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą bei 2007-12-04 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė už 630 000 Lt F. K. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą, t.y. nuslėpdamas 1 093 220 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais uždirbtų apmokestinamųjų pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusius sandorius, pagal A. N. pateiktus duomenis užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus, t.y. sąžiningo suklydimo pasekoje neparodė 1 093 220 Lt 2007 metais pagal sandorius su L. V. ir F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtų apmokestinamųjų pajamų bei deklaravus 2007 metų veiklos rezultatą - 199 845 Lt nuostolį, o ne mokėtiną į biudžetą 38 593 Lt pelno mokestį, po ko šią žinomai neteisingą deklaraciją su A. N. žinia 2008-10-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 3 280 Lt PVM nuo F. K. 2006 m. rugsėjo mėn. avansu sumokėtų 21500 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr.2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į pirminę PVM deklaraciją už 2006 metų rugsėjo mėn. bei į patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. rugsėjo mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” avansu gautų 18220 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 3280 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2006-10-25 pirminę PVM deklaraciją ir 2007-07-23 patikslintą PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 9915 Lt PVM nuo F. K. avansu 2006 m. spalio mėn. sumokėtų 65 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ( į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į pirminę PVM deklaraciją už 2006 metų spalio mėn. bei į patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. spalio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” avansu gautų 55085 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 9915 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2006-11-27 pirminę PVM deklaraciją ir 2007-07-23 patikslintą PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 7627Lt PVM nuo F. K. avansu 2006 m. gruodžio mėn. sumokėtų 50 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į pirminę PVM deklaraciją už 2006 metų gruodžio mėn. bei į patikslintą PVM deklaraciją už 2006 m. gruodžio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu gautų 42 373 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 7627 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-01-24 pirminę PVM deklaraciją ir 2007-07-23 patikslintą PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 15331 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. kovo mėn. sumokėtų 100 500 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr .2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų kovo mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu gautų 85 169 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 15331 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-04-25 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4,Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 6102 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. birželio mėn. sumokėtų 40 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų birželio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” avansu gautų 33 898 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 6102 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-07-25 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 16780 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. rugpjūčio mėn. sumokėtų 100 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų rugpjūčio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” avansu gautų 93220 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 16780 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-09-24 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 4576 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. rugsėjo mėn. sumokėtų 30 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų rugsėjo mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)” avansu gautų 25 424 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 4576 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-10-25 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką pažeisdamas 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. 4 d. nuostatą, kad „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš prekių pardavimą ar paslaugų suteikimą, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės buvo perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Visiškas ar dalinis atlygis, mokamas prieš prekės pardavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu“, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 6407 Lt PVM nuo F. K. avansu 2007 m. spalio mėn. sumokėtų 42 000 Lt, 2006-09-21 pasirašęs Statybos sutartį Nr. 2006/09/021, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2007 m. rugsėjo mėnesio pastatyti kotedžą ir iki 2007 m. spalio mėn. patvirtinti namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, t.y žinodamas, kad bendrovė statybos paslaugas atliks ir turtą parduos po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)" ( į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) tyčia nepateikė jo paties pasirašytos 2006-09-21 Statybos sutarties Nr. 2006/09/021 ir nuslėpė informaciją apie sudaryto sandorio pobūdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis į PVM deklaraciją už 2007 metų spalio mėn. neįtraukė pagal sandorį su F. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu gautų 35593 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 6407 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2007-11-26 šią PVM deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 100 678 Lt PVM, 2007 metų lapkričio mėn. 10 d. įmonės vardu įvykdęs nekilnojamo turto pardavimo sandorį, tyčia neišrašė šiam sandoriui PVM sąskaitos - faktūros ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) nepateikė jo paties pasirašytos 2007-11-10 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė už 660 000 Lt L. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakinga darbuotoja nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2007 metų lapkričio mėn., t.y. sąžiningo suklydimo pasekoje neįtraukė 559322 Lt 2007 metų lapkričio mėn. pagal sandorį su L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)” uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 100 678 Lt PVM, po ko šią žinomai neteisingą deklaraciją su A. N. žinia 2007-12-21 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengtų sumokėti 16 169 Lt PVM, 2007 metų gruodžio mėn. įmonės vardu įvykdęs nekilnojamo turto pardavimo sandorį, tyčia neišrašė šiam sandoriui PVM sąskaitos - faktūros ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir finansines ataskaitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini)) nepateikė jo paties pasirašytos 2007-12-04 Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė už 630 000 Lt F. K. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir prie jo esantį 0,03 ha žemės sklypą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakinga darbuotoja, nežinodama apie įvykusį sandorį, pagal A. N. pateiktus melagingus duomenis užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją už 2007 metų gruodžio mėn., t.y. sąžiningo suklydimo pasekoje neįtraukė 89 831 Lt į pirminę ir patikslintas PVM deklaracijas už 2007 metų gruodžio mėn. pagal sandorį su L. V. UAB „(duomenys neskelbtini)” uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių įmonė turėjo išskirti ir deklaruoti į valstybės biudžetą papildomai mokėtiną 16 169 Lt PVM, po ko su A. N. žinia 2008-01-25 pirminę PVM deklaraciją 2008-03-26 ir 2008-07-24 patikslintas PVM deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje.

A. N. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinami, kad dėl šių A. N. nusikalstamų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 metų spalio mėn. 1 d. neteisėtai išvengė 233 085 Lt mokesčių (38 593 Lt pelno mokesčio, 194 492 Lt pridėtinės vertės mokesčio).

Teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. N. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismas nurodė, jog neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. N. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2007-11-10 iki 2008-09-31 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir buvo atsakingas už teisingą įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku. Tuo tikslu jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo. Ši bendrovė, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. N. arba kito darbuotojo P. P. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio ir PVM deklaracijas, skaičiavo mokesčius.

Kaip nurodė teismas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio mokėtojo bylos, kuri 2012-01-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos buvo pateikta teismui, matyti, kad pagal Vilniaus AVMI 2009-01-21 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 189-21 (mokesčio mokėtojo bylos t. 1, b.l. 101) S. Gudalevič pavesta patikrinti mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ juriskonsultė R. R. 2009-01-22 patvirtino pateiktų dokumentų: priedo prie 2006-04-08 sutarties Nr.AV-06/8, 2007-12-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su F. K., ant kurios pieštuku pažymėta varnelė, 2007-11-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su L. V., ant kurios pieštuku pažymėta varnelė, kopijų tikrumą (mokesčio mokėtojo bylos t.l b.l. 102-128). Teismo teigimu, šios aplinkybės patvirtina A. N. nurodytą aplinkybę, kad jis nesiekė tyčia išvengti mokesčių sumokėjimo, pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe 2008 m. pradžioje šiai bendrovei pateikė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę teikti tinkamas deklaracijas VMI. Jis pats nėra buhalterinės apskaitos specialistas, nežino reikalavimų mokesčių apskaičiavimui, todėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. D. konsultavosi dėl mokesčių skaičiavimo terminų, laikotarpių, atitinkamai planuodamas tolesnius bendrovės darbus ir lėšas.

A. N. neneigė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. D. konsultavosi dėl mokesčių skaičiavimo terminų, laikotarpių, atitinkamai planuodamas tolesnius bendrovės darbus ir lėšas. Atitinkamas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas P. P., kuris nurodė, kad pokalbis, jog galima mokesčius už tuos parduotus kotedžus sumokėti vėliau, buvo. A. N. važiavo pas buhalteres, kažką aiškinosi ir paskui jam paaiškino, kad galima kažkaip atidėti mokesčių sumokėjimą. Jis (P. P.) tiksliai nežinojo, ar sutartys dėl kotedžų pardavimo buvo perduotos į buhalteriją, kadangi dokumentus daugiausiai pateikinėjo A. N.. Kai buvo parduoti kotedžai, A. N. jam (P. P.) sakė, kad buhalterija jam paaiškino, jog tuos mokesčius galima atidėti. Tačiau šių konsultacijų, teismo nuomone, negalima laikyti įrodymu, patvirtinančiu, kad kaltinamasis A. N. tyčia siekė aplamai išvengti mokesčių sumokėjimo. Nenustatyta, kad kaltinimo laikotarpiu kaltinamųjų veiksmai būtų buvę nukreipti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinei naštai sumažinti.

Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis A. N. iš kaltinimo pagal LR BK 220 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Tuo pačiu ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinimo pagal LR BK 220 str. 1 d. išteisintinas, nenustačius A. N., kuris, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei naudai, veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Civilinio ieškovo VMI civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-99/08 ir priimti naują nuosprendį:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt) bauda.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d., 220 str. 1 d. ir nuteisti 100 MGL (13000 Lt) bauda.

Vilniaus apskrities VMI civilinį ieškinį - ieškovo atstovei patikslinus, 119 857, 14 Lt PVM ir 38 593 Lt pelno mokesčio, - tenkinti, išieškant šią sumą solidariai iš A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Prokurorės teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad A. N. valia, jam siekiant išvengti sumokėti įstatymo nustatytu terminu mokėtinus mokesčius, jų mokėjimą atidedant neribotam terminui, į mokesčių deklaracijas buvo įrašomi žinomai neteisingi duomenys apie pajamas bei pelną į deklaracijas ir šios pateikiamos valstybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamu atveju neatmestina, kad A. N. galėjo šią nusikalstamą veiką daryti kartu su buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstove - tokią prielaidą (bet tik prielaidą) leidžia daryti ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš mokestinio patikrinimo bylos, sutartys, reikalingos mokesčio apskaičiavimui ir deklaravimui, buvo rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pastaroji aplinkybė jokiu būdu neįrodo, kad A. N. šias sutartis pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei iškart po sandorių, dėl ko neva nesą jo kaltės dėl melagingų deklaracijų pateikimo.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nepaneigta A. N. pozicija, kad jis arba P. P. 2008 m. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei pateikė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę teikti VMI tinkamas deklaracijas - tai, yra, kad dėl pastarosios bendrovės aplaidumo esą ir nebuvę deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, - nepagrindė, kodėl atmeta duomenis, prieštaraujančius tokiai išvadai: byloje yra pakankamai duomenų, kad A. N. sąmoningai planavo nukelti mokestines prievoles neribotam laikui - jis pats tai nurodė apklaustas teisminio nagrinėjimo (taip pat ir ikiteisminio tyrimo) metu, tuo klausimu bendravo su P. P. - šis teisminio nagrinėjimo metu pagarsintuose ikiteisminio metu duotuose parodymuose nurodė, kad A. N. sutarčių neperdavė buhalterei, nes ketinęs pajamų gavimą parodyti vėliau; VMI pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinėje byloje ( t. 2, 1. 14 ) teisininke UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusios jo sutuoktinės E. N. 2009-10-26 Paaiškinamajame rašte nurodyta: „Pirkėjams F. K. ir L. V. PVM sąskaitos faktūros neišrašėme, nes norėjome dalinai užbaigti dvibutį namą Balsiuose, Laimos g., paimti paskolą iš banko ir sumokėti valstybei mokesčius“. Skunde pažymima, kad ne tik A. N. sutuoktinė, bet ir jis pats turėjo aukštąjį išsilavinimą, mokėsi Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje). Teismas, anot prokurorės, formaliai atmesdamas duomenis, prieštaraujančius savo padarytai išvadai, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Prokurorė pažymi, jog be juridinio asmens vadovo žinios ir pritarimo teikti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu neįmanoma. Be to, VMI viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-133 patvirtintų Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu taisyklių nuostatos nedraudžia juridiniam asmeniui turėti kelis EDS vartotojus, todėl A. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo visas galimybes taip pat tapti EDS vartotoju ir per šią sistemą kontroliuoti buhalterės pateikiamų mokesčių deklaracijų duomenų teisingumą, t. y. nustatyti tokią tvarką, kuri garantuotų teisingų duomenų apie minėtų bendrovių pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, nors kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino, parodė, kad neturėjo tikslo nemokėti mokesčių, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad A. N. suvokė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" teikia PVM deklaracijas su žinomai neteisingais duomenis apie įmonės pajamas. A. N., būdamas akcininku, direktoriumi, valdė įmonės pinigines lėšas, tiesiogiai dalyvavo bendrovės gamybos proceso organizavime, privalėjo žinoti teises aktus reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos bei mokestinių prievolių vykdymo tvarką, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė. Tik dėl A. N. tyčinių veiksmų liko neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė valstybei, kuri galėjo būti įvykdyta, jei A. N. nebūtų siekęs savo įmonei sudaryti išskirtinių, lyginant su kitais verslo subjektais Lietuvoje, sąlygų.

A. N. argumentas, neva jis nežinojęs įstatymų, manęs, kad veikia leistinai, prokurorės teigimu, vertintinas kritiškai. A. N. pripažino, kad įmonės finansinės situacija buvo nelengva, pinigus investavo į statybas, sąmoningai atidėliodamas (nekonkrečiai ateičiai) mokesčių deklaravimą (bei mokėjimą). Akivaizdu, kad jis suvokė, jog teisingai deklaravus mokėtiną PVM ir jo nesumokėjus, mokesčių inspekcija imtųsi priemonių nurašyti lėšas įmonės sąskaitoje, dėl ko pristigs apyvartinių lėšų. A. N. suvokė, kad jo valia yra teikiamos neteisingos PVM deklaracijos, jis neketino Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatytu laiku sumokėti šio mokesčio.

Apibendrinant, anot prokurorės konstatuotina, kad A. N., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą ir realiai tai darydamas, planuodamas ir valdydamas įmonės pinigines lėšas, veikdamas minėto juridinio asmens naudai ir interesais, siekdamas neteisėtai neribotam laikui atidėti - išvengti vykdyti mokestines prievoles, tyčia Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai melagingas 2006 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių, 2007 m. kovo, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas deklaracijas, 2007 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ir taip laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 metų spalio mėn. 1 d. įmonės naudai neteisėtai išvengė 233 085 Lt mokesčių (38 593 Lt pelno mokesčio, 194 492 Lt pridėtinės vertės mokesčio).

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Dėl to Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjos prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai arba juos nepagrįstai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteikė kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams, kurie taip pat susiję su nagrinėjamu kaltinimu, visai neteikė reikšmės, tokiu būdu pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika pažeidžia teisės aktuose nustatytą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarką. Minėtų neteisingų duomenų pateikimas yra susijęs ir su kaltininko siekiu išvengti mokesčių. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos BK 220 str. nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Lietuvos Respublikos BK 220 str. dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius.

Pats A. N. kaltu neprisipažino, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis neturėjo tikslo tyčia nesumokėti mokesčių, o norėjęs tik atidėti jų mokėjimą vėlesniam laikui bei tuo tikslu konsultavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)„ direktore J. D.. Išteisintasis teigė, jog jis pateikė J. D. dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su F. K. ir L. V., todėl UAB „(duomenys neskelbtini) „ turėjo galimybę teikti VMI tinkamas, teisingai užpildytas deklaracijas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši A. N. pozicija nebuvo paneigta, todėl dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)„ aplaidumo ir nebuvo deklaruoti bei sumokėti teisės aktais numatyti mokesčiai. Nuosprendyje nurodoma, kad VMI inspektorei S.Gudalevič buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio mokėtojo byla, kurioje ir buvo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys su F. K. ir L. V. ir ši aplinkybė patvirtina, jog išteisintasis nesiekė tyčia išvengti mokesčių sumokėjimo bei teikė nurodytus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši bendrovė turėjo galimybę teikti tinkamas deklaracijas VMI. Apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčia nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ byloje minimų pirkimo-pardavimo sutarčių. Nosprendyje pripažinta, kad išteisintojo konsultavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis dėl mokesčių atidėjimo tvirtina apie tai, jog jis nesiekė tyčia apskritai išvengti mokesčių sumokėjimo.

Apeliacinės instancijos nuomone nors nuteistasis savo kaltės nepripažino, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. D. teigė, jog asmeniškai jai kaltinamasis byloje aptariamųjų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių nebuvo perdavęs. Pažymėjo, kad yra įsitikinusi, jog šių sutarčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, nes tos sutartys buvo pateiktos VMI patikrinimo metu ir visos pajamos buvo apskaitytos pagal patikrinimo aktą. Ši liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tvarkingas klijentas – dokumentų pateikimas vėluodavo, jų trūkdavo, nebuvo nuoseklumo pateikiant dokumentus, o ji prašiusi A. N. pateikti šias sutartis, tačiau jis nepateikė, todėl liudytoja ėjo į VMI aiškintis dėl priskaičiuoto PVM. Po VMI patikrinimo visi segtuvai buvo gražinti A. N.. Liudytoja tvirtino, kad jeigu ant pirkimo-pardavimo sutarčių yra varnelė, galima sakyti, jog sutartis buvo įvesta į apskaitą, bet negalima sakyti, kad varnelė buvo uždėta laiku, nes laiku jos nebuvo. Tos sutarys galėjo būti gautos jau po VMI patikrinimo. Ji pati asmeniškai į apskaitą įvedė sutartys po VMI patikrinimo, o išteisintasis galėjo pateikti sutartis ir vėliau. J. D. pažymėjo, kad negali pasakyti kada buvo gautos šios sutartys, tačiau ant sutarčių turėjo būti uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas „gauta“ ir nurodyta data. Liudytoja parodė, jog jokių rekomendacijų A. N. dėl gautų pinigų neteisingo apskaitymo neteikė.

Apklausiamos teisiamajame posėdyje liudytojos A. D. ir N. M. nurodė, kad dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, jų įmonei finansinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pateikdavo direktorius A. N. arba P. P., o jos įvesdavo į apskaitą tuos dokumentus, kuriuos joms pateikdavo. Liudytojos parodė, jog negali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė dokumentus tvarkingai, dokumentais nesidomėdavo taip kaip kiti direktoriai, nepateikdavo visų sąskaitų-faktūrų. Pažymėjo, jog deklaracijas VMI teikdavo direktorė J. D.. A. D. ir N. M. teisme parodė, kad dokumentų apie kotedžų pardavimą jos nematė, jų į apskaitą neįvedinėjo, todėl negali pasakyti ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi šias sutartis. N. M. pažymėjo, jog pardavimo dokumentų ji nematė, nors galėjo juos suvedinėti, tačiau jų nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atnešdavo direktorius A. N. ir kitas darbuotojas Pavelas vardu ( P. ). Liudytoja asmeniškai jokių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįvedinėjo ir apie nekilnojamojo turto pardavimus sužinojo tik iš bylos, atėjusi pas tyrėją. R. R. pažymėjo, jog negali pasakyti, kada jų bendrovėje atsirado nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, minimos šioje byloje, nes nepamena, taip pat negali nurodyti, kada bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atnešė konkrečius dokumentus, kadangi niekur nėra atžymėta, nes tai buvo senas klijentas, o dažniausiai vadovai patys ateidavo, peržiūrėdavo savo segtuvus, kuriuos pateikdavo tikrinimui.

Liudytojas P. P. teisme parodė, kad nuo 2006 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, o A. N. buvo direktorius, atsakingas už sutarčių pasirašymą, klijentų ieškojimą, pardavimą, mokesčius. Buhalterinė firma „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Liudytojas į šią bendrovę nuveždavo sąskaitas, kurias įdedavo į lentynas, ant kurių buvo parašytas įmonės pavadinimas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais P. P. bendravo mažai ir sutarčių šai bendrovei neveždavo, nes tai darydavo A. N., kuris turėjo priėjimą prie jų įmonės sąskaitų. Paprastai mokesčių mokėjimu rūpinosi A. N.. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme liudytojas P. P. patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, o ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog 2007 m. pabaigoje arba 2008 m. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė du butus bei žemės sklypą prie jų. Šio nekilnojamojo turto pardavimo sutartis pasirašė bendrovės direktorius A. N., kuris nurodytų sutarčių neperdavė buhalterei, paaiškindamas, kad gautus už kotedžų pardavimą pinigus galima apskaityti kaip avansinius mokėjimus, o pajamų gavimą parodyti vėliau ir tokiu būdu vėliau sumokėti pajamų mokestį. P. P. į tai nesigilino ir net nežinojo kokios deklaracijos turėjo būti teikiamos, nes jis rūpinosi statybomis. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas taip pat paaiškino, kad A. N. minėjo, jog konsultavosi su jų bendrovės buhalteriją tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis, kurios jam ir pasakė apie galimybę sumokėti reikiamus mokesčius vėliau.

Specialistė S.Gudalevič teisiamajame posėdyje parodė, jog jos manymu be sutarčių apskaitos įmonė negalėjo pateikti teisingos deklaracijos. Paaiškino, kad pradėjusį patikrinimą išnagrinėjo registrus ir didžiąją knygą S.Gudalevič pastebėjo, jog pardavimai F. K. ir L. V. nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Jai nebuvo pateikti kokie nors duomenys, kurių pagrindu ji galėtų spręsti, kada įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atsirado paminėtos pirkimo-pardavimo sutartys, tokių atžymų ant sutarčių specialistė nematė, o sutarčių kopijos buvo įdėtos mokesčių mokėtojo byloje. Šios sutartys nebuvo apskaitytos.

Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nepaneigta A. N. pozicija, jog jis arba P. P. 2008 m. pradžioje bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ši UAB turėjo galimybę teikti VMI tinkamas deklaracijas, t.y. deklaracijos nebuvo pateiktos bei nesumokėti mokesčiai dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aplaidumo, neįvertino jau paminėtų liudytojų parodymų bei byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-26 paaiškinamojo rašto, kuriame yra nurodyta „ pirkėjams F. K. ir L. V. sąskaitos-faktūros neišrašėme, nes norėjome dalinai užbaigti dvibutį namą Balsiuose, Laimos g., paimti paskolą iš banko ir sumokėti valstybei mokesčius“ ( t. 2. b.l. 88 ). Taigi, šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad minėtos bendrovės vadovybė, tai yra direktorius A. N., sąmoningai planavo nukelti mokestines prievoles neribotam laikui. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo P. P. parodymai apie tai, jog byloje aptariamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė direktorius A. N., tačiau šių sutarčių neperdavė buhalterei, paaiškindamas, kad gautus už kotedžų pardavimą pinigus galima apskaityti kaip avansinius mokėjimus, o pajamų gavimą parodyti vėliau ir tokiu būdu vėliau sumokėti pajamų mokestį. Šie P. P. parodymai atitinka liudytojos J. D. parodymus, kuriuose ji kategoriškai teigė, kad A. N. nebuvo perdavęs jai F. K. ir L. V. pirkimo-pardavimo sutarčių ir net jai paprašius sutarčių, jis nepateikė, todėl J. D. ėjo į VMI aiškintis dėl priskaičiuoto PVM. Be to apklausiama J. D. pažymėjo, jog A. N. jokių rekomendacijų dėl gautų pinigų neteisingo apskaitymo neteikė, o išteisintasis negalėjo konkrečiai nurodyti kas jam patarė atidėti privalomų mokesčių mokėjimą vėlesniam laikui. Liudytojos A. D., N. M.–UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos-finansininkės - teisiamajame posėdyje taip pat tvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamų pardavimo sutarčių nematė, o N. M. pažymėjo, kad galėjo šias sutartis suvesti į apskaitą, tačiau jų nebuvo. Liudytoja R. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – teisininkė negalėjo teismui nurodyti kada jų bendrovėje atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys bei kada konkrečiai jos buvo atneštos, nes dažniausiai vadovai patys ateidavo, peržiūrėdavo savo segtuvus, kuriuos pateikdavo patikrinimui. Taigi ir išteisintasis bet kuriuo momentu lasvai galėjo įdėti šias sutartis į įmonės segtuvą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojos J. D., A. D. ir N. M. posėdyje pažymėjo, jog įvesdavo į apskaitą tuos dokumentus, kuriuos joms pateikdavo A. N. ir P. P., tačiau pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tvarkingas klijentas, kadangi dokumentų pateikimas vėluodavo, jų trūkdavo, nepateikdavo visų sąskaitų-faktūrų, o pateikiant dokumentus nebuvo nuoseklumo.

Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie atitinka tarpusavyje bei jau minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamojo rašto turinį. Būtent šių įrodymų visuma paneigia išteisintojo teiginį apie tai, kad jis laiku pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ F. K. ir L. V. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ši bendrovė, turėdama galimybę teikti VMI tinkamas deklaracijas, to nepadarė.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Veika baigta yra nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją su įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, turtą, pelną. Šiuo atveju A. N. veika yra baigta, o A. N. yra BK 220 str. nustatytų nusikalstamų veikų subjektas, nes įstatymas įpareigoja jį kaip įmonės vadovą pateikti teisingai užpildytą deklaraciją VMI ir šios savo pareigos jis neįvykdė tyčia. LR BK 220 str. 1 d. numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išteisintojo ir liudytojų parodymus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamojo rašto turinį yra pagrindas teigti, kad A. N. suvokė, jog privalo pateikti VMI duomenis apie sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su F. K. ir L. V., tačiau tyčia šios savo pareigos nevykdė, teigdamas norėjęs sumokėti valstybei priklausančius mokesčius vėliau. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog išteisintasis, būdamas direktoriumi, valdė bendrovės pinigines lėšas ir privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos bei mokestinių prievolių vykdymo tvarką, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė. Būtent dėl A. N. tyčinių veiksmų liko neįvykdyta įmonės mokestinė prievolė valstybei, kuri galėjo būti įvykdyta, jei A. N. nebūtų siekęs savo įmonei sudaryti išskirtinių, palyginti su kitais ūkio subjektais, sąlygų. Pabrėžtina tai, jog įstatymas nenumato mokesčių mokėtojui teisės savo nuožiūra rinktis kiek ir kada mokėti mokesčius, o šiuo konkrečiu atveju – PVM įstatymas numato mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminą iki kito mėnesio 25 dienos.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. N., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, realiai tai darydamas, planuodamas ir valdydamas įmonės pinigines lėšas, veikdamas minėto juridinio asmens naudai ir interesais, siekdamas neteisėtai neribotam laikui atidėti – išvengti vykdyti mokestines prievoles, tyčia VMI pateikė žinomai melagingas Pridėtinės vertės bei Pelno mokesčio deklaracijas ir tokiais savo veiksmais laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. spalio 1 d. įmonės naudai neteisėtai išvengė 233 085 litų mokesčių ( 38 593 litų pelno mokesčio ir 194 492 litų pridetinės vertės mokesčio ). Todėl savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 220 str. 1 d., o jo vadovaujama bendrovė – BK 20 str. 2 d. 220 str. 1 d.

Skiriant A. N. bausmę kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ( nesunkus nusikaltimas ), jo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei sutinka su prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi bei dydžiu, nes mano, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL ( 6 500 ) litų dydžio bauda.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir nuteisti 100 MGL ( 13 000 ) litų dydžio bauda.

Vilniaus apskrities VMI civilinį ieškinį 119 857, 14 Lt (šimtas devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus, 14 ct.) PVM ir 38 593 Lt (trisdešimt aštuonis tukstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris litus) pelno mokesčio - tenkinti, išieškant šią sumą solidariai iš A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.