Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arunas Kisielius ,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Mateviciui,

nukentejusiosioms L. P. , G. M., A. P.,

Žemesnės instancijos teismas

kad, kaltinamasis S. K. , veikdamas organizuotoje grupeje kartu su D. A. ir S. K. , bei R. Š., R. C., K. A. ir R. S. (kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinejama atskirai) bei albanu tautybes asmenimis, gyvenanciais Jungtineje Karalysteje(kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinejama atskirai) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas apgaule – nenurodydamas nukentejusiosioms tikrojo keliones tikslo, žinodamas, kad nukentejusiosios bus itrauktos i prostitucija, vykde nusikalstamas veikas – verbavo, gabeno iš Lietuvos Respublikos i Jungtine Karalyste ir Olandija ir pardave 6 nukentejusiasias ir šias veikas jis padare tokiomis aplinkybemis:

2005 m. sausio men., turedamas tiksla parduoti žmones, (duomenys neskelbtini) susipažines su liudytoja Nr. 2, kuriai taikomas anonimiškumas, ikalbejo ja važiuoti i užsieni ir , gaves jos tevu notariškai patvirtinta sutikima, liudytoja Nr. 2, kuriai taikomas anonimiškumas, atveže i Vilniu ir apgyvendino D. A. nuomojamame bute. Po keliu dienu, t.y. 2005-01-30, jis ir D. A. liudytoja Nr. 2, kuriai taikomas anonimiškumas, nugabeno lektuvu iš Vilniaus oro uosto i Londona, Jungtine Karalyste, iš kur D. A. ja nuveže i Birmingemo miesta ir pardave albanu tautybes vyriškiams, po ko vienas iš ju, vardu D., ja itrauke i prostitucija.

Be to jis, tesdamas nusikalstama veikla, 2005 m. vasario men. Taurages mieste susipažino su G. M. ir pasiule jai, žadedamas surasti darba ir apmoketi kelione, važiuoti gyventi i Jungtine Karalyste. G. M. sutikus, 2005-02-08 ja lektuvu iš Vilniaus oro uosto, reisu Nr. BT 655 i Londona, Jungtine Karalyste nugabeno K. A., kuri skrydžio metu žadejo G. M. surasti darba ir apgyvendinti savo bute. Londono oro uoste K. A. pardave G. M. V. I., kuris su savo pažistamu, vardu E., priverte G. M. iki 2005 m. liepos menesio užsiimineti prostitucija.

Be to jis, tesdamas nusikalstama veikla, 2005 m. kovo men. Vilniuje, prie Gariunu turgavietes R. Š. ir R. S. susipažinus su D. B. ir susitikimo metu R. Š. pažadejus parama surandant jai gerai apmokama darba Airijoje ir pastarajai sutikus, veliau, 2005 m. gegužes 5 d. D. B. nuvažiavus i Kauna kartu su R. C. ir R. S., kur susipažinus su D. A. bei K. A. ir kartu su pastaraisiais grižus i Vilniu bei pernakvojus ju išnuomotame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini)ir po ko 2005 m. gegužes 6 d. D. A. nugabenus D. B. lektuvu iš Vilniaus oro uosto i Londona, Jungtine Karalyste, kur Londono oro uoste iš juos pasitikusiu 3 albanu tautybes vyriškiu D. A. gavus nenustatyta pinigu suma ir veliau, D. A. D. B. paaiškinus, kad tures užsiimineti prostitucija ir D. B. kategoriškai atsisakius buti prostitute, ji buvo gražinta i Vilniu, kur S. K. nurodymu jis, R. C., R. Š. bei R. S., nuolat darydami psichologini poveiki del ju prarastu pinigu, priverte D. B. išvykti i Jungtine Karalyste, kuria jis pats 2005-05-12 nugabeno lektuvu, reisu nr. BT 655, iš Vilniaus oro uosto, i Londona, Jungtine Karalyste ir perdave albanu tautybes vyriškiams, kurie D. B. itrauke i prostitucija.

Be to jis, tesdamas nusikalstama veikla, 2005 m. balandžio men. kavineje „EURO“, esancioje Viršuliškiu g. 40, Vilniuje, R. C., R. Š. ir R. S. susipažinus su A. P. ir R. Š. apgaule, nepasakant tikrojo tikslo, pasiulius pastarajai pailseti Olandijoje ir pažadejus keliones išlaidu apmokejima bei A. P. sutikus važiuoti i Olandija, 2005 m gegužes 14 d. R. C. ir R. Š. atvežus ja adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur jis 2005 m. gegužes men. 14 d. tarptautiniu reisu autobusu nugabeno A. P. i Olandija ir perdave albanu tautybes vyriškiams vardais A. K. ir B., kurie nukentejusiaja pasikesino itraukti i prostitucija.

Be to jis, tesdamas nusikalstama veikla, 2005 m. birželio men. kartu su D. A., K. A. Rygos mieste, Latvijoje susipažino su J. Z. ir pakviete pasisveciuoti Vilniuje, kur jai atvykus, 2005 m. liepos 9 d. jis, D. A., K. A. ir R. C. dare J. Z. psichologini poveiki ir priverte ja sutikti važiuoti i Jungtine Karalyste. 2005-07-12 R. C. J. Z. nugabeno lektuvu iš Vilniaus oro uosto, reisu nr. TE 454 i Londono miesta, Jungtine Karalyste ir perdave albanu tautybes vyriškiams, kurie nukentejusiaja itrauke i prostitucija.

Be to jis, tesdamas nusikalstama veikla, 2006 m. gegužes men., lankydamasis savo mokyklos drauges L. P. namuose Taurageje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaule, pasiule kartu važiuoti dirbti i Airija ir pastarajai sutikus, nupirko lektuvo bilieta ir 2006-05-31 nugabeno L. P. iš Vilniaus oro uosto lektuvu, reiso Nr. BT 667 i Dublina, Airija, apgyvendino pas pažistamus Tallag rajone ir po keturiu dienu jis pareiške, kad L. P. teks dirbti prostitute ir, dalyvaujant vaikinams, kuriu vardai P., G. ir R., reikalaudamas sutikti tapti prostitute, ja sumuše, po ko P. ja išžagino. Iš vaikino vardu L. L. P. sužinojo, kad jis, P., G. ir R., ruošesi ja parduoti prostitucijai turku arba albanu tautybes asmenims.

Kaltinamasis S. K. kaltu del jam inkriminuotu nusikaltimu neprisipažino. Jis ne dalyvavo jokioje nusikalstamojoje grupeje, nieko neorganizavo. R. C. nepažista. Žino, kad R. Š. tauragiškis. Su S. mokesi vienoje mokykloje. K. A. ir D. A. pažista, taciau artimai nebendravo. Su albanais nera bendraves, pirma karta apie juos girdi. Apgaules nukentejusiuju atžvilgiu jis nenaudojo, ju neverbavo ir negabeno i Jungtine Karalyste ir Olandija. Del merginu itraukimo i prostitucija, nieko nežino.

Del nukentejusiojo Nr.2,kuriam,taikomas anonimiškumas epizodo.

2005 m. sausio men. jis skrido i Anglija ne karta. Skrisdavo vaikišku drabuželiu pargabenti i turgu Lietuvoje . I Jungtine Karalyste nugabendavo cigareciu. Birmingemo mieste galejo buti, taciau konkreciai ne prisimena. Albano, vardu D., neprisimena. Pas notarus, kur buvo duodami sutikimai vykti i užsieni, jis nedalyvavo, niekur nepasirašinejo. Del liudytojos pamineto paso, nieko negali pasakyti. Mano, kad liudytojai Nr. 2 ir Nr. 5 apsipažino, nes nebuvo normaliu atpažinimu.

Del nukentejusiosios G. M. epizodo.

Kaltinime nurodytu veiksmu jos atžvilgiu neatliko. Jis G. M. nepažista, su ja niekur nera važiaves. Nežadejo jai surasti darbo. Lektuvu skrido K. A., gal ji ja ir gabeno. Taciau apie tai nieko nežino. Gal kas nors ir dare kaltinime nurodytus veiksmus, bet jis G. M. teisme pamate pirma karta.

Del nukentejusiosios D. B. epizodo.

Prie kokiu aplinkybiu susipažino su D. B. negali pasakyti, neprisimena. Galejo buti, kad jis grižo i Lietuva ir galimai B. skrido su D. A. . Galejo važiuoti autobusiuku kaip ir daugelis lietuviu, bet daugiau nieko nežino. Su D. A., K. A. – pažistami, pykcio ant ju neturiu. Kuo užsiiminejo D. A., nežino. Jis kiek jam žinoma veždavo cigaretes i Anglija.

Apie albanus nieko nera girdejes, asmeniškai nera su jais bendraves. Apie juos sužinojo tik iš bylos.

Del nukentejusiosios A. P. epizodo.

R. C. nepažista. Taciau jis galejo važiuoti i Olandija su juo viename autobusiuke. Jis važiavo nevienas, kitu važiavusiu nepažinojo. Grižo taip pat autobusiuku, jame buvo 7-8 žmones. Olandijoje buvo nusipirkti drabužiai ,cigaretemis neprekiavo. Jis tik vairavo automobili .Jis nieko neperdavinejo albanams ir nieko negabeno.

Del nukentejusiosios J. Z. epizodo.

Jis ne karta buves Latvijoje, Aqua (Vandens) parke. Pats yra buves, su nepažistamomis merginomis ir su jomis važiaves, bet ar su J. pasakyti negali. Gal ir galejo ta mergina buti vardu J., bet jis rusu kalbos nemoka, todel su ja nebendravo. Angliškai kalba labai sunkiai. Anglijoje bendrauja lietuviškai.

Mano ,kad jis ir galejo Latvijoje susipažinti su mergina, bet jos nekviete atvykti i Lietuva .

Kaltinime nurodyta liepos men. negabeno merginos, psichologinio spaudimo jai niekaip negalejo daryti, nes nemoka rusu kalbos .

Del nukentejusiosios L. P. epizodo.

Jis važiavom i Airija su L. P. susirasti normalu darba. Sumokejo pinigus už kelione iš draugiškumo L. Taciau nei jis, nei ji negavo darbo. Kelias dienas dvi ar tris kartu gyveno kartu, o po to išsiskyre.

P., G. ir R., – vardai girdeti, su jais susipažino Airijoje , bet konkreciai, kas jie tokie, negali pasakyti. Bendravo, kol gyveno su L. Kaltinime nurodyti ivykiai buvo, taciau tokiu nusikalstamu veiksmu jis nedare.

Nors kaltinamasis S. K. kaltu del jam inkriminuotu nusikaltimu pagal BK 147 str. l d.(LR 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968, redakcija) (4 epizodai), 147 str. 2 d. (2 epizodai), padarymu neprisipažino, jo kalte visiškai irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinejimo metu patikrintais irodymais:

Islaptintas liudytojas - nukentejusysis Nr. 2, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo, parode, 2005 m. sausio men. pradžioje ejo su broliu keliu pro Ž. link S. kaimo, (duomenys neskelbtini) prie ju sustojo tamsiai melynos spalvos automobilis, kuri vairavo vaikinas prisistates T. ( S. K.). Veliau ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino kaip S. K.. Anksciau jo nebuvo maciusi. S. K. su ja pasisveikino ir liepe sestis pas ji i lengvaja mašina, valstybinio numerio ir tikslesniu duomenu nepamena, pasake, kad dabar važiuosim pas ji i namus, o paskui jis ras jai darba užsienyje kokioje tai kavineje. Ji nenorejo sestis i automobili, taciau S. K. prievarta, paemes už rankos isodino i automobili, šalia vairuotojo, ant keleivio sedynes. S. K. pats vairavo mineta automobili, daugiau žmoniu automobilyje nebuvo. Jis nusiveže ja pas save i namus esancius buvusiose kareivinese (duomenys neskelbtini). Tai buvo 4 ar 5 aukštu namas. Ji nenorejo ten buti, praše paleisti, taciau S. K. prievarta užrakino ja bute, esanciame antrame aukšte ir nepalikes raktu kažkur išejo. S. K. sake, kad ja veš i Anglija, ten reikes dirbti, taciau ka – konkreciai nesake. Kita diena S. K. tuo paciu automobiliu buvo išsivežes ja i Taurage, užvažiavo pas jos tevus. S. K. prisistate tevams kaip T. Jis paklause jos tevu ar šie leis jai važiuoti i Anglija uždirbti pinigu ir, ar sutiks jai padaryti pasa, kadangi tuo metu jai buvo tik 15 metu. S. K. tevams tikrai nesake, kad reikes dirbti prostitute ir pan., bet minejo, kad dirbs kavineje, kur, konkrecioje vietoje, nesake. Tevai sutiko, atkalbeti nebande. Tuo metu šeimoje buvo sunki materialine padetis. Po to S. K. parveže ja vel i ta pati nama (duomenys neskelbtini), o pats vel kažkur išejo. Trecia jos buvimo tame bute (duomenys neskelbtini) diena vel nuvyko pas tevus ir kartu su jais nuvažiavo i Taurage padaryti jai pasa. Kai reikalingi dokumentai buvo sutvarkyti, S. K. tevus parveže namo, o jie grižo i buta (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaites S. K. tuo paciu automobiliu ja nusiveže i Vilniu i kažkoki buta. Butas buvo daugiaaukšcio namo antrame aukšte, kiek jame buvo kambariu nepamena, tik žino, kad jis buvo D. (D. A.). Ši asmeni veliau ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino kaip D. A.. Kita diena i buta atvažiavo D. A.. Jis atvažiavo su moterimi, kuria veliau ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip K. A.. Ja D. A. pristate kaip savo žmona. Ji tame bute prabuvo kelias dienas iki pat išvykimo i Anglija 2005 m. sausio gale. S. K. tuo metu jai padare dar viena, netikra pasa. Tai sprendžia iš to, kad važiuojant automobiliu i Vilniaus oro uosta jai matant S. K. padave D. A. Lietuvos Respublikos piliecio pasa, kuriame buvo jos nuotrauka, bet netikri asmens duomenys – ten buvo irašyta kita pavarde, kokia – nepamena, bei kiti anketiniai duomenys. Tikraji, Taurageje išduota pasa, tuo metu ji turejo su savimi. Ji mano, kad S. K. ir D. A. ta suklastota pasa, kuriame buvo irašytas didesnis amžius, padare del to, kad esant reikalui, galetu parodyti pareigunams, kad ji yra pilnamete. Bet tai tik jos nuomone, konkreciai kam nors iš oficialiu pareigunu jai matant suklastoto paso nei S. K., nei D. A. nepateike. I oro uosta važiavo su S. K. mašina trise – S. K., D. A. ir ji. S. K. važiuojant aiškino, kad Anglijoje ji gaus normalu darba. Atvykus i oro uosta, vienas iš vyriškiu (ar tai buvo S. K., ar D. A., tiksliai nepamena) paeme jos tikraji pasa, ir nupirko bilieta. Ji mate, kad jos pasa S. K. atidave D. A.. Oro uoste S. K. paliko ja su D. A.. Kai liko dviese, D. A. pagrasino – piktai liepe, muitininkams, jeigu jie klaus sakyti, kad pati nori važiuoti i Anglija. Jie lauke eileje prie terminalo, ir prieš pat posta D. A. padave jos tikraji LR piliecio pasa. Per muitines kontrole pirmas ejo D. A.. Ji norejo oro uosto darbuotojams pasakyti, kad nenori važiuoti, taciau bijodama D. A. to nepasake. Praejus pasienio kontrole D. A. vel paeme iš jos pasa ir padave kita, anksciau jau mineta suklastota LR piliecio pasa, su kuriuo ji praejo pasienio kontrole Anglijoje. Tame pase taip pat buvo jos nuotrauka, kiti anketiniai duomenys buvo netirki. Vardas, atrodo, buvo irašytas J. Lektuve jie sedejo šalia vienas kito. Nuvykus i Anglija, D. A. su kažkuo anglu kalba pasikalbejo telefonu. Kai tik praejo oro uosto kontroles posta, D. A. liepe atiduoti ta netikra pasa. Oro uoste jie palauke kokias dešimt minuciu kol atvyko du vyrai, kurie, kaip veliau sužinojo, buvo albanai ir lietuve moteris - L. B.. Tie žmones atvyko lengvuoju automobiliu. Kadangi albanai buvo atvažiave su mašina, tai jie penkiese – albanai, L. B., D. A. ir ji nuvažiavo pas albanus i namus Birmingemo mieste. Ten D. A. su albanais kažka pasišnekejo anglu kalba, padave jiems jos abu pasus (tikra pasa ir netikra pasa) ir išvažiavo. Apie ka jie kalbejosi ji nesuprato. Kad D. A. ja pardave prostitucijon, jai kita diena pasake L. B.. Taip pat ji pasake, kad ji tures dirbti prostitute. Budama šiuose namuose ji turejo per prievarta miegoti su vienu iš albanu, t.y. buvo prievartaujama. Kadangi albanui, kuris ja prievartavo, ji nepatiko, jis ja pardave kitam albanui tame paciame Birmingeme. Šias aplinkybes sužinojo iš L. B.. Šis albanas ja prievartavo dvi naktis. Kadangi nebegalejo daugiau tverti, pradejo pastoviai verkti, šaukti, kad nori namo. Po keliu dienu vel atvažiavo L. B.. Ji atvažiavo kartu su atpažintu albanu tautybes asmeniu V. I. ir ja parsiveže i ta pati buta, kuriame buvo apgyvendinta, kai tik atvažiavo i Birmingema. Maždaug po savaites albanai, kuriu duomenu nežino, ja pardave dar kitam albanui. Tai pasake ta pati L. B.. Prieš tai L. B. pasake, kad bus parduota ir tures dirbti prostitute. Albanas, kuriam ji buvo parduota jau trecia karta buvo vardu D. Daugiau apie ta D. nieko nežino. Pas D. buvo dar viena mergina lietuvaite, kiek pamena jos vardas buvo A. D. ja su A. veždavo i kita buta, kuriame, jos turejo dirbti prostitutemis. Pateiktas civilinis ieškinys 100000 Lt. sumai.(t. 1, b.l. 72-74)

Asmenu parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu islaptinta liudytojas Nr.2 atpažino S. K. kaip T. (t.1, b.l.76-77), D. A. (t.1, b.l. 78-79), ir K. A. (t.1, b.l.80-81).

Islaptintas liudytojas Nr. 3 parode, kad kaltinamaji mate viena karta. Anksciau jo nepažinojo. Apie byla žino tik tiek , kad išveže dukra i užsieni ir tai buvo apie 2004 ar 2005 metus. Dukra buvo nepilnamete jai buvo 15 metu. Jis su kaltinamuoju nebendravo, tik veliau sužinojo S. K. pavarde. S. K. buvo duotas atpažinti, bet dabar neprisimena, kaip jis atrodo. Neprisimena, kaip S. K. prisistate. Galejo prisistatyti ir vardu ,,T.‘‘ Mineta, kad dukra buvo uždaryta bute ,, (duomenys neskelbtini),‘‘ taciau daugiau aplinkybiu nežino. Nesidomejo apie buta ,, (duomenys neskelbtini),‘‘ nežino, kam jis priklauso.

Koki darba dukra dirbs užsienyje neprisimena. Dukra iš užsienio skambino, bet apie darba nieko nesake. Jis mažai su dukra bendravo. Sunus nieko neaiškino apie ši ivyki.Su seniau atpažintu vaikinu buvo Migracijos tarnyboje. Su juo bendravo apie viena valanda..

Islaptintas liudytojas Nr. 4 parode, kad S. K. anksciau nepažinojo. Jai liudytojas ,kuriam taikomas anonimiškumas nepapasakojo, kad žadejo ja vežti užsidirbti, ka konkreciai, nieko nesake. T. tris sykius mate. Tai buvo 2004-02-20 d. Jis gyveno Taurageje ar Taurages rajone, liudytojas dar buvo nepilnametis. Dukra pora savaiciu su juo pagyveno ir išvažiavo. Dukra gyveno bute ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ su draugu. Kiek metu buvo tam draugui, neprisimena. Galva jo nuskusta, kalbejo vietiniu kalba. Jo vardas buvo ,,T.‘‘ Paskutiniu laiku dukra buvo bute užrakinta, su ja kalbejosi pro langa. Butas yra antrame aukšte, durys iš karto, be numerio. Namo Nr. 4. Kas tame bute gyveno, nesidomejo. Dukra sake, kad nori pabegti, bet jos neišleidžia. Apie išvežima ji nieko neminejo.

Buvo su vaikinu T. sutvarkyti dukrai dokumentu: jis išeme pasa, o jie pasirašinejo sutikima. Buvo nuejes pas notara, už paslaugas mokejo T. Dukra sake, kad važiuos i Londona užsidirbti. Nuvažiavusi skambino iš Londono, sake, kad dirba barmene.

Islaptintas liudytojas Nr.5 parode, kad jai žinoma, kad sesuo gyveno su T. bute „(duomenys neskelbtini)“, Taurageje. Kada tai buvo, negali pasakyti. Bute buvo viena karta. Siule jai T. važiuoti dirbti, bet ji nesutiko. Po to dar buvo kelis kartus nuejusi pas seseri i svecius, bet ji buvo viena užrakinta tame bute. Kalbejosi tik per langa .Butas yra antrame aukšte po dešine. Tas butas kaip mano priklause kaltinamojo T. mamai. T. ji anksciau nepažinojo, taip pat ir jo motinos..

Sesuo pasakojo, kad važiuoja i Vokietija mandarinu skinti. Jai sake ,kad nevažiuotu. Sesuo atsake, kad jai tas pats, nes tevai jos nelaiko. Prieš išvažiavima išeme nauja pasa, tevai taip pat su ja kartu važiavo. Ji net neužsuko atsisveikinti, iš karto išvažiavo i Kauna.

Buvo rodytos nuotraukos ir ji atpažino T. Neprisimena, kiek laiko buvo praeje nuo ivykio. Dabar sunkiai ta T. atpažintu..

Islaptinti liudytojai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 patvirtino islaptintos nukentejusios Nr. 2 parodymus del aplinkybiu, susijusiuju su bendravimu su S. K. ir išvykimu i užsieni. (t. 1, b.l. 82-84; 85-87; 92-94).

Savo parodymus islaptinta liudytojai Nr. 4 patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu . (t.1, b.l.88-91)

Savo parodymus islaptinta liudytojai Nr. 5 patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu . (t.1, b.l.95-98)

Taurages rajono 1-jo notaru biuro notare A. B. patvirtino, kad 2005-01-25 nurodytame notaru biure buvo patvirtintas islaptintu liudytoju Nr. 3 ir Nr. 4 sutikimas del nepilnametes dukters (islaptintos liudytojos Nr. 2) vykimo i užsieni. (t.1, b.l.99)

Pagal asmenu, kirtusiu LR siena saraša, matyti, kad itariamasis D. A. (K.) kirto siena 2005-01-30 išvykdamas i Londona iš Vilniaus oro uosto kartu su slapta liudytoja Nr.2. (t.1, b.l. 102-104)

Del nukentejusiosios G. M.

Nukentejusioji G. M. parode, kad 2005 m. metu vasario menesi, draugas M. atveže ja iš (duomenys neskelbtini)i Taurage, kur ji norejo iš Taurages autobusu stoties važiuoti i savo namus (duomenys neskelbtini). Taurageje ji išlipo iš draugo mašinos netoli autobusu stoties. Einant per gatve ivyko autoivykis. Vaikinas, kaip veliau sužinojo vardu T. (S. K.), vairuodamas tamsiai melynos spalvos „GOLF“ automobili, tamsintais langais, užvažiavo jai ant kojos. Vairuotojas sustojo, išlipo, atsipraše ir pakviete atsisesti i mašina. Jai isedus, jis paklause jos vardo, prisistate T. (S. K.), eme klausineti kur gyvena, ar dirba, ar buvo užsienyje. Jis pasake, kad turi susitikima su draugu ir papraše palaukti jo automobilyje. Jai iki autobuso buvo dar daug laiko, todel sutiko jo palaukti. Ji pavelavo i autobusa S. K. pasake, kad jam reikia kažko važiuoti i Vilniu, kad jis paveš iki namu, nes pakeliui. Taurageje S. K. pradejo ja ikalbineti važiuoti su jo pussesere dirbti i Londona. Ji atsisakinejo, bet jis toliau kalbino, sake jei nepatiks, tai gales grižti namo, žadejo nupirkti lektuvo i Londona bilieta. S. K. sake, kad kai ji susiras ten darba, pinigus gražins jo pusseserei. Ji niekur nedirbo, neturejo jokiu pajamu, todel sutiko važiuoti, nes tikejosi užsidirbti dirbdama normalu darba, nei šio, nei velesniu pokalbiu metu su S. K. ar jo bendrai niekaip nedave suprasti ir nesake, kad reikes dirbti prostitute, striptizo šokeja ir pan. Jie sutare kartu važiuoti i Vilniu, ten S. K. sake nupirksias lektuvo bilietus i Londona. Vilniuje S. K. apnakvintino ja pas savo pussesere, taip jis sake, netoli Vilniaus oro uosto. Butas buvo antrame aukšte, dvieju kambariu. Namuose buvo mergina. Veliau ikiteisminio tyrimo metu šia mergina ji atpažino kaip K. A. (A.). Kita diena ryte, S. K. ja nuveže automobiliu i Vilniaus oro uosta pirkti bilietu. Jo pussesere lektuvo bilietus jau turejo. Jai buvo nupirkti lektuvo bilietai, tam paciam skrydžiui i Londona kaip ir S. K. pusseseres, tos pacios dienos vakarui. Po to, nuvažiavo i prekybos centra Maxima visi trys, tai yra kartu su S. K. ir jo pussesere. S. K. jai nupirko batus. Iš prekybos centro grižo namo, išsikviete taksi ir kartu su S. K. pussesere K. A. (A.), dviese, nuvažiavo i Vilniaus oro uosta. S. K. išvažiavo kažkur kitur, kur važiavo, nesake. K. A. (A.) žadejo jai Londone surasti normalu darba, koki butent nesake, sake, kad kuri laika gales pagyventi pas jos drauge V. (V. B.). Ja veliau ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip V. B.. Ji suprato, kad ten dirbs valytoja, indu ploveja ar panašiai. Su K. A. (A.) išskrido i Londona. Lektuve sedejo šalia. Atskridus i Londona, i koki oro uosta neprisimena, juos pasitiko kažkoks jos tariamos T. (S. K.) pusseseres draugas, K. A. (K. A.) paaiškino, kad jis albanas. Jis su savo mašina, markes ir spalvos neprisimena, nuveže i Birmingemo miesta, Anglijoje. Važiavo apie tris valandas. K. A. (K. A.) išlipo prie kažkokiu namu Birmingeme, o tas albanas ja nusiveže pas save i namus, kur jis gyveno su mergina vardu V. (V. B.). Tai buvo ta pati atpažinta ikiteisminio tyrimo metu V. B.. Jis gyveno dvieju aukštu name, kuriame buvo ar trys ar keturi kambariai. V. (V. B.) nebuvo namuose. Bute gyveno kažkokia pora su mažu vaiku ir V. (V. B.) sunus apie 4 metu amžiaus, vardo neprisimena. Ta pora buvo ne lietuviu tautybes asmenys, atrodo, kad taip pat albanai. V. I. nuvažiavo parsivežti Vaida (V. B.). Jie grižo kartu. Kita diena apie pietus V. (V. B.) ir minetas albanas V. I. ja išsiveže i kavine. Kavineje prie ju staliuko priejo dar du albanu tautybes asmenys. Vienas aukštas, lieso kuno sudejimo, su usiukais, tamsiu plauku apie 26 metu amžiaus vardu E. Tai jis pats prisistate. Kalbejo angliškai. Kitas labai storas ir žemas, plikas, prisistate A. Kitu ju duomenu nežino. Galetu abudu atpažinti. Tas aukštas albanas ja pasikviete prie atskiro staliuko ir eme angliškai klausineti ar turi vaiku, ar ilgam atvažiavo, ar ištekejusi. Kalbejo angliškai, ji truputi suprato angliškai, ko nežinodavo, išversdavo V. B.. Po pokalbio V. B. pasake, kad ji pagyvens pas E. Paaiškino, kad ju bute nera vietos. V. B. jai paliko savo numeri, sake jeigu ka skambinti. V. B. sake, kad pas ta E. ji gyvens neilgai. E. ja nusiveže pas save i namus Birmingeme. Jis gyveno name, adreso neatsimena. Kai atvažiavo namuose nieko nebuvo. Ji atsigule miegoti, kai pabudo, buvo vakaras, bute buvo šeši ar septyni vyrai, visi albanu tautybes. E. pasake, kad jie cia gyvena. Po dvieju dienu E. ja nusiveže i Londona. Jis paaiškino, kad jis cia tik sveciuose, o gyvena Londone. Važiavo autobusu. Išlipo Viktorijos stoty, su metro nuvažiavo iki Stratford‘o sustojimo. Netoli nuo to metro sustojimo buvo prekybos centras. Prekybos centre susitiko su E. draugais - lietuve mergina, vardas E. ar E., tiksliai neprisimena, liesa, dažyti šviesus plaukai, apie 170-175 cm ugio, kitu jos duomenu nežino, su ja kartu buvo kažkoks albanas, vardo neprisimena, neaukštas, pailgais garbanotais plaukais. Visi kartu nuvažiavo su taksi i ju buta, netoli Stratfordo metro sustojimo. Jie aprode buta ir paliko ja su E. Tos pacios dienos vakare atvažiavo jau minetas albanas A. Jis apsigyveno tam paciam bute. Apie savaite laiko ji ten gyveno. Ji klausinejo apie darba, jie sake, kad ne taip greitai, reikia palaukti. Praejus savaitei E. pasake, kad ji tures dirbti pas ta albana, kuris dave buto raktus ir atveže juos nuo prekybos centro. Ka dirbs nesake. Praejus dar kelioms dienoms E. pakviete ja važiuoti susitikti su tuo albanu ir jo žmona, pasikalbeti apie darba. Jie nuvažiavo iki Oakwood‘o sustojimo ir nuejo i kažkokia kavine. I kavine atejo jau anksciau matytas albanas, kuris juos pasitiko prekybos centre netoli Stratfordo ir moteris, kuria E. vadino to albano žmona, tamsios odos, tamsiu plauku, panaši i cigone. Ši moteris save prisistate kaip S., nors ji pati minejo, kad tai jos netikras vardas. Jie tarpusavyje pasišnekejo kažkokia ne anglu kalba ir jai pasake, kad nuo pirmadienio tures pradeti dirbti pas ta albana. Koki darba niekas nepaaiškino. Su E. grižo namo. Sutarta pirmadieni atvažiavo tas albanas ir paeme ja iš namu, nuveže i nama, kuris yra netoli nuo Oakwood‘o metro sustojimo. Atvažiavus i nama ten buvo dar kažkokia lietuve (ji prisistate Z. vardu, nors pati sake, kad tai netikras vardas), kuri išverte albano žodžius, kad ji tures dirbti prostitute. Ji nesutiko ir pareikalavo, kad paskambintu E., kad jis ja pasiimtu namo. Tas albanas pradejo aiškinti, kad jis ja nusipirko, kad ji tures atidirbti jam pinigus. Sumos, už kiek nusipirko, neminejo. Tas albanas ja parveže atgal i ta pati buta pas E., ten pastebejo, kad iš rankinuko ištrauktas jos pasas. Ji paklause pas E. a, kur jos pasas, jis pasake, kad pasa pasieme jis, kad apsidraustu, kad ji niekur nepabegtu. Kita diena albanas vel nusiveže i tuos pacius namus, veliau ji suprato, kad tai viešnamis ir jis ten dirba apsauginiu. Tai yra prižiurejo merginas, kad nebutu konfliktu. Tam name dar dirbo viena moteris, kuri atsakinejo i skambucius ir kažkokia lietuve, kuri dirbo prostitute. Tos lietuves vardo ir jokiu duomenu nežino. Pirma diena atsisake dirbti prostitute ir miegoti su klientais. Albanas - apsauginis ja parveže atgal namo. Namuose E. puole grasinti, sake, kad ji neturi kito pasirinkimo, kad blogai baigsis, turi gražinti jam pinigus. Iš tu jo grasinimu ji suprato, kad jis ja užmuš. Labai išsigando, bet kitas dienas irgi atsisake lytiškai santykiauti su klientais. E. ja mušdavo grasino su peiliu. Po keleto dienu, ji nebepakesdama skausmo, grasinimu, mušimo ir bijodama, kad E. ja užmuš, pradejo miegoti su klientais. Tai yra lytiškai santykiauti už pinigus. Jai teko dirbti keliuose viešnamiuose. Praejus maždaug savaitei nuo sprogimu Londono metro, ryte ji važiavo su E. metro ir jis pradejo ant jos šaukti, nes jis tikrino jos mobilu telefona ir jam kažkas nepatiko. Viktorijos metro stotyje juos sustabde policininkai, ji policininkams pasake, kad E. albanas, policininkai jam uždejo antrankius ir išsivede. Ji parvažiavau namo, rado E. paslepta jos pasa ir pasieme visus pinigus, tai buvo 1000 svaru. Kita diena nusipirko autobuso bilietus ir grižo namo i Lietuva.

Žemesnės instancijos teismas

Savo parodymus nukentejusioji G. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisejui. (t. 1, b.l. 106-108; 119-121)

Asmenu parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu G. M. atpažino S. K. kaip T. (t.1, b.l.110-111), D. A. (t.1, b.l. 116-117), K. A. (t.1, b.l.112-113) ir V. B. (t. 1, b.l.114-115).

Pagal asmenu, kirtusiu LR siena saraša, matyti, kad itariamoji K. A. kirto siena 2005-02-08 išvykdama i Londona iš Vilniaus oro uosto kartu su nukentejusiaja G. M.. G. M. kirto siena 2006-03-17 išvykdama i Londona iš Vilniaus oro uosto (t. 1, b.l. 123-129).

Del nukentejusiosios D. B.

Nukentejusioji D. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisejo, parode, kad 2005 m. kovo men. pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, autobusu stoteleje „Kauno plentas“, esancios už Gariunu turgavietes, ji ir I. C. susipažino su vaikinais. Vienas iš vaikinu prisistate R. S., jis buvo už vairo, o kitas prisistate R. Š.. Per I. (I. C.) telefonu jos su vaikinais pradejo bendrauti. Jie skambindavo, kviete su jais susitikti. Tuo metu ji dirbo parduotuveje „Rimi“ - keturias dienas dirbo, o keturias turejo laisvas. Per tas laisvas dienas nuolat ir susitikdavo su vaikinais (R. S., R. Š.). Dažniausiai susitikdavo pas juos dvieju kambariu bute, esanciame pirmame aukšte triju aukštu name, prie stoties, Gudu g., Vilniuje, tikslaus adreso nurodyti negali. Vaikinai (R. S., R. Š.) minejo, kad butas yra ju draugo, kaip veliau paaiškejo ta buta jiems buvo nupirkes, ar išnuomaves jiems vadovaves vyras, kuri jie vadino „S.“ (S. K.), jo vardo ir pavardes nurodyti negali. Raktus nuo šio buto turejo abu vaikinai (R. S., R. Š.). Tame bute lankesi dar vienas vaikinas R. C., kuri vadino „B.“, tuo metu jis gyveno kažkur Karoliniškese, Vilniuje. Maždaug menesi laiko ji ir I. (I. C.) bendravo su šiais vaikinais – susitikdavo, pažiuredavo filmus, ar šiaip leisdavo kartu laika. Maždaug po menesio laiko R. Š. I. (I. C.) pasiule vykti i užsieni, konkreciai jis minejo Airija, dirbti. Jis nekonkretizavo koks tai turetu buti darbas, tik minejo jai, kad jis važiuotu kartu su ja. Kadangi tuo metu I. (I. C.) buvo tik 16 metu ir gyveno pas ji senelius, ji atsisake. R. Š. vykti i užsieni jai nesiule. Jis bande ikalbeti ja, kad ji perkalbetum I. C., nes neva ji „laužosi“. Ji I. C. neikalbinejo. Kovo menesio pabaigoje R. Š. pasiule ir jai važiuoti i Airija užsidirbti. Jis kalbejo, kad Airijoje gyvena jo pussesere, taip pat vardu I., kuri pasitiks, neva ji jau senai gyvena Airijoje, turi ten daug draugu ir pades ten susirasti darba. Iš pradžiu ji atsisake, kadangi „Rimi“ dirbo tik kelis menesius ir jai turejo padidinti alga ir nenorejo niekur važiuoti. Taciau tuomet R. Š. pradejo ikyriai siulyti vykti i užsieni, klausinejo kiekviena diena ar ji nepersigalvojo, nuolat skambindavo. Kadangi jis nuolat to paties klausinejo, ji pradejo galvoti, kad kodel gi ne, gal butu verta pabandyti. Todel viena diena apie tai pasake R. Š. Ta pacia diena jis pasake, kad reikia nuvažiuoti i Kauna, nupirkti bilietus ir susitikti su D. K. (D. A.), kuris su ja skristu i Airija, kadangi pats R. Š. dabar turi kažkokiu problemu ir vykti kartu su ja negali. Ji pasieme visus savo daiktus, pasa ir trise: ji, R. S. ir R. C., nuvažiavo i Kauna susitikti su D. K. (D. A.) ir nupirkti bilieta i Airija. Jie buvo mineje, kad ji tures pasiimti pinigu bilietui. Ji atsake, kad ju neturi, tuomet jie paminejo, kad jie gali už viska sumoketi, o veliau ji jiems pinigus gales gražinti. Taciau ji ikalbejo mama, kad ji leistu išvažiuoti, ir ji dave 800 litu bilietui. Tuos pinigus ji atidave R. S.. Kaune, prie kažkokios dideles parduotuves, susitiko su D. K. (D. A.). Kartu su D. K. (D. A.) buvo šviesiaplauke mergina, vardu K. A. (K. A.). R. S. nuejo i ta didele parduotuve neva nupirkti bilietu. Kai jis grižo, atidave jai pasa ir pasake, kad lektuvo bilietus atidave D. K. (D. A.). D. K. (D. A.), K. A. (K. A.) ir ji, su D. K. (D. A.) automobiliu - juodos spalvos, „VW Golf“ grižo i Vilniu. Kur nuvažiavo R. S. su R. C., ji nežino. Važiuojant atgal i Vilniu, D. K. (D. A.) paaiškino, kad R. S. bilietu negavo ir, kad turesime važiuoti i Lenkija, iš kur ir turesime išskristi. Ji jam pasake, kad R. S. dave 800 litu, D. K. (D. A.) atsake, kad tuos pinigus jis turi ir viskas bus gerai. Atvažiavus i Vilniu D. K. (D. A.) su K. A. (K. A.) išsinuomojo buta Justiniškese, Vilniuje. Jie ten pernakvojo. Kita ryta, t. y. 2005 metu gegužes 6 diena. D. K. (D. A.) neva kažkas paskambino ir jis pasake, kad viskas gerai, yra bilietai šiai dienai, jie turi susiruošti ir šiandien išskristi. K. A. (K. A.) juos nuveže i Vilniaus oro uosta. D. K. (D. A.) paaiškino, kad kadangi nebuvo kito skrydžio i Airija, tai jie ten skris iš Londono. Londono oro uoste juos pasitiko 3 vyrai, kaip sužinojo veliau – albanai. Kuo vardu du iš ju ji nežino, taciau treciasis buvo vardu A., bent jau taip ji vadino, o tikrasis jo vardas buvo berods M.. Tiksliu adresu, butu, kur gyveno M. nurodyti negali. Jai yra žinoma, kad už savadavima jis yra nuteistas ir atlieka bausme Anglijoje, kalejime. D. K. (D. A.) paaiškino, kad albanai yra jo draugai. Visi nuvažiavo kažkur Londone pavalgyti, o po to i Birmingham‘o miesta. D. K. (D. A.) su tais vyrais kalbejosi angliškai, tai buvo nereikšmingi pokalbiai, kadangi D. K. (D. A.) pamate, kad ji supranta anglu kalba. Keliones i Didžiaja Britanija metu D. K. (D. A.) vežesi kelis blokus cigareciu MARLBORO (geltonas), kuriuos atidave A., o šis jam sumokejo pinigus. Tuo metu ji nesigilino i tai ir tik veliau suprato, kad tuo metu A. galejo D. K. (D. A.) sumoketi ir už ja. Tokia išvada daro iš to, kad D. K. (D. A.) už cigaretes buvo perduota didele pinigu suma, svarais, 20 nominalo banknotais. Kadangi i Birmingham‘o miesta atvyko velai vakare, viešbutyje, kurio pavadinimo nurodyti negali, A. jai išnuomavo kambari, už kuri sumokejo. Ji klause, kodel D. K. (D. A.) nesiregistruoja viešbutyje ir jis atsake, kad jam yra cia per brangu ir jis pernakvos pas albanus. Kita ryta i viešbuti atejo A.. Jis pasiule nuvažiuoti kartu i centra pavalgyti. Centre A. susitiko su savo broliu T., bent jau taip ji pristate A.. T. buvo su drauge, lietuve. A. pasake, kad ji gali su ja pasisveikinti lietuviškai. Jos vardas R.. Ji su ja pasisveikino ir ji paklause ar ji žino kam ja cia atveže. Atsake, kad nežino, tuomet ji papraše, kad ji niekaip neparodytu savo reakcijos ir pasake, kad ji jau parduota ir už ja yra sumoketi pinigai. Kaip suprato tie albanai ja pasitikejo ir ji papraše, kad išleistu pasivaikšcioti po miesta. Jie išleido, tuomet R. ir paaiškino, kad jau apie pora metu albanai gauna merginas iš ju, kas tie jie ji nesuprato, nes iš minetu vardu žinojo tik D. K. (D. A.). Gauna merginas tai reiškia, kad jos yra atvežamos užsiimineti prostitucija i Anglija Kai grižo atgal pas albanus, ji pradejo klausineti A. kur yra D. K. (D. A.). A. vis minejo, kad jis turi tuoj atvažiuoti. Kai nusibodo laukti ir ji buvo pasiryžusi išeiti bet kur, tuomet A. paskambino D. K. (D. A.). Po poros valandu D. K. (D. A.) atvažiavo. Atvažiavo kartu su vaikinu vardu S. K., D. K. (D. A.) ji vadino „V.“. Veliau sužinojo, kad „V.“ pavarde yra K. – mate lektuvo biliete, lektuvo bilietuose buvo nurodyta ir D. pavarde – K. (D. A.). D. K. (D. A.) paklause ar ji nežinojo ko cia atvažiavo. Kai ji atsake, kad tikrai nežino, jis paaiškino, kad paprastai R. Š., R. S. ir R. C., visoms merginoms paaiškina ko jos cia važiuoja. D. K. (D. A.) paaiškino, kad ji cia atvažiavo dirbti konsumacija bei tai, kad cia reikes tik sedeti baruose ir ikalbineti klientus išgerti. Ji pasake, kad nesutinka ir kad tokio darbo nedirbs bei, kad nori grižti namo. Dar prieš pokalbi D. K. (D. A.) paskambino R. S. ir pradejo ant jo rekti, kodel pastarasis nieko jai nepaaiškino ir kodel jie viska sugadino. Grižtant iš Birmingham‘o i Londona traukiniu D. K. (D. A.) su S. K. tarpusavyje kalbejosi ir iš ju pokalbio ji suprato, kad ji nesutikdama pasilikti su tais albanais daro jiems nuostolius ir kad jie tures gražinti albanams pinigus. Kai nuvažiavo i Londona, D. K. (D. A.) pasake, kad neturi pinigu bilietams skrydžiui i Lietuva, kadangi jis buvo mokejes už visu triju traukinio bilietus. Tuomet už lektuvo bilietus sumokejo S. K. – „V.“, kaip ji suprato jis buvo gaves pinigu už kita mergina, kuria pats atveže. Grižus i Lietuva iš Vilniaus oro uosto juos pasieme K. A. (K. A.) ir visi nuvažiavo atgal i buta Justiniškiu mikrorajone. Namo negrižo todel, kad nežinojo kaip pasakyti mamai apie tai, kas ivyko. S. K. („V.“) iš to paties asmens, iš kurio D. K. (D. A.) su K. A. (K. A.) išsinuomojo buta Justiniškese, išsinuomojo buta Šiaures miestelyje, Vilniuje. Ji apsigyveno su S. K.. D. K. (D. A.) jau buvo pasakes R. Š., R. S. ir R. C., kad ji sugrižo su jais i Lietuva. Jie pradejo skambineti i jos mobilu telefona. Kadangi ji ragelio nekele, jie paskambino iš nepažistamo numerio. Norejo susitikti pasikalbeti. Tuomet ir S. K. pasake, kad ji turetu su jais išsiaiškinti. R. Š. ir R. S. jau žinojo, kur ji gyvena ir atvažiavo prie namo, praše, kad išeitu i kiema pasišneketi. Jai nesutikus, jie patys atejo i nuomojama buta. S. K. juos ileido. R. S. paaiškino, kad jiems vadovauja vyras, kaip sužinojo veliau, to vyro vardas taip pat S. (S. K.), ji visi vadino „S.“, kuris jiems sumoka kažkoki procenta nuo sumos gautos už išvežta i Anglija mergina. Taip pat paaiškino, kad S. (S. K.) dabar labai pyksta, kad reikejo albanams gražinti pinigus gautus už ja ir, kad jiems nuolat skambineja. Kaip suprato jie to S. (S. K.) bijojo. Pats S. (S. K.) gyveno Šiaures miestelyje kažkuriame name, greta S. K. išsinuomotojo buto, apie tai minejo R. S. ir R. Š., be to jie labai slapstesi, kad nebutu pastebeti. Kai ji kažkiek nusiramino ir jie paaiškino situacija, ji su jais nuvažiavo i buta Gudu g., Vilniuje. Ten R. S. jai pagrasino, kad jei prasitars kam nors apie tai, ka jie pasakojo, t. y. apie merginu išvežima bei pardavima prostitucijai Anglijoje, jos šeimos nariai gali ir nebevaikšcioti. Todel ji bijodama, kad jie savo grasinimus gali teseti, nesikreipe pagalbos nei i policija nei i artimuosius. Kaip suprato ta buta jiems ar buvo nupirkes, ar išnuomaves S. (S. K.). R. Š. jai pasiule sanderi: pasiule, kad ji nuvažiuotu dar karta i Anglija, ir pabutu ten pora dienu, kol jie iš albanu gaus pinigus, o tuomet R. Š. pussesere I. atvažiuotu jos pasiimti, jai grižus i Lietuva, pasidalintu pinigus. Kadangi ji buvo pasimetusi, neturejo pinigu ir nežinojo, kaip šia situacija paaiškinti mamai, ji sutiko. Ta pacia diena, t. y. 2005 metu gegužes 12 diena R. S. S. K. padave bilietus, ji su juo nuvažiavo i Vilniaus oro uosta ir išskrido i Londona (Gatwick‘o oro uosta). Nusileidus lektuvui S. K. susiskambino su A.. A. pasake, kur jiems su S. K. reiketu ateiti. Nuejo iki mašinos, kur ju lauke A. bei dar trys nepažistami vyrai. S. K. jai liepe sestis i mašina, o jie su A. nuejo iki bagažines ir ji per langa ir per plyši tarp bagažines ir bagažines dangcio mate, kaip S. K. padave A. penkis arba dešimt cigareciu MARLBORO blokus, o A. jam dave pluošta pinigu. Ir tai nebuvo pinigai vien už cigaretes. S. K. su ja atsisveikino. Ta diena apsistojo kažkokiame bute Londone, o sekancia diena išvažiavo i Birmingham‘a. T., A. brolis, nuveže ja i parduotuve, nupirko drabužiu, nuveže i buta, kuriame buvo jau ir daugiau merginu lietuviu. Merginos neaiškino ka tures daryti. Kita diena vairuotojas nuveže i kažkoki nama, kuriame buvo moteris, angle, vardu D., telefoniste, kuriai klientai sumokedavo pinigus. Ji pradejo dirbti prostitute. (t. 1, b.l.39-41; 43; 60-63)

Savo parodymus nukentejusioji D. B. (fotografuojant) patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu . (t.1, b.l.56-58)

Asmenu parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu D. B. atpažino R. Š. kaip „Š.“ (t.1, b.l.44-45) , K. A. (t.1, b.l. 46-47), D. A. kaip D. K. (t.1, b.l.48-49), R. C. kaip „B.“ (t.1, b.l.50-51), S. K. kaip „V.“ (t. 1, b.l.52-53) ir R. S. kaip R. (t.1, b.l.54-55).

Pagal asmenu, kirtusiu LR siena saraša, matyti, kad D. B. kirto siena 2005-05-12 išvykdama i Londona iš Vilniaus oro uosto kartu su S. K. (t. 1, b.l. 64-65).

E. J., apklaustas Vilniaus apygardos teisme nagrinejant D. A. ir kt. asmenu baudžiamaja byla Nr.10-1-60017-06 parode, kad jis pažista K. A., R. C., D. A.. Jie supažindino ji su merginomis. 2005 m. susipažino su albanu V. I., pravarde L. ir D. A.. Turejo laisvu vietu, kur dirbdavo merginos. D. A. atsiusdavo merginu iš Lietuvos darbui. Su juo taresi del merginu Conventry mieste pas V. I. namuose, kur jie buvo trise – jis pats, V. I. ir D. A.. Iš D. A. pirko I., V., J., R. Iš viso pirko keturias merginas, mokejo po 2500 svaru (paundu) už kiekviena mergina D. A.. D. A. supažindino ji su V. ir R. pas V. I. namuose Conventry mieste, abi merginas iš jo pirko už 5000 svaru , kitas merginas pirko iš kitu asmenu. R. C. pardave dvi merginas - J. iš Lietuvos ir J. iš Latvijos. J. pirko pirma. Kai ja pirko buvo R. C. ir dar viena mergina, kuri buvo kaip verteja, ji gyvena Anglijoje, jos vardo ir pavardes nežino. Pirko Gatwicko oro uoste. Už J. sumokejo 2500 svaru, o už J. 2000 svaru. Pinigus sumokejo R. C.. Jam sake, kad merginos ta darba jau dirbo Lietuvoje. Jis pagalvojo, kad joms reikia pinigu, todel ir atvyko dirbti. Visos merginos buvo ramios išskyrus J., todel mane, kad jos žino koki darba dirbs. Su D. A. bendradarbiavo 7 menesius. Už mergina iš Latvijos pinigus paeme D. A.. Jis nežinojo, kad ji buvo priversta dirbti. Bosas buvo D. A., jis supažindino su merginomis. D. A. kalbejo angliškai, todel su juo daugiausiai bendravo. Su K. A. per D. susipažino V. I. namuose. A. neprisidejo perkant merginas. Kai teisejas parode nuotraukas Nr. 1; 2; 3; 4 E. J. nei vienos neatpažino. Tada buvo parodytos nuotraukos Nr. 5; 6, kur jis atpažino D. B. ir J. Z.. Ta žmogu iš kurio pirko D. B. mate tik karta, todel jo atsiminti negalejo, gal tai buvo S. K., kuris pasikeite šukuosena. Su S. K. bendravo viena karta – 2005 m. birželio pradžioje, jeigu jis naudojo pravarde D. arba kaip varda D., tai jis tikrai tas asmuo, 100% tikrai jis S. J. K. (Nr.12) pirko oro uoste iš R. C.. Už merginas atsiskaite grynais pinigais. Mane, kad merginos nori dirbti savo noru, bet kai ji areštavo, suprato, kad merginos i Anglija važiavo ne savo noru. Jam merginos nieko nesakydavo. Peržiurejes atpažinimo veiksma, kuris darytas Jungtineje Karalysteje isitikino, kad D. B. pirko ne iš S. K., o iš S. K.. Jei nepažinotu, tai iš kur žinotu D. varda. Pamates nuotraukas E. J. patvirtino, kad Jungtineje Karalysteje parodytoje nuotraukoje jis atpažino S. K., o ne S. K. ( t. 1 b.l. 186-188 )

Del nukentejusios A. P.

Nukentejusioji A. P. parode, kad 2005 m. vasara kavineje „Euro“, esancioje „Mados“ prekybos centre susipažino su R. (R. Š. ), R. (R. C.) ir M. ( R. S.). Po susipažinimo dvi savaites susitikdavo su R. (R. Š.) ir R. (R. C.). Buvo apsikeite telefonu numeriais. R. (R. Š.) pasiule važiuoti i Olandija pailseti, siule apmoketi keliones išlaidas. Sake, kad po 2 savaiciu atvažiuos jos iš Olandijos pasiimti. Sutikus išvažiavo kita diena kartu su vaikinu, vardu S. (S. K.). Važiavo mikroautobusu per Lenkija. Apie tai, kad išvažiuoja, pasake sesei L. T.. Tevai nieko nežinojo. Olandijoje kartu su S. (S. K.) susitiko su dviem vyrais, panašiais i albanu tautybes žmones. Ju vardai buvo A. ir B.. Ji visur vaikšciojo su A., jis niekur vienos nepaleisdavo. Gal po triju dienu suprato, kad laisvai išvykti namo nepavyks. Po kurio laiko B. pasake, kad ji tures dirbti prostitute. Ji atsisake ir tada jis susisieke su R. (R. Š.). Ji kalbejo su R. (R. Š.), jis pasake, kad atvažiuos po 2 savaiciu, bet jo taip ir nesulauke. Po to A. liepe sumoketi 1000 EUR. Paskambinti iš savo telefono negalejo, nes A. ir B. to neleisdavo, bet jie leisdavo skambinti sesei iš savo telefonu. A. galvojo, kad ji prašys pinigu. Supratus, kad laisvai namo negriš, ji paraše sesei SMS ir praneše, kur randasi. Sesuo atraše, kad pamaciusi koki nors vietini pareiguna, ji prie jo prieitu. Maždaug po 15 min. pareigunas pats priejo prie jos. Tai buvo tramvajaus stotyje. Pareigunas buvo be uniformos. Jis pasake jiems sesti i mašina. A. pradejo rekti, kad jie neturi jokiu problemu ir pabego. Ji su pareigunu nuejo i automobili. Tada iškviete verteja, nuveže i kažkokia policijos nuovada netoli tos stoties, apklause. Vertejas verte i lietuviu kalba. Po apklausos vienas iš pareigunu paskambino i jos namus. Viena jos drauge gerai kalbejo angliškai, ji susitare, kad atsius bilieta ir papraše, kad ja palydetu i Amsterdamo oro uosta.

Savo parodymus nukentejusioji A. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisejui (t.1, b.l. 9-10; 24; 29-30)

Savo parodymus nukentejusioji A. P. ( fotografuojant ) patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu . (t.1, b.l.14-15)

Asmenu parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu A. P. atpažino R. Š. kaip R. (t.1, b.l.20-21), R. C. kaip „B.“ (t.1, b.l.16-17), S. K. kaip „S.“ (t. 1, b.l.22-23) ir R. S. kaip M. (t.1, b.l.18-19).

Pagal asmenu, kirtusiu LR siena saraša, matyti, kad itariamasis S. K. kirto siena 2005-05-14 išvykdamas iš Lietuvos kartu su nukentejusiaja A. P., 2005-05-30 A. P. grižo i Vilniu iš Amsterdamo (t.1, b.l.33-37).

Del nukentejusiosios J. Z.

Iš pagarsintu nukentejusioji J. Z. parodymu matyti, kad 2005 m. birželio men. ji Rygos m. susipažino su dviem vaikinais - D. (D. A.) ir V. (S. K.). D. (D. A.) pavarde, pasak jo, buvo I., jie buvo su automobiliu Volkswagen Golf tamsiai pilkos spalvos. Jie pasake, kad yra iš Vilniaus ir pasiule pasivažineti po Ryga. D. (D. A.) buvo maždaug 28-30 metu, stambaus kuno sudejimo, vidutinio ugio, tamsiaplaukis, tamsiu akiu, taip pat turejo auksini danti, taip pat ant mentes tatuiruote – Amerikos banknota. V. (S. K.) pasake, kad jam 24 metai, jis buvo liesas, vidutinio ugio, rusvaplaukis, šviesiu akiu. Jie turejo mobiliuosius telefonus, kuriais jie paskui bendravo, taciau dabar ji ju numeriu neturi. Ta diena jie parveže ja iki namo, susitare susitikti kita diena. Paskui jie užvažiuodavo pas ja 3-4 kartus per savaite, ir jie kartu leisdavo laika. V. (S. K.) veliau pradejo rodyti jai simpatijas. Veliau per juos ji susipažino su mergina vardu K. (K. A.), prisistaciusia kaip D. (D. A.) pana, ji buvo blondine, vidutinio ugio, normalaus kuno sudejimo, vidutinio ilgio plauku, žydru akiu, 24-25 metu, ant vienos iš ranku riešo buvo randai nuo isipjovimu. Bendravo jie visi tarpusavyje rusiškai, V. (S. K.) kalbejo rusiškai sunkiai, D. (D. A.) ir K. (K. A.) – labai gerai. Atpažinti juos galetu. Karta ji su jais kirto Lietuvos siena, kur, pasak ju, jiems kažkas kažka turejo perduoti, taciau jokios išsamios informacijos apie tai ji suteikti negali, nes nieko nežino, tada jie iš karto grižo i Ryga. Veliau ja , kaip V. (S. K.) drauge jie pakviete i gimtadieni, turesianti vykti liepos 9 d. Vilniuje, pas ka, ji nežino, iki šios dienos jie daugiau nesimate. Liepos 9 d. jie atvažiavo pas ja 11-12 val., sake, kad ji nesirupintu del pinigu, taciau ji paeme su savimi 5 latus, ir jie visi kartu nuvyko i Lietuva. Paskutiniu metu ji norejo atsisakyti važiuoti, taciau K. (K. A.) jai išreiške pretenzijas, kad jie tik del jos atvažiavo toki ilga kelia. Pakeliui jie užsukinejo i parduotuves, kur nupirko produktu, gerimu, kai atvažiavo i buta, jau temo. Buto adreso ji nežino, tai buvo keliu, iki 5 aukštu namas iš keliu laiptiniu, pats butas buvo 1 aukšte, jis buvo iš dveju pereinamuju kambariu. Bute buvo jaunas 23-24 metu vyriškis, vardo neprisimena, atpažinti galetu, kalbejo rusiškai su akcentu, jis buvo sportinio kuno sudejimo, tamsiaplaukis. Po kurio laiko D. (D. A.) ir K. (K. A.) išejo, kur, nežino. Jai V. (S. K.) pasake, kad gimtadienis neivyks ir rytoj jai parodys miesta, jie trise pavalge ir nuejo miegoti, nakti atejo D. (D. A.) su K. (K. A.) ir taip pat nuejo miegoti. Ryte jie nuvažiavo prie ežero, po to i kavine, ir po to ji papraše, kad ja parvežtu namo, taciau jai atsake, kad mire ju draugas, kuris ilgai gulejo komoje, ir parvežti jie šiandien jos negales. Kadangi ji turi vaika, ji praše kaip nors ja parvežt namo pas ji, jie atsake, kad jos mama diena pasamdytu aukle, pasiule jai tam pinigu, ir nuvažiavo visi kartu i kažkoki pastata tuos pinigus pervesti jos motinai, ji mano, kad tai buvo „ Western Union“, ten ji pastebejo, kad neturi paso. Paklaususi, kur jos pasas, jie jai atsake, kad paeme, ji siekdami patikrinti, ar ji gali su juo keliauti per siena, kadangi ji nera Latvijos piliete, bet ji ju to nepraše. Jie jai padejo užpildyti blanka, ir ji isidejo pasa vel sau i rankine. Kiek pervede pinigu, ji dabar neatsimena. Ta vakara i buta buvo užeje jauni žmones, iš kuriu vienas ja veliau lydejo i Anglija, jis prisistate kaip R. (R. C.), buvo 25-27 metu amžiaus, šviesiu plauku ir šviesiu akiu, normalaus kuno sudejimo ir vidutinio ugio, atpažinti galetu. Pirmadieni ji visa diena sedejo bute, D. (D. A.), K. (K. A.), V. (S. K.) vis išeidavo ir ateidavo, taciau su ja nuolat kažkas budavo. Ji vel pastebejo, kad rankineje nera paso, papraše nuvežt ja namo, jai atsake, kad jie užsieme, tada ji pabande išsiusti SMS giminaiciams i Ryga, parašiusi, kad ji yra Lietuvoje ir be dokumentu, taciau ar išsisiunte SMS, ji nežino, nes išsikrove mobiliojo telefono baterija. Po to visi nuejo miegoti ir apie 5 val. ryto ja pažadino, liepe rengtis, tikedamasi, kad ja veš i Ryga, ji isedo i automobili kartu su D. (D. A.), V. (S. K.), K. (K. A.) ir dar vienu vaikinu, kurio vardo ji neprisimena. Ja nuveže i oro uosta, pasake, kad dabar ji važiuos i užsieni, kad jai rado gera darba ir gyvenamaja vieta, kad K. (K. A.) ten taip pat buvo ir jai patiko. Kur butent ir ka ji dirbs, jai nepasake. Oro uoste ji su R. (R. C.) praejo pasu kontrole, pasai ir bilietai buvo pas R. (R. C.), jis sake, skrendas pas savo gimines, ir kad jai pasiseke, kad jie skrenda kartu, ir jis ja lydi. Ji nepraše pagalbos, nes buvo išsigandusi, be to jai pastoviai buvo daromas psichologinis spaudimas. Anglijoje R. (R. C.) jai dave pasa, kad ji galetu praeiti pasu kontrole, ten ji nepraše pagalbos, nes bijojo, kad ivažiavo i Anglija be vizos ir gali kilti del to problemos. Po pasu kontroles juos pasitiko vyras, kuriam R. (R. C.) perdave savo rankine, kurioje buvo ir jos rankinukas su pasu. Veliau ji sužinojo, kad šis vyras yra albanas ir jo vardas yra A.. Susitikimo metu R. (R. C.) paskambino D. (D. A.), o veliau rageli perdave A.. R. (R. C.) ir A. buvo ja palike 5-10 min. vienai, buvo nueje pasikalbeti, po to R. (R. C.) pasake, kad ji dabar važiuos su A., ir kad jie po savaites pasimatys. A. iš R. (R. C.) paeme rankine, kuriame buvo ir jos dokumentai, ir ji su A. nuvažiavo i kažkoki miesta (veliau sužinojo, kad tai buvo Birmingemas). Ji visa laika buvo šokiruota del to, kas ivyko, planavo pagalbos prašyti iš A.. Keliones metu jie nesikalbejo, nes ji nemoka anglu kalbos. Birmingeme jie užvažiavo i prekybos centra, kur juos pasitiko 2 merginos, kurios jai nupirko apatiniu drabužiu komplekta bei aukštakulnius batelius, tada ji suprato, kuo jai reikes dirbti. Merginu vardu ji neprisimena, taciau jos sake, kad jos yra iš Lietuvos. Po to A. jas parveže i nama, kuriame gyveno ir tos dvi merginos, ir kur ji praleido pirmaja nakti. Ryte ja pažadino tos merginos, dave jai rankine, kosmetika, prezervatyvus, gelius, pasake pasiimti su savimi apatinius rubus ir batelius, ir po 15 min. apacioje mašinoje lauke vairuotojas, kuris, joms isedus, nuveže jas ten, kur ji turejo dirbti. Kai jos atvažiavo, merginos jai paaiškino, kad jai reikes su klientu užsiimineti seksu. Tame name buvo moteris, kaip ji suprato, administratore, kuri atsakinejo i skambucius, atidarinejo duris, eme iš klientu pinigus, stebejo monitoriu, nes visame name buvo stebejimo kameros. Name dar buvo 5-7 merginos, dauguma iš ju pažinojo D. (D. A.), jai pavyko su D. (D. A.) ta diena susiskambinti, jo numeri turejo viena iš merginu, kuri leido jai paskambinti iš jos telefono aparato. D. (D. A.) papraše jos palaukti savaite, kad jis tada atvažiuos ir paims ja, nes jam reikia padaryti dokumentus. Ta diena jai teko aptarnauti maždaug 20-25 klientus, kiek jie mokejo, ji nežino. Vakare ja ir dvi kitas merginas pasieme tas pats vairuotojas ir nuveže i kita nama. Pabegti ji negalejo, nes ja nuolat saugojo, ten ji praleido nakti, ryte viskas pasikartojo, ja vel nuveže i nama, kur ji turejo aptarnauti klientus, vieno iš jo ji papraše pagalbos, jis jai pasake policijos telefono numeri. Taip pat ji papraše, kad jis išeidamas i gatve, praleistu ja pirma, nes kiekviena mergina privalo palydeti savo klienta. Kai atsidare duris, ji nubego i artimiausia parduotuve ir papraše, kad iškviestu policija. Ar už ja buvo sumoketi pinigai lietuviams ji nemate, nežino. Kadangi jai buvo padaryta moraline žala, ja apgavo, paveike morališkai, išskyre su šeima, ji nuolat bijojo, Anglijoje buvo pažeminta, prašo ja pripažinti nukentejusiaja. (t.1, b.l.156-161; t. 2 b.l. 90-93)