- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-566-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. V. D.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-767/2016 bylą pagal ieškovo V. V. D. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. D. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 2751,39 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. veikdamas pagal įgaliojimą su atsakove sudarė susitarimą leisdamas atsakovei gyventi jo mamai priklausančioje sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad vėliau atsakovė šią sodybą nupirks. 2001 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei buvo perleistas nekilnojamasis turtas, kurį sudarė 3,14 ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, vaismedžiais, vaiskrūmiais bei kitais sodiniais. Tą pačią dieną buvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas, jog atsakovė turės atsiskaityti už esamą sodyboje kilnojamąjį turtą: gyvulius, traktorių, namų apyvokos daiktus. Atsakovė už sodybą atsiskaitė, o dėl kilnojamojo turto pagal išlikusią dokumento kopiją, kurią ieškovas rado 2015 m. gegužės mėnesį, atsakovė nėra atsiskaičiusi.
3. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas pasirašytą pasižadėjimą nepagrįstai traktuoja kaip tarp šalių susidariusius pirkimo-pardavimo santykius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. V. D. atsakovei J. B. 300 Eur išlaidų už advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nėra pateiktas dokumento – pasižadėjimo originalas, dokumento kopijoje yra aiškūs, vizualiai matomi dokumento trynimo duomenys, kitu šriftu ir kita rašymo priemone įrašyta 7000 litų suma. Kadangi nenurodyta dokumento sudarymo data, teismas rėmėsi šalių aiškinimu, jog šis pasižadėjimas pasirašytas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarę 2001 m. rugsėjo 19 d. Iš šio dokumento teksto teismas negalėjo spręsti, kokia tvarka bus atlyginta už inventorių ir gyvulius, ar buvusi savininkė juos pasiims. Be to, atsakovės pateiktame kitame pasižadėjimo tekste (jo kopija) yra minimas karvės ir telyčios sveikumo patikrinimas ir buvusios savininkės įsipareigojimas pasiimti tekste minimas telyčią ir karvę po sveikumo patikros, traktorių ir inventorių, nereikalaujant 3000 litų skolos, kuri buvo likusi už sodybą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendė, kad šis pasižadėjimas neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.
6. Nesant aiškiai pasižadėjimo sudarymo datai, teismas šį terminą siejo su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymu 2005-09-20, todėl senaties terminą skaičiavo nuo 2005-09-21. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl skolos yra pasibaigęs, nurodydamas, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus rūpindamasis savo pažeistų teisių gynyba. Atsižvelgęs į atsakovės prašymą, teismas taikė ieškinio senatį, ir remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo teismo sprendime nenagrinėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. D. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tenkinant jo ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. 1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, jis, 2005-11-28 priėmęs paveldėjimą į pinigines lėšas, sužinojo, kad atsakovė yra pervedusi likusią pinigų sumą tik už nekilnojamąjį turtą, o ne už kilnojamuosius daiktus, todėl tik nuo 2005-11-28 turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2015-11-28. Kadangi ieškinys pateiktas 2015-11-23, todėl bendrojo ieškinio senaties termino apeliantas nepraleido.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės sudarytas pasižadėjimas neatitinka pirkimo-pardavimo sąlygų. Nors tarp ieškovo ir atsakovės 2001-09-19 dieną pasirašytas pasižadėjimas ir nebuvo aiškiai įvardytas kaip pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyto dokumento turinys atitiko abiejų šalių valią dėl esamo sodyboje kilnojamojo turto įsigijimo. Apelianto nuomone, pasižadėjimas, kuriame aprašyti konkretūs daiktai, numatyta jų kaina, atsiskaitymo tvarka, terminas ir abiejų šalių pasirašytas, atitinka pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamus reikalavimus. Teismas neanalizavo ir nesiaiškino išsamiai pasižadėjime išsakytos abiejų šalių valios, aplinkybių, kada ir kokiu būdu atsakovė sumokėjo likusią 7000 Lt sumą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas ginčijamo sandoriu metu buvo įgaliotas asmuo, kuris bet kuriuo metu galėjo ginti pažeistas teises, neatsižvelgiant į tas aplinkybes, kad šalys prievolėje pasikeitė tik mirus pardavėjai. Sudarytas šalių sandoris yra ydingas, nes jame nėra aiškiai išreikšta šalių valia, nėra aišku, kas yra pirkėjas, o kas pardavėjas, neaprašyti daiktai, nėra duomenų, kad daiktai buvo perduoti, nenustatyta apmokėjimo tvarka. Nesant originalaus dokumento, teismas negalėjo vadovautis juo, kaip įrodymu, ir atitinkamai tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus.
8.2. Ieškovui teisė ginti savo pažeistas teises atsirado po motinos mirties, kadangi jis buvo jos įgaliotas asmuo, todėl ieškinys pateiktas suėjus senaties terminui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pasižadėjimo, kaip pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įvykdymo bei ieškinio senaties instituto taikymo.
10. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. CK 1.125 str. 1 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pasižadėjimo pagrindu priteisti iš atsakovės skolą už kilnojamuosius daiktus. Šioje byloje atsakovė ieškinio reikalavimams prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį nuo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto prievolės įvykdymo termino, nes tik 2005-11-28 priėmęs paveldėjimą į pinigines lėšas apeliantas sužinojo, kad atsakovė už kilnojamuosius daiktus nėra pervedusi pinigų, todėl bendrojo ieškinio senaties termino apeliantas nėra praleidęs.
12. CK 1.127 str. 2 d. numato, kad tais atvejais, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nors pasižadėjime nėra numatyto nei jo sudarymo, nei jo įvykdymo termino, byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pasižadėjimas buvo sudarytas tą pačią dieną, kaip ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pats ieškovas pripažįsta, kad atskiru rašytiniu susitarimu susitarta, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį 2005-09-20 atsakovei sumokėjus galutinę sumą, ji atsiskaitys už kilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad apeliantui 2005-09-20 sutarties įvykdymo terminas buvo žinomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinio senaties terminą siejo būtent su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymu. 2001-09-19 žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo pardavimo sutartimi M. D., kaip pardavėja, J. B., kaip pirkėjai, pardavė žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir ūkinius pastatas, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 6 punktą žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir ūkiniai pastatai parduodami už 5000 litų, iš kurių 2000 litų M. D. gavo iš J. B. pasirašant sutartį. Pirkėja J. B. 3000 litų įsipareigojo sumokėti M. D. iki 2005-09-19. Byloje esantis 2005-09-20 Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad J. B. prievolę pagal 2001-09-19 pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai įvykdžiusi (9–13 b. l.). Teisėjų kolegija vertina tai, kad 2001-09-19 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkte yra numatyta, kad visiškas atsiskaitymas yra patvirtinamas notaro liudijimu, kuris šiuo atveju įvykdytas 2005-09-20, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tik 2005-11-28, priėmęs paveldėjimą į pinigines lėšas, apeliantas sužinojo, kad atsakovė už kilnojamuosius daiktus nėra atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai senaties terminą skaičiavo nuo 2005-09-21, nes nuo nurodyto momento prasidėjo ir prievolės pagal pasižadėjimą atsiradusio reikalavimo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl neteisus apeliantas tvirtindamas, kad bendrojo ieškinio senaties termino nėra praleidęs. Ieškinio senaties termino nutraukimo, jo sustabdymo pagrindų byloje nenustatyta (CK 1.129, 1.130 straipsniai), o ieškovas atnaujinti ieškinio senaties terminą neparašė ir neįrodinėjo jo praleidimo priežasčių svarbos (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2015 m. lapkričio 26 d., senaties terminas pasibaigė 2015 m. rugsėjo 21 d., todėl, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį atmetė.
13. Konstatavus ieškinio senaties termino praleidimą, ieškinys atmestinas nepaisant ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, nurodant, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi nagrinėjamos bylos atveju konstatavus, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl skolos už kilnojamuosius daiktus pasižadėjimo pagrindu priteisimo pareikšti yra praleistas be svarbių priežasčių, kiti skundo argumentai, susiję su pasižadėjimo atitikimu pirkimo-pardavimo sąlygoms bei bylos esmės neatskleidimu, tampa teisiškai neaktualūs ir kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
14. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
15. Iš apelianto atsakovė prašo priteisti 300 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (70 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) eurų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje.