Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1988-04-20 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsimokslinimo, besimokantis Vilniaus statybininkų rengimo centre, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, iki suėmimo savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus:

1) 2006-02-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – įspėjimą. 2008-12-01 išrašytas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;

2) 2008-10-09 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė paskirta 2006-02-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta - laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams;

3) 2008-12-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 159 straipsnį ir 189 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta - laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. 2009-09-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2010-05-13 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;

4) 2010-10-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. 2011-05-26 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę;

5) 2012-08-30Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo paskelbimo dienos, paskiriant suėmimą, Nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2011-07-01 apie 17.00 val., būdamas prie parduotuvės „Cento“, esančios S. Batoro g. 154, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasisiūlė padėti S. T. parduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7260“ 200 Lt vertės, o po to, kai gavo pardavimui minėtą telefoną, kartu nuėjo prie maisto prekių parduotuvės, esančios Kojelavičiaus g. 308, Vilniuje, kur liepęs laukti S. T. prie šios parduotuvės, pats pasišalino ir negrįžo, telefono negrąžino, tokiu būdu pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7260“, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. T. 200 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-07-01 apie 17.00 val. buvo prie parduotuvės „Cento“, esančios S. Batoro g. 154, Vilniuje. Tuo metu prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, S. T., kuris pasakė, kad nori parduoti savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, juodos spalvos, už 50 Lt. Jis paprašė parodyti telefoną ir apžiūrėjęs jį, sugalvojo telefoną pavogti, nes pats telefono neturėjo. Pasakė S. T. palaukti, kol jis nueis iki kitos parduotuvės, esančios Kojelavičiaus g. 308, Vilniuje, pats nuėjo ir daugiau su telefonu ar su pinigais pas S. T. negrįžo (b. 1. 53 – 54). Posėdžio metu papildomai parodė, kad nukentėjusysis nesuprato, kad jis ruošiasi pabėgti su jo telefonu, jis jį apgavo, o telefoną pardavė. Savanoriškai atlygino padarytą žalą S. T., perleisdamas jam kitą telefoną.

Nukentėjusysis S. T. teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-07-01 apie 17. 00 val. atėjo prie parduotuvės „Cento“, esančios S. Batoro g. 152, Vilniuje, kur pamatė vaikiną, kaip vėliau sužinojo J. J.. Kadangi norėjo parduoti savo telefoną „Nokia 7260“, tai pasiūlė J. J. pirkti iš jo telefoną. J. J. paprašė parodyti telefoną, jis padavė. J. J. apžiūrėjęs telefoną, jį paėmė ir jie kartu nuėjo prie kitos parduotuvės, esančios Kojelavičiaus g., Vilniuje, kur nuėjus J. J. pasakė jam palaukti prie parduotuvės, o pats nuėjo su juo telefonu už parduotuvės ir negrįžo. Jam padaryta 200 Lt žala (b. l. 13 - 14). Posėdžio metu papildomai parodė, kad žala jam atlyginta tik iš dalies, kadangi naujasis telefonas, kurį jam perleido J. J., vertas tik apie 80-90 litų. Tvirtai parodė, kad jis nesuprato, jog J. J. jį apvagia: pats davė telefoną, leido jam nueiti, gal tik po valandos laukimo suprato, jog yra apvogtas.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiojo parodymų, patvirtina:

- 2011-07-04 nukentėjusiojo S. T. pareiškimas apie tai, kad 2011-07-01 apie 22.00 val., Palydovo g. 29A, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7260“ 200 Lt vertės (b. l. 5);

- 2011-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta – vieta prie parduotuvės „Cento“, esančios S. Batoro g. 154, Vilniuje, kurios kairėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, o po dešine puse eina Tremtinių gatvė (b. l. 6 – 9);

- 2011-08-12 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta bei jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad pats padavė kaltinamajam J. J. savo mobiliojo ryšio telefoną, su kuriuo kaltinamasis pasišalino ir negrįžo (b. l. 15 - 18);

- 2011-07-18 nukentėjusiojo pareiškimas, kad dėl vagystės jam padaryta turtinė žala atlyginta, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 19);

- 2011-07-04 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 41 – 42);

- liudytojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos pirmojo būrio patruliu. 2011-07-17 apie 11. 30 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Geležinkelio g. 19, Vilniuje, autobuso sustojime laukia nukentėjusysis pilietis, kuris atpažino žmogų pavogusi iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Atvykus nukentėjusysis S. T. paaiškino, kad 2011-07-01 iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Pagal nukentėjusiojo nurodymą įtariamas jaunuolis buvo sulaikytas, tai buvo J. J., gim. 1988-04-20. Nukentėjusysis S. T. sulaikytąjį iš karto atpažino. J. J. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities 3 policijos komisariatą (b. 1. 45)

- kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta bei jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 56 - 58 ).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. J. kaltė dėl nukentėjusiojo S. T. mobiliojo ryšio telefono pagrobimo yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamajame akte kaltinamojo padaryta veika buvo kvalifikuota kaip atvira svetimo turto vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008). Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pats nukentėjusysis pasiūlė kaltinamajam pirkti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei, kaltinamajam paprašius, padavė jam apžiūrėti parduodamą mobiliojo ryšio telefoną. Paduodamas kaltinamajam mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusysis nesuvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo fakto, t. y., kad paimdamas telefoną kaltinamasis jo jam negrąžins ir pavogs. Šias aplinkybes patvirtina paties nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai, jog kaltinamajam pasišalinus su jo telefonu, jis dar kelias valandas jo laukė. Pašalinių asmenų taip pat nenustatyta. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam mintis pagrobti nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną kilo iškart jį paėmus iš nukentėjusiojo. Pats kaltinamasis parodė, kad tik apžiūrėjęs telefoną nutarė vėliau jį pagrobti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamojo J. J. veikoje nėra atvirosios vagystės sudėties požymių, todėl atsižvelgiant į pagrobto turto vertę jo veiksmai perkvalifikuojami iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį, numatančią švelnesnę atsakomybę. Teismas neturi galimybės perkvalifikuoti kaltinamojo veikos į BK 182 straipsnio 3 dalį, nors pagal faktines aplinkybes ir padarytas smulkus svetimo turto sukčiavimas, nes taip būtų pažeisti BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 4 dalies reikalavimai, draudžiantys nuteisti asmenį dėl nusikalstamos veikos, numatančios skirtingas esmines faktines aplinkybes. Atsižvelgus į esminius baudžiamojo proceso principus ir tai, jog asmuo posėdžio metu informuotas, jog gali būti nuteistas pagal įstatymą, numatantį švelnesnę atsakomybę, nekeičiant esminių faktinių aplinkybių, pašalinus neįrodytą aplinkybę apie vagystės atvirumą, J. J. pripažintinas kaltu pagal BK 178 straispnio 4 dalį pagal pagrobto turto vertę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis J. J. anksčiau teistas (b. l. 65 - 66), nedirbantis (b. l. 69), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 84), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 82).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus (iš savanaudiškų paskatų), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į nusikalstamos veikos padarymo stadiją (baigta nusikalstama veika), į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikalstama veika padaryta neišnykusio ir nepanaikinto teistumo laikotarpiu, į tai, kad žala iš dalies atlyginta, bei į tai, kad byloje už trukdymą bylos nagrinėjimui kaltinamasis yra suimtas, todėl teismas, įvertinęs suėmime išbūtą laiką, sutinka su prokuroro pozicija, kad byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2011-07-17 iki 2011-07-18 ir suėmimo laikotarpis nuo 2012-07-07 iki 2012-09-06 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 47 – 48, 59, 132 - 133).

Kardomoji priemonė - suėmimas, atsižvelgus į tai, jog išnyko pagrindas jį taikyti, t. y. byla išnagrinėta, o kaltinamasis yra suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę kitoje byloje, - naikintina (BPK 139 str.).

Laikytina, jog kaltinamasis J. J. atliko bausmę pagal šį nuosprendį, tačiau jis negali būti paleistinas teismo posėdžių salėje, nes yra kitoje byloje suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 309 str. 3 d.). Paskutiniu nuosprendžiu J. J. paskirta bausmė nebendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi 2012-08-30 nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Atsižvelgus į tai, jog civilinys ieškinys byloje nebuvo pareikštas (b. l. 19), nukentėjusiojo prašymas priteisti papildomai patirtą žalą nenagrinėtinas, jam išaiškintina teisė reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straispnio 2 dalimi, 307-309, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti J. J. kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, perkvalifikavus jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies, ir nuteisti jį 4 mėnesių ir 8 parų (viso 128 parų) laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namie, jei tai nesusiję su darbu, nuo 6.00 val. iki 22.00 val., mokytis.

Įskaityti pagal BK 65 straipsnio bausmių keitimo taisykles į atliktos bausmės laiką J. J. 2 (dvi) laikino sulaikymo paras nuo 2011-07-17 iki 2011-07-18 ir suėmimo laikotarpį nuo 2012-07-07 iki 2012-09-06, viso 64 paras, laikant, kad J. J. pilnai atliko laisvės apribojimo bausmę pagal šį nuosprendį.

Panaikinti J. J. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.