Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-298/2007 Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.5.1.1, 2.1.3.9, 2.3.3.3.

2007 m. birželio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties, kuria nutrauktas baudžiamasis procesas M. Š. , kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., atžvilgiu, kadangi šias veikas jis padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Nukentėjusiosios V. M. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. gegužės 29 d., apie 21.00 val., užeigoje „Kaupynė“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu dūrė A. G. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą su blužnies arterijos, skrandžio, kepenų, aortos pažeidimu, išsivysčiusiu ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl ko A. G. 2005 m. gegužės 30 d., 01.50 val., ligoninėje mirė, t.y. tyčia jį nužudė.

Ši M. Š. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

M. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad toje pačioje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus peiliu dūrė G. D. į kairiąją pilvo ir dešiniąją juosmens puses, tuo padarydamas aklą durtinę-pjautinę žaizdą juosmens dešinėje ir kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo kairėje su blužnies pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tuo G. D. sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Ši M. Š. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi nutraukė baudžiamąjį procesą M. Š. , kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., atžvilgiu, kadangi šias veikas jis padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą M. Š. atžvilgiu panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, jog M. Š. nužudė A. G. ir sunkiai sutrikdė G. D. sveikatą būdamas būtinosios ginties situacijoje, padarė neišsamiai išanalizavęs minėto įvykio situaciją, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą M. Š. atžvilgiu. Apeliantas pažymi, jog būtinoji gintis atsakomybę šalinančia aplinkybe yra tada, kai ji atitinka ginties teisėtumo sąlygas, kurios susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Gynybos teisėtumo sąlygos yra jos padarymas atremiant pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi, neperžengiant būtinosios ginties ribų. Prokuroro nuomone, bylos faktiniai duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis M. Š. buvo iškilusi grėsmė dėl pavojingo kėsinimosi jo atžvilgiu. Anot prokuroro, tokia teismo išvada paneigta paties M. Š. , nukentėjusiojo G. D. , liudytojų D. S. , J. G. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis. Apeliantas nurodo, jog vertinant specialisto išvadoje Nr. G 2457/05 (02) nurodytų M. Š. padarytų sužalojimų sunkumą – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai (nežymus sveikatos sutrikdymas) – akivaizdu, kad M. Š. duoti parodymai apie jam suduotus smūgius beisbolo lazda neatitinka byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, t. y. jam konstatuotų sužalojimų sunkumo. Faktą, kad M. Š. buvo suduoti smūgiai rankomis patvirtina tiek nukentėjusysis G. D. , tiek liudytojas D. S. , tačiau tokie veiksmai M. Š. atžvilgiu, anot prokuroro, nebuvo pakankamas pagrindas kaip gynybos priemonę panaudoti peilį ir tokiu būdu vieną žmogų nužudyti, o kitam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad M. Š. ,,gynybos“ priemone – peiliu apsirūpino esant tariamam pavojui. Prokuroro nuomone, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad abi pusės muštynių metu smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl teisė į būtinąją gintį šiuo atveju nekilo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Š. nužudė A. G. ir sunkiai sutrikdė G. D. sveikatą, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Būtinoji gintis, remiantis baudžiamosios teisės teorija, apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Teisė ginti save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi yra svarbi įstatyminė žmogaus teisių, visuomenės ar valstybės interesų apsaugos garantija. Būtinoji gintis pripažįstama aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, kai ji atitinka ginties teisėtumo sąlygas, kurios susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimuisi būtinos trys sąlygos – kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. Įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būstą ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė, t. y. kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis iš tikrųjų egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Gynybos teisėtumo sąlygos yra jos padarymas atremiant pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi, neperžengiant būtinosios ginties ribų. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tyčia padaroma besikėsinančiajam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus, o kėsinimosi pavojingumą lemia kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybės. Būtina atsižvelgti, jog besiginantysis dėl užpuolimo patiria staigų emocinį išgyvenimą, todėl subjektyviai ne visada gali tiksliai ir teisingai įvertinti užpuolimo pavojingumą. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog reali grėsmė M. Š. sveikatai ir gyvybei nebuvo kilusi, M. Š. gynybos priemone – peiliu - apsirūpino esant tariamam, t. y. jo paties vaizduotėje susiformavusiam pavojui. Šis apelianto teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, jog M. Š. , būdamas užeigoje ,,Kaupynė“ keletą kartų G.P. B. prašė ir paėmė cigarečių, o kartu su M. Š. buvęs G. S. savavališkai nustatinėjo muzikos garsą. Šie M. Š. ir G. S. veiksmai sukėlė G.P. B. nepasitenkinimą, nors didesnis konfliktas tarp jų nekilo, muštynės tarp M. Š. , G. S. ir G.P. B. bei kartu su juo buvusio E. V. neprasidėjo, smurtas nebuvo naudojamas. M. Š. ir G. S. veiksmai užeigoje ,,Kaupynė“ nors ir neatitiko visuomenėje priimtoms moralės normoms, tačiau nekėlė realios grėsmės G.P. B. ir E. V. ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl G.P. B. nebuvo būtinybės kviestis į pagalbą G. D. , A. G. , D. S. . Iš bylos duomenų matyti, jog konflikto su G. D. , A. G. , D. S. M. Š. ar G. S. taip pat neinicijavo, M. Š. tyčia neprovokavo pavojingo kitų asmenų kėsinimosi veiksmų, siekdamas tariamos gynybos, jis G. D. , A. G. , D. S. nepažinojo, su jais nebendravo, net nebuvo jų matęs iki užpuolimo momento, smūgių nesudavė, jokio smurto nenaudojo, priešingai – pats buvo užpultas. Visa įvykių eiga, užpuolimo intensyvumas, kėsinimosi pobūdis, kiekybinė persvara bei naudojamos priemonės parodo, jog kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus, o M. Š. pasirinkta gynybos priemonė – peilis – adekvati. M. Š. G.P. B. pasakymą, kad jie gyvi ir sveiki iš čia neišeis, suprato kaip realų pavojų sveikatai ir gyvybei, todėl pareikalavo barmenės atnešti peilį, t. y. pradėjo ruoštis gynybai. Tolesnė įvykių eiga patvirtina, kad pavojus M. Š. sveikatai ir gyvybei buvo ne tariamas, jo paties įsivaizduotas, o realus – tuojau pat po G.P. B. žodžių, šiam išėjus iš baro, į barą įsiveržė G. D. , A. G. , D. S. bei pradėjo mušti M. Š. ir G. S. . Byloje nėra duomenų, kad M. Š. ruošėsi ką nors užpulti ar sužaloti, o ruoštis būtinajai ginčiai įstatymas nedraudžia. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad peilio pareikalavimas turėtų būti traktuojamas ne kaip ruošimasis gynybai ir noras apsirūpinti gynybos priemonėmis, o kaip pasiruošimas muštynėms ir apsirūpinimas nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo įrankiu. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslams, dėl to muštynėse nėra besiginančių, muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Iš bylos duomenų matyti, kad prie baro sėdintys M. Š. ir G. S. patys nieko nepuolė, jie buvo užpulti staiga į barą įbėgusių G. D. , D. S. ir A. G. , praėjus 2 – 3 minutėms po G.P. B. pasakytų grasinančių žodžių. G. D. , D. S. ir A. G. , būdami trise ir turėdami kiekybinę persvarą prieš M. Š. ir G. S. , nieko nesiaiškinę iš karto pastariesiems sudavė smūgius, vienas iš jų smūgiavo beisbolo lazda, kiti kumščiais ir baro kėdėmis. Šios aplinkybės patvirtina kėsinimosi į M. Š. ir G. S. sveikatą bei gyvybę akivaizdumą ir realumą. Kėsinimosi intensyvumą apibūdina tai, kad po suduotų smūgių M. Š. nukritus ant grindų, jis ir toliau buvo mušamas beisbolo lazda bei spardomas į įvairias kūno vietas, M. Š. buvo suduota ne mažiau 11 smūgių. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, M. Š. peilį panaudojo tik jam suduodamų smūgių metu, kad apsiginti nuo smūgių sudavimo, G. D. ir A. G. sužalojimo momentu, realus pavojus M. Š. sveikatai ir gyvybei buvo kilęs ir dar nebuvo pasibaigęs, priešingai – M. Š. , ir pargriautas ant grindų, buvo mušamas ir spardomas, žalą M. Š. padarė tik besikėsinantiesiems, o ne tretiesiems asmenims. Kolegijos nuomone, M. Š. gynyba nuo trijų asmenų, kurie jį spardė kojomis, mušė rankomis, beisbolo lazda, baro kėdėmis, atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog besigindamas M. Š. būtinosios ginties ribų neperžengė.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykio vietoje rasta beisbolo lazda buvo naudota M. Š. atžvilgiu, nurodo, kad smūgiai M. Š. buvo suduoti rankomis, todėl M. Š. pasirinkta gynybos priemonė – peilis - aiškiai neatitiko puolimo pavojingumo. Šie prokuroro argumentai yra nepagrįsti. Aplinkybę, kad vienas iš trijų, į barą įsiveržusių bei užpuolusių M. Š. ir G. S. asmenų turėjo beisbolo lazdą patvirtino visi, įvykio metu bare buvę, asmenys. Kartu su M. Š. buvęs G. S. parodė, jog į barą įsiveržę asmenys turėjo beisbolo lazdą, taip pat teigė matęs, kaip vienas iš puolusių M. Š. asmenų jam sudavė beisbolo lazda smūgį į ausį. Kad vienas iš į barą atvykusių asmenų turėjo beisbolo lazdą patvirtino ir bare dirbusios J. G. bei J. B. , taip pat bare buvę liudytojai R. R. , L. S. , G. M. . Beisbolo lazdos pasiėmimo važiuojant į užeigą ,,Kaupynė“ fakto neneigė ir G. D. bei D. S. . Nukentėjusysis G. D. nurodė, jog A. G. , prieš jiems išvažiuojant į barą, iš sodo namelio pasiėmė beisbolo lazdą, kurią galėjo nusinešti į barą. Liudytoju apklaustas apsaugos bendrovės ,,Jungtis“ darbuotojas R. V. parodė, jog pagal iškvietimą jiems nuvykus į užeigą ,,Kaupynė“, konfliktas jau buvo pasibaigęs, bare buvo tik barmenė, ant žemės matėsi kraujo dėmės, išeidami iš baro, kampe, prie durų rado beisbolo lazdą, kurią pasiėmė su savimi, o vėliau perdavė apsaugos bendrovės administracijai. Įvykio vietoje rasta beisbolo lazda bei automobilio apžiūros metu paimta beisbolo lazda buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos, o fotonuotraukos pridėtos prie 2005 m. rugpjūčio 18 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 156 – 166). Specialisto išvadoje Nr. G2457/05 (02) konstatuota, jog M. Š. buvo padarytos poodinės kraujosruvos apatiniame kairės akies voke, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žaste, kairėje krūtinės pusėje, priekinėje pilvo sienoje, kairiame dilbyje, dešiniame petyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinėje juosmens pusėje, kairiame skruoste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje kaklo pusėje bei pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kiti konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 11 trauminių poveikių pasėkoje. Detalizuoti kietų bukų daiktų savybių šiuo atveju negalima (t. 1, b. l. 71). Iš minėto daiktų, dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad beisbolo lazda yra kietas bukas cilindro formos daiktas – šių daikto savybių nustatymui nereikalingos specialios žinios. Pats M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, jog į barą įbėgę trys vyrai iš karto pradėjo jį ir G. S. mušti, vienas iš vyrų užsimojo ir trenkė jam beisbolo lazda į galvos kairę pusę. Po šio smūgio sekė kiti smūgiai beisbolo lazda į įvairias kūno vietas: kaklo kairę pusę, ranką, koją. Nors tyrimą atlikęs teismo medicinos specialistas negalėjo detalizuoti kietų bukų daiktų, kuriais buvo padaryti sužalojimai M. Š. , savybių, tačiau specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodytas, ant M. Š. kūno rastų poodinių kraujosruvų, pobūdis, lokalizacija neprieštarauja M. Š. parodymams apie jam beisbolo lazda suduotų smūgių skaičių, pobūdį, lokalizaciją: M. Š. teigė, jog smūgiai beisbolo lazda jam buvo suduoti į kaklo kairę pusę – specialisto išvadoje nurodyta, jog kairėje kaklo pusėje rasta 13x2 cm juostos formos rausva poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu; M. Š. parodė, jog vėliau beisbolo lazda jam buvo smūgiuojama į rankas ir kojas – specialisto išvadoje nurodyta, kad kairio žasto priekiniame paviršiuje rasta 9x7 cm, kairio dilbio vidiniame paviršiuje – 13x7 cm, dešinio peties viršutiniame paviršiuje – 10x8 cm nehomogeniška, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje – 12x10 cm rausvai melsvos ryškios žalsvėjančiais pakraščiais poodinės kraujosruvos. Šie specialisto išvados tiriamojoje dalyje užfiksuoti duomenys iš esmės nepaneigia M. Š. parodymų, jog smūgiai jam buvo suduodami ne tik rankomis, bet ir beisbolo lazda. Be to, užpuolimo pavojingumą apsprendžia ne tik beisbolo lazdos panaudojimas, bet ir kitos aplinkybės - M. Š. užpuolę asmenys turėjo kiekybinę persvarą, intensyviai smūgiavo rankomis, kojomis, baro kėdėmis. Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą bei neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Kolegijos nuomone, M. Š. pasirinkta ir panaudota priemonė – peilis gynybai nuo trijų asmenų, kurie jo atžvilgiu naudojo beisbolo lazdą, baro kėdes, buvo adekvati. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. Š. , atremdamas pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi, būtų pažeidęs gynybos teisėtumo sąlygas bei peržengęs būtinosios ginties ribas.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.