Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 565/2011

Teisėjas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5., 2.4.6.4.2.

2011 m. birželio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės L. N. bei nukentėjusiosios L. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.3d. išteisinta, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 1 p.), L. A. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos išieškojimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. buvo kaltinama tuo, kad ji, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą ir žinodama, jog L. A. ketina parduoti savo butą, esantį V. M. g. 49-57, Vilniuje, siekdama savo naudai neatlygintinai įgyti šį butą, pasinaudodama tuo, kad L. A. nemoka valstybinės kalbos, yra garbaus amžiaus ir labai sunkios sveikatos būklės, tokios, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, apgaulingai įtikino pastarąją, kad nesutvarkyti jos buto privatizavimo dokumentai ir, kad ji padės juos sutvarkyti, L. A. patikėjusi šiuo melagingu pažadu, jai, tai yra N. V. 2008-04-21 pasirašė įgaliojimą atstovauti ją parduodant butą, esantį V. M. g. 49-57, Vilniuje, po ko ji - N. V., pasinaudojusi tuo, kad nukentėjusioji L. A. dėl labai sunkios sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 2008-04-22, apie 16.00 val., nuvežusi pastarąją į Vilniaus m. 34 notarų biurą, esantį Kauno g. 12/1, Vilniuje, sudariusi su ja buto, esančio V. M. g. 49-57, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-4019-3013:0023, kurio vertė 150 000 litų, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. A. nesumokėjusi 80 000 litų, savo veiksmais pagrobė didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė 150 000 litų.

Apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo N. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.3d. išteisino, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 1 p.). Savo sprendimą motyvavo tuo, kad N. V. butą įgijo įstatymų nustatyta tvarka, ji su L. A. pasirašė buto pirkimo- pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras.

Nurodytų faktų analizė pagrindžia kaltinamosios N. V. kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. padarymo. ir paneigia teismo nuosprendyje išdėstytus teiginius dėl pastarosios nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiosios atstovai: advokatas L. G. ir įstatyminė atstovė K. I. prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintoji ir jos gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkintini.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą išteinamąjį nuosprendį, kuris naikintinas (BPK 329 str. 2 p.).

Spręsdamas N. V. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi kaltinamosios parodymais ir kritiškai vertino visus kitus bylos įrodymus, kurie jos parodymų neatitiko ir jų nepatvirtino.

Kaip matyti iš bylos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme N. V. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2008 metais pablogėjo jos santykiai su vyru. Tuo metu ji galvojo apie skyrybas. Su L. A. eidavo į koncertus. 2008 metų kovo mėnesį kartu su savo anyta ir L. D. lankėsi pas L. A. jos namuose. Po šio apsilankymo, nukentėjusioji paprašė užeiti dažniau. Vieno apsilankymo metu, L. A. sakė, kad V. I. ją mušė, pavogė buto raktus bei 600 ir 1000 litų. Nukentėjusioji prasitarė, jog nori parduoti savo butą už 100000 litų. N. V. šiuo pasiūlymu susidomėjo. Ji pasakė nukentėjusiajai, kad turi tam tikrą sumą pinigų, už kuriuos norėtų pirkti N. A. butą. 2008 metų balandžio 20 dieną jai paskambino L. A. ir paprašė atvažiuoti. Tos pačios dienos vakarą ji susitiko su nukentėjusiąja ir aptarė buto pirkimo – pardavimo sąlygas. 2008 m. balandžio 21 d. ji kartu su L. A. nuvyko į notarinę kontorą pas notarą. L. A. surašė ir pasirašė įgaliojimą. Jos abi pasiteiravo notaro, kokių reikia dokumentų norint parduoti butą. Notaras pasakė, jog reikalinga pažyma iš registrų centro. Tą pačią dieną ji užsakė minėtą pažymą ir pateikė notarui. 2008 m. balandžio 22 d. ji paėmė L. A. iš namų ir nuvežė pas notarą, su kuriuo buvo susitarusi susitikti 15:00 val.. Savo pinigus 80000 litų ji saugojo pas seserį. L. A. prašė jos niekam nesakyti apie buto pardavimą. Pinigus už butą perdavė L. A. jos bute. Pastaroji juos suskaičiavo, kažkur nunešė ir pasakė, kad jai reikia važiuoti į polikliniką, nes baigėsi vaistams išrašyto recepto galiojimas. Poliklinikoje reikėjo laukti apie valandą laiko, todėl per tą laiką nuvyko pas notarą, kuris jas priėmė be eilės. Notaras perskaitė pirkimo – pardavimo sutartį ir išvertė ją į rusų kalbą. Abi pasirašė ant trijų sutarties egzempliorių. Notaras išaiškino teises ir sutarties pasirašymo pasekmes, paklausė ar pirkėja sumokėjo pinigus. L. A. pasakė notarui, kad pinigai sumokėti.

Nukentėjusioji L. A. nuosekliai parodė, kad savo buto nepardavinėjo, buvo prašiusi N. V., kad ši padėtų jai sutvarkyti buto privatizacijos reikalus. Kaltinamoji jai pateikė kažkokius dokumentus ir liepė juos pasirašyti. Vostrenkova rodė jai padidintą dėmesį ir rūpestingumą, lankydavo ją, tvarkydavo namus. 2008 m. balandžio mėn. N. V. paskambino, pasakė, jog kitą dieną reikės vykti pas notarą. Balandžio 22 dieną su Natalija ir jos vyru nuvažiavo prie notarų biuro, ji liko automobilyje, nes blogai jautėsi, Natalija, grįžusi iš notaro pasakė, kad viskas gerai. Su Vostrenkova nesitarė parduoti butą, apie tai, jog jos butas parduotas, sužinojo 2008 m. rugpjūčio mėnesį, kai pas ją atvykę giminės, patarė parduoti butą ir važiuoti gyventi į Rusiją. Pinigų iš Natalijos negavo, 80 000 Lt yra nereali buto kaina, už tokią sumą buto nebūtų pardavusi.

Iš liudytojo V. N. parodymų seka, kad nukentėjusioji 2008 m. vasarą su giminaičiais norėjo parduoti savo butą. Peržiūrėjęs dokumentus, jis aptiko, jog butas jau parduotas, sutartį išvertė Akkuratovai į rusų kalbą. Ji sakė, jog pinigų negavo ir buto nepardavė.

Liudytojai V. V., O. V., M. S., A. M. parodė, kad nukentėjusioji neigė pardavusi savo butą.

Liudytojas E. A. (notaras) parodė, jog 2008-04-22 patvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurią notarų kontoroje savo parašais patvirtino atvykę – pardavėja L. A. ir pirkėja N. V..

Tačiau liudytojai R. Ž., E. Ž. matė, kad 2008-04-22 notaras E. A. išėjo į lauką prie automobilio, kuriame sėdėjo senutė. Liudytoja B. P. parodė, kad 2008-04-22 į notarų kontorą atėjusi klientė prašė notarą nueiti į automobilį, nes sutartį turinti pasirašyti močiutė yra ligota.

Teismo psichiatrinės ekspertizės aktu nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2008-02-20 iki 2008-06-10 bei 2008-04-22 L. A. buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (t. 1, b.l. 97-100). Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2008-04-22 kaltinamoji nuolat laikydavosi nukentėjusiosios namuose, akivaizdu, jog ji negalėjo nežinoti apie pastarosios sveikatos būklę. Specialistų išvada nustatyta, kad ant 2008-04-21 įgaliojimo ir 2008-04-22 pirkimo – pardavimo sutarties bei notarinio registro knygoje pasirašė L. A. (t.2, b.l. 11-115). Tačiau šią aplinkybę nukentėjusioji paaiškino tuo, kad Vostrenkova, neva tvarkydama buto privatizavimo reikalus davė jai pasirašyti ant kažkokių blankų. Netikėti nukentėjusiąja nėra pagrindo.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad N. V. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nepaneigta jos versija, jog ji sąžiningai įgijo nukentėjusiosios butą, sumokėjo pastarajai 80 000 Lt.

Kolegija laiko, kad ši nuosprendžio išvada nepagrįsta, padaryta pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus dėl sekančių aplinkybių.

Kolegija pritaria nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentams, kad išteisintosios parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra prieštaringi. Iš esmės tokios aplinkybės išdėstytos ir prokurorės apeliaciniame skunde.

N. V. nurodymu, įsigyti butą iš nukentėjusiosios ją paskatino mintys apie skyrybas su vyru. Taigi, pagal išteisintosios paaiškinimus, jos tikslas, įsigyjant butą, buvo turėti savo nuosavą gyvenamąją vietą, kurioje ji galėtų gyventi atskirai nuo vyro. Tačiau tokie paaiškinimai neatitinka tikrovės, nes pagal pirkimo – pardavimo sutarties 5.5 punktą įgytas butas tapo Vostrenkovos ir jos vyro jungtine nuosavybe. Ši aplinkybė patvirtina, kad ji iš tikrųjų nesiekė įgyti buto savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kaip buvo deklaravusi. Anot išteisintosios ir liudytojos Z. K., Vostrenkova, neva asmeniškai pasiskolino pinigus iš liudytojos. Tai reiškia, kad ji asmeniškai prisiėmė pareigą grąžinti šiuos pinigus liudytojai. Todėl natūralu, kad kiekvienas asmuo iš asmeniškai pasiskolintų piniginių lėšų pirktų daiktą savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau kaip jau minėta, butą išteisintoji įgijo ne asmeninės nuosavybės teise, bet bendrosios jungtinės, dėl to akivaizdu, kad pateikė melagingus duomenis apie buto įgijimo tikslą. Aplinkybę, jog nukentėjusioji nesiekė parduoti buto Vostrenkovai, o ši tai žinojo ir suprato, patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji butą siekė parduoti vien dėl to, kad jog ruošėsi išvykti gyventi pas gimines į Rusiją. Šią aplinkybę žinojo Vostrenkova, ką patvirtina jos pačios paaiškinimai. Todėl, tuo atveju, jeigu nukentėjusioji iš tikrųjų būtų ketinusi parduoti butą išteisintajai, tai, kaip pagrįstai teigiama jos skunde, pirkimo – pardavimo sutartyje būtų aptarti nukentėjusiosios iškeldinimo iš buto terminai. Tačiau tokie terminai sutartyje nebuvo aptarti. Tuo tarpu, jeigu Vostrenkova iš tikrųjų pirktų ginčų butą, tai nukentėjusiosios iškeldinimo iš ginčo buto terminai ne tik būtų aptarti sutartyje, bet Vostrenkova realiai siektų iškeldinti nukentėjusiąją iš buto, tačiau to ji nesiekia iki šiol.

Taip pat aplinkybę, kad išteisintoji pateikė teismui melagingus duomenis apie bylos aplinkybes, patvirtina byloje esantis 2008-04-21 dienos įgaliojimas bei notaro paaiškinimai. Šiuo įgaliojimu nukentėjusioji įgaliojo Vostrenkovą parduoti ginčo butą. Tai visų pirma patvirtina, kad pastaroji nesiekė pati įgyti ginčo buto, bet jos siekis buvo tik atimti šį butą iš nukentėjusiosios. Antra, jeigu Vostrenkova siektų įsigyti ginčo butą savo poreikiams tenkinti, tai minėtas įgaliojimas nebūtų sudaromas. Pažymėtina, kad pagal notaro paaiškinimus, įgaliojimo turinį ir jo esmę pateikė pati Vostrenkova. Taigi, akivaizdu, jog ji nesiekė įgyti buto savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nurodyti argumentai patvirtina, kad teismas, ignoravęs minėtas bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog Vostrenkova žinojo, suvokė nukentėjusiosios būklę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad Vostrenkovos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Todėl yra pagrindas, numatytas BPK 329 str. 2 p. panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį.

Spręsdama išteisintosios įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, kolegija laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu N. V. veiksmai buvo neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 3 d., apie ką pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniais skundais prokurorė ir nukentėjusioji šią apylinkės teismo išvadą ginčija, vadovaudamiesi Aukščiausiojo teismo senato 1998-12-22 nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str. ). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėto nutarimo išvadomis buvo aiškinama šiuo metu negaliojančio 1961 m. Baudžiamojo kodekso normų taikymas, o 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis kodeksas numato naujus atskirus nusikaltimus kvalifikuojančius požymius bei nusikaltimų sąvokas.

Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką, turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai; pvz.: namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 išaiškinimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4 p.)

Pritartina skundžiamo nuosprendžio teiginiui, kad, sutinkamai su žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pažymėjimu (t.1, b.l. 118), L. A. priklausantis butas, esantis V. M. gt. 49-57, Vilniuje, yra nekilnojamas turtas, kurį pagrobti iš daugiabučio namo, t.y. iš vientiso statinio, neįmanoma.

N. V. pareikštas įtarimas, jog ji siekdama savo naudai įgyti nukentėjusiosios butą, pasinaudodama tuo, kad pastaroji nemoka lietuvių kalbos, yra garbaus amžiaus ir labai sunkios sveikatos būklės, dėl ko negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, apgaule šį butą užvaldė. Tokia įtarimo formuluotė atitiktų BK 182 str., o ne BK 178 str. sudėtį. Iš esmės tokiai N. V. veikos kvalifikacijai savo apeliaciniame skunde pritaria ir nukentėjusioji, nurodydama, kad apylinkės teismas ignoravo bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog kaltinamoji, būtent apgaule privertė nukentėjusiąją pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jos veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. požymių.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose kaltininkų veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, t.y. pagal BK 182 str. (Baudž. byla Nr. 2K-99/2009).

Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad įtarime, pareikštame Vostrenkovai, išdėstytos aplinkybės atitinka BK 182 str. 2 d. dispoziciją, BK 178 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. numatytos analogiškos bausmės, todėl, negrąžinant bylos prokurorui, apeliacine tvarka priėmus naują apkaltinamąjį nuosprendį, N. V. padėtis nebus pasunkinta ir apeliacinių skundų ribos nepažeistos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija laiko nustatyta, kad N. V., turėdama tikslą savo naudai įgyti nukentėjusiosios L. A. butą, esantį V. M. g. 49-57, Vilniuje, pasinaudodama tuo, kad L. A. nemoka lietuvių kalbos, yra garbaus amžiaus ir labai sunkios sveikatos būklės, dėl ko negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, apgaule šį butą užvaldė.

Šiais veiksmais N. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. N. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant N. V. bausmę, kolegija vadovaujasi BK 41 str., 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

N. V. įvykdė sunkų nusikaltimą, pasinaudojusi senyvo amžiaus, ligotos nukentėjusiosios patiklumu ir teisiniu neišprusimu, savo veiksmais padarė pastarajai didelę turtinę žalą. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad N. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, laiko tikslinga skirti jai BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Byloje nukentėjusioji yra pareiškusi ieškinį 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija laiko, jog L. A. dėl N. V. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, būdama seno amžiaus (gimusi 1919 m.), ligota, privalėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, vykti į teismą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.250 str., kolegijos nuomone, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į kaltininkės turtinę padėtį, amžių ir pan., kolegija laiko tikslinga patenkinti nukentėjusiosios ieškinį iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendį, kuriuo N. V. pagal BK 178 str. 3 d. išteisinta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: N. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str.2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti L. A. iš N. V. neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2008-04-21 įgaliojimą, 1 lapą ( notaro registro Nr. ERN -811), 2008-04-22 pirkimo – pardavimo sutartį ir kitus su šia sutartimi susijusius dokumentus, surištus ir užantspauduotus, iš viso 16 lapų( notaro registro Nr. ERN- 836), notarinio registro knygą, 1 tomą, pradėtą 2008-01-02, baigtą 2008-04-23, iš viso 197 lapų, grąžinti Vilniaus miesto 34 notarų kontorai. 2008 metų darbo kalendorių grąžinti E. A..