Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. B. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2024 m. birželio 1 d. apie 17 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankos delnikauliu sudavė nemažiau 7 smūgių savo tėvui A. B. į galvos sritį ir 2 kartus į pilvo sritį, dėl ko A. B. nukrito ant grindų pilvu, o jis (Š. B.) atsisėdęs ant A. B. nugaros, laikė pastarojo rankas, kad negalėtų atsikelti, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimus viršugalvyje, kaktos dešinėje, nosies viršūnės projekcijoje, apatinės lūpos kairėje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, dešiniame žaste, dešinio peties srityje, krūtinės srityje, pilve, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dantų vaikinų lūžius, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo A. B. – sveikatą.

Šiais savo veiksmais Š. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. birželio 1 d. apie 17 val. tarp jo ir tėčio kilo žodinis konfliktas. Tą dieną jis, tėtis ir mama buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas vartojo alkoholinius gėrimus, bet su juo kambaryje buvo ir mama. Jis buvo kitame kambaryje. Paskui nuėjo į virtuvę, kurioje jau buvo tėvas, ir pamatė, kad tėvas kažką valgo ir visa virtuvė buvo pritrupinta. Jis tėvui liepė susitvarkyti, bet tėvas neklausė, todėl paėmė siurblį ir pradėjo siurbti. Jie susistumdė, tėvas pradėjo agresyviai eiti ant jo ir stumtelėjo jį atgal. Tėvas darėsi agresyvus, todėl jis norėjo tėvą apraminti, todėl nepamena kurios rankos delnikauliu trenkė jam į galvos sritį ir pilvo sritį. Kiek kartų jam trenkė, nepamena, bet galbūt ir galėjo būti tiek, kiek parašyta pranešime apie įtarimą, nemano, kad tėvas skaičiavo, kiek jis jam smūgių sudavė, kadangi buvo pakankamai girtas. O kai jis būna girtas, tada tampa agresyvus. Tada tėvas vėl pradėjo bušavoti, rėkti, tėvui gulint ant grindų, jis atsisėdo ant nugaros ir laikė jo rankas, kad nesusižalotų ir nesužalotų jo. Šitie veiksmai buvo skirti ne fiziniam skausmui sukelti, o sutramdyti tėvo agresyvumą. Ar konfliktą matė mama nežino, bet ji iškvietė policija. Policija atvažiavo ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri tėvą išvežė į ligoninę. Šiuo metu su tėvu sutaria gerai, nekonfliktuoja. Dėl savo tokio elgesio gailisi, bet tikrai turėjo imtis kažkokių veiksmų, kad sutramdytų savo girtą tėvą, kad nesužalotų jo ir mamos, kuri tuo metu buvo namuose.

Be Š. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo A. B. parodymais, specialisto išvada Nr. G 1677/2024(01) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad Š. B. 2024 m. birželio 1 d. apie 17 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo A. B. – sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus Š. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusiajam pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę Š. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dirbantis. Š. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta Š. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Š. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Š. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. B. skirti galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Š. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.