- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- ATP-1201-175/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros (toliau Institucija) 2013 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje D. K. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d., už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. reikalavimus, 2013 m. birželio 12 d., apie 2.15 val., Alytaus r., Metelytės k. Spernios upės pralaidoje per kelią buvo pastatęs tris upines ungurines gaudykles, į kurias buvo įkliuvę trys unguriai.
D. K. apskundus Institucijos nutarimą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Institucijos nutarimą dėl D. K. nubaudimo paliko nepakeistą, o D. K. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta netinkamai įvertintais įrodymais, o toks įrodymų vertinimas neatitinka LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. nuostatų. Teismas teikė prioritetą prieštaringiems įrodymams ir nepagrįstai atmetė kitus įrodymus ir dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas nevertino skunde nurodytų bei byloje esančių faktinių aplinkybių pilna jų apimtimi, buvo vertinta tik nedidelė dalis byloje esančių įrodymų, o ir tie, kuriais teismas rėmėsi, buvo įvertinti vienpusiškai ir neteisingai, teismas vertino tik tuos įrodymus, kurie sunkina jo padėtį, tokiu būdu ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, pagal kurią visi byloje surinkti duomenys privalo būti patikrinti ir tinkamai įvertinti, išeliminuojant bet kokį surinktų įrodymų subjektyvų vertinimą. Teismo padaryti įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, kurie sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.
Apeliantas skunde nurodo, kad prie upelio jis dažnai lankosi ir įvairiu paros metu, kadangi šalimais gyvena ir ten visi žvejai jį pažįsta, todėl niekas ir nesistebi, kad jis aplanko juos ir nakties metu. Pats žvejoti nei meškere, nei kitais įrankiais neketino, tinklų nestatė, o kas juo pastatė, nežino, galimai kiti žvejai, jis matė toje vietoje žvejojančius kitus žvejus, nes švietė prožektorius. Gamtos apsaugos inspektoriui jis viską paaiškino, tačiau jis vis tiek surašė protokolą ir nurodė, kad jau eilę kartų baustas už analogiškus administracinės teisės pažeidimus, todėl vienu protokolu daugiau, ar mažiau, jokio skirtumo. Protokolo pagrindu pareigūnas surašė nutarimą, kuris yra nepagrįstas, priimtas neištyrus visų byloje esančių aplinkybių, neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingą išvadą dėl aplinkybių, kurios nebuvo visiškai ir objektyviai ištirtos. Konkrečiu atveju nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, išskyrus pareigūnų ir teismo subjektyvią nuomonę, kuri prieštaringai vertintina, nes įvykio metu buvo tamsu ir pareigūnai tiksliai negalėjo apibūdinti, kas atvyko statyti gaudykles, juolab, kad pareigūnai atvykusio asmens net nesistengė sulaikyti. Jį atpažino, tik tuomet, kai jis atvyko pažiūrėti, kaip sekasi kitiems žvejams, jokių gaudyklių traukti jis neketino. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, jog jis statė gaudykles, taip pat byloje nėra įrodymų, kad kažkas bandė ištraukti gaudykles, ungurines gaudykles iš upės ištraukė patys pareigūnai. Pareigūnai buvo pasaloje, todėl jiems niekas netrukdė sulaukti to asmens, kuris tas gaudykles ir pastatė.
Apeliantas pažymėjo, jog administraciniame procese galima remtis tik tais įrodymais, kurie surinkti įstatymo leistinais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjant jo skundą paaiškėjo, jog reido metu D. G. naudojosi jam priklausančiais žiūronais, kurie jam leido įžiūrėti tiek automobilį, tiek asmenį, tačiau protokole apie jokias naudotas specialias priemones, išskyrus fotoaparatą, neužfiksuota, todėl remtis šiuo įrodymu negalima. Be to, kaip paaiškėjo, žiūronai yra dieninio matymo. Aplinkos apsaugos inspektoriai, tokių analogiškų operacijų metu naudoja specialiąsias priemones–naktinio matymo žiūronus, fotoaparatus, filmavimo kameras, kad tinkamai užfiksuoti nusikaltimo padarymo aplinkybes, daiktinius įrodymus, nusikaltimą padariusius asmenis. Tokią pareigą jiems numato įstatymai, bei kiti teisės aktai. Šias priemones jie turėjo, tačiau nepasinaudojo ir tai leidžia manyti, kad pareigūnai sąmoningai to nedarė, nes neturėjo jo kaltės įrodymų. Teismas taip pat remiasi daiktiniu įrodymu–automobilio bagažinėje rasta dėže, tačiau šis daiktinis įrodymas nebuvo tinkamai apžiūrėtas ir aprašytas, todėl negali būti laikomas įrodymu.
Apelianto nuomone, jo kaltė grindžiama tik pareigūnų subjektyviais ir prieštaringais parodymais ir tuo faktu, kad jis būtent atsirado toje vietoje, kur buvo pastatytos ir pačių pareigūnų ištrauktos ungurinės gaudykles. Iš upelio ištrauktos upinės ungurių gaudykles, įrodymų vertinimo procese, jokia forma nebuvo susietos su juo. Nėra duomenų, kad jis tas gaudykles įsigijo, jas upelyje pastatė ir atvažiavo jų išsitraukti. Gamtos apsaugos pareigūnai yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi. Tiek aplinkos apsaugos inspektorius, skirdamas jam administracinę nuobaudą, tiek skundą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino ar iš viso buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas ir, ar asmuo, kuriam buvo taikyta administracinė nuobauda, kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į D. K. apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi–vidiniu įsitikinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. ginčija įvykio aplinkybes bei įrodymų vertinimą, nesutinka su tuo, kad tai jis kaltas dėl pažeidimo, apeliacinį skundą grįsdamas versija, kad jis nestatė ungurinių gaudyklių, prie upelio atvyko tik pažiūrėti kaip sekasi kitiems žvejams. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje esančių surinktų ir teismo ištirtų nuoseklių įrodymų visuma paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. versiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad D. K. savo keliamos versijos, niekaip nepagrindė–teismo posėdžio metu nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis nesusijęs su įvykiu, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, ir galiausiai nenurodė jokio kito asmens, kuris patvirtintų, kad gaudykles statė ne jis, o kitas asmuo, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto keliama versija, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis ir laiko tai tik kaip siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Kaip teisingai apylinkės teismas konstatavo, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 p. reikalavimus, 2013 m. birželio 12 d., apie 2.15 val., Alytaus r., Metelytės k. Spernios upės pralaidoje per kelią pastatė tris upines ungurines gaudykles, į kurias buvo įkliuvę trys unguriai, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d.
Pirmosios instancijos teismas faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti pagrįstai rėmėsi įvykį mačiusių liudytojų, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių D. G. ir T. Ž. teisme duotais parodymais, taip pat M. Z., surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisme duotais parodymais. Šių liudytojų parodymais nuoseklūs, atitinka inspektorių rašytiniuose pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra duomenų, jog minėti liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ir tik siektų pakenkti apeliantui. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus regiono agentūros inspektoriai atliko savo pareigas, tinkamai užfiksavo pažeidimą.
Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas tyrė tik jį kaltinančius įrodymus, tačiau išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, išklausė patį D. K., apklausė inspektorius, jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole, įvertino byloje esančią automobilio ir plastikinės dėžės fotokopijas, teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d. įvykdė būtent apeliantas. D. K., siekdamas paneigti savo kaltę, taip pat galėjo būti aktyvus ir pateikti kaltę paneigiančius įrodymus, teikti prašymus iškviesti liudytojus, tačiau to nepadarė, o jo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, yra tik deklaratyvūs.
Pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl šio pažeidimo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys taip pat gali būti nustatomi ir nuotraukomis (ATPK 256 str. 2 d.). LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja, jog nuotraukose pavaizduotas daiktas turi būti apžiūrėtas ir jo požymiai užfiksuoti atskirame protokole, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas negalėjo remtis byloje esančia nuotrauka, kaip įrodymu.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, kurio nuostatas, apelianto nuomone, pažeidė teismas, nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką ir jis nėra taikomas nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Visų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat ir D. K. administracinio teisės pažeidimo bylos, teisenos tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas vienas ar kitas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnis.
Apygardos teismas sprendžia, jog D. K. Institucijos nutarimu pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d., todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teisėjas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.