Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Kęstučiui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – Agentūra) vyresn.inspektorius, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007-03-16 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą V. K. už savavalinę statinio statybą pažeidžiant Statybos įstatymo IV skirsnio 12 straipsnio 3 ir 4 punktus. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51² str. 1 d. (b.l.16-17).

Agentūros vyresn.inspektorius 2007-03-23 nutarimu V. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 1 d., padarymą skyrė 750 litų baudą (b.l.18)

Teismo posėdyje, kuris vyko 2007-05-02, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė. Paaiškino, kad jis tik sutvirtino sankasą, supylė ir užlygino 10-15 kubų žemės, kad būtų geresnis pravažiavimas ir geresnis vandens pratekėjimas. Sankasa buvo jau nuo kolūkių laikų, tai patvirtina aeronuotrauka. Tėvas įstatė vamzdį 1991 metais. Tvenkinys taip pat nuo senų laikų yra, jame yra žuvies. Į tvenkinį vanduo ateina 3 grioviais iš miško, toliau griova eina per Ališauskienės žemę, už kelio Čiobiškis-Širvintos nuteka į Musės upę. Ž. padarė naują sankasą viename iš tų griovų. Paaiškino, kad pervažą jis remontuoja kas trys metai, nes ji netvirta, kadangi buvo įrengta netvirtai, irsta ir dėl gamtos poveikio. Prašė nutarimą panaikinti, nes sankasą pastatė ne jis, jis tik ją remontavo.

2007-06-07 teismo posėdyje V. K. nurodė, kad pervažą baigė taisyti 2006 m. balandžio mėnesį, o rudenį, gal rugsėjo mėnesį, įdėjo vamzdžius. Paaiškino, kad jau kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad gavus VĮ Vilniaus regiono keliai „Širvintų KT“ viršininko pranešimą apie užtvanką Virvyčių kaime, Širvintų rajone ir patikrinus gautą informaciją, buvo nustatyta, kad pilietis V. K., Virvyčių kaime, Širvintų rajone, nuosavame žemės sklype, natūraliai gamtos suformuotoje griovoje, kuri prasideda nuo Bareikiškių miško ir eina žemyn platėdama Musės upės link, kuria vyksta vandentaka (STR 2.02.06:2004, 2.211 p.), pastatė žemių užtvanką, sustabdančią griova vykstančią vandentaką, ir pakėlė vandens lygį (STR 2.02.06:2004, 9,187 p.). Kadangi minėtas inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 1 skirsnis 2 str. 9 p.) nepakliūna į nesudėtingų statinių sąrašą (STR 1.01.07:2002), todėl V. K. atstatydamas sugriautą užtvanką, vadovaudamasis Statybos įstatymo ketvirto skirsnio 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktais, turėjo parengti ir patvirtinti statinio projektą bei gauti statybos leidimą. Neatlikęs šių veiksmų V. K. pažeidė statybos įstatymo 1 skirsnio 2 str. 71 punktą (savavališka statinio statyba – neturėjo Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo).

Administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės kontekste tokia V. K. veika traktuotina kaip pabaigtas trunkamasis teisės pažeidimas. Todėl sprendžiant, ar nuobauda V. K. buvo paskirta nepažeidžiant LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyto termino, svarbu nustatyti, kada pažeidimas buvo baigtas. VĮ Vilniaus regiono keliai „Širvintų KT“ viršininko pranešimas apie užtvanką Vilniaus regiono AAD Širvintų r. agentūroje gautas 2006-11-24 (taip nurodyta ATP protokole, b.l.16). Patikrinimo aktas surašytas 2007-03-19 (b.l.13-14). Tuo tarpu VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Širvintų kelių tarnybos viršininkas 2007-05-30 paaiškinime (b.l.46) nurodė, jog 2006 m. spalio mėnesį pastebėjo, kad kelyje Nr.4305 3 km. kairėje pusėje yra sugadintas kelkraštis ir savavališkai įrengta užtvanka. Teismo posėdžio 2007-06-07 metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jis V. K. prašymu 2006 m. pavasarį (balandžio mėnesį) palygino pervažą, kad ja būtų galima pravažiuoti. Pats V. K. paaiškino, kad rugsėjo mėnesį jis įdėjo į pervažą vamzdžius. Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pervažos remonto darbai buvo baigti 2006 m. rugsėjo mėn. Nuobauda V. K. paskirta 2007-03-23, t.y. dar nepasibaigus LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytam nuobaudos skyrimo terminui (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos, Administracinė byla Nr. 112-03, Administracinių teismų praktika Nr.4, psl.62-64; administracinė byla Nr. N12-1165-04; Nr.N16-1972/2006).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad pervažą jis tik remontavo, o ne ją pastatė, kad nenurodytas specialus teisės aktas, reikalaujantis sankasai kasti turėti projektą ir leidimą, ir teigia, kad projektas ir leidimas reikalingas tik tuomet, kai statomas statinys yra įrašytas į sąrašą statinių, kuriems reikalinga turėti tokius dokumentus, jis neprivalėjo turėti projektą ir leidimą, nes jo statinys pagal STR 1.01.07:2002 priskirtinas prie nesudėtingų I grupės statinių.

Statybos įstatymo 12 str. nustato bendro pobūdžio statytojo pareigas. Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 12 str. ir kitus šio įstatymo straipsnius, taip pat statybos techninius reglamentus, galima daryti išvadą, kad statinio statybai nereikalinga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, kai statomi nesudėtingi statiniai, atliekamas statinio paprastasis remontas ir kitais išimtiniais atvejais. Taigi teisės normos pateikia sąrašą statinių, kuriems statyti nereikalingi paminėti dokumentai, o ne sąrašą statinių, kuriems reikalinga turėti tokius dokumentus.

Nepriklausomai nuo to, kokiam inžineriniam statiniui galima būtų priskirti V. K. statinį, t.y. vertinti jį kaip užtvanką, ar kaip vandens pralaidą, jis negali būti priskirtas prie nesudėtingų I grupės statinių pagal STR 1.01.07:2002. Statybos įstatymo 2 str. 6 p. nurodo, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nesudėtingų statinių sąrašą ir prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio reglamento 1 priedo 2 lentelėje pateikiamas baigtinis inžinerinių statinių, kurie gali būti priskirti nesudėtingiems, sąrašas. Nei užtvankų, nei vandens pralaidų tame sąraše nėra. Reglamento V skirsnyje nurodyti inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai. 9 punkte nurodomi tokių statinių statybos proceso požymiai. Statinių techniniai parametrai pateikiami Reglamento prieduose (nagrinėjamu atveju vadovaujamasi 2 lentelėje pateikiamais techniniais parametrais). Tam, kad būtų galima pripažinti statinį nesudėtingu, būtina, jog statinys atitiktų tiek paprastų konstrukcijų požymius, tiek techninius parametrus. Pripažintina, kad V. K. inžinierinis statinys atitinka paprastų konstrukcijų požymius, tačiau neatitinka techninių parametrų, išvardytų 2 lentelėje. Todėl šis statinys negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių. Faktą, kad nei užtvankos, nei vandens pralaidos negali būti priskiriamos prie nesudėtingų statinių patvirtina ir STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai.Pagrindinės nuostatos“ 4 p. nuostata, kad statant hidrotechnikos statinius (toliau – HTS) rengiami projektai. Projektai rengiami vadovaujantis reglamentais, normatyviniais dokumentais ir kitais teisės aktais. Šio reglamento 11 p. nurodo, kad HTS statomi vadovaujantis šalies ūkio plėtros schema, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į kompleksinio vandens išteklių naudojimo bei statybos objektų kooperavimo reikalavimus, o taliau V skyriuje nurodyti veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgta statant HTS.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog pasitvirtino V. K. teiginys, kad ne jis pastatė pervažą, jis tik ją suremontavo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje 2007-05-02 paaiškino, kad pervaža pastatyta seniai, dar kolūkių laikais, jo tėvas 1991 m. įstatė vamzdį, o jis 2006 m. pervažą tik sustiprino, užpylęs žemių apie 10 kubų. Institucijos atstovas teismo posėdyje 2007-05-02 taip pat patvirtino, kad užtvanka (taip jis vadina V. K. suremontuotą inžinerinį statinį) buvo remontuojama, ir paaiškino, kad remontas pagal Statybos įstatymą yra statyba, todėl remontui taip pat reikalingas leidimas ir projektas. Teismo posėdyje 2007-06-07 liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad pylimas per tvenkinį pastatytas jau nuo senų laikų, V.K. prašymu jis kiekvieną pavasarį palygina pervažą, kad būtų galima pravažiuoti. Tokius paaiškinimus paneigiančių įrodymų nėra. Taip pat nėra įrodymų, jog minima pervaža būtų buvusi sugriauta ir kad V. K. ją būtų atstatęs.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 19 p. statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą. Iš V. K. paaiškinimų, kad jis tik sutvirtino pylimą užpylęs žemių ir pakeitė vamzdžius vandeniui pratekėti, ir kurių nepaneigė institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas, galima spręsti, jog V. K. atliko paprastąjį inžinerinio statinio remontą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str. 21 p., kuriame pateikiama statinio paprastojo remonto sąvoka. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis, atliekant statinio paprastąjį remontą nereikalinga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Šias nuostatas taip pat patvirtina Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., kuris nustato, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą, STR 1.05.06: 2005 „Statinio projektavimas“ 3 punkto nuostata, kad Reglamentas netaikomas statinio paprastajam remontui, kai statinio projektas neprivalomas, taip pat STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 1 p., kuris nustato, kad šis statybos techninis reglamentas nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų hidrotechnikos statinių (toliau – HTS) projektavimo bei statybos pagrindinius reikalavimus, atsižvelgiant į HTS naudojimo ypatumus. Atsižvelgiant į tokias teisės normų nuostatas, pervažos paprastojo remonto atlikimui nereikėjo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad V. K. pastatė žemės užtvanką, kadangi ATP bylos duomenimis nenustatyta, kas pastatė užtvanką, o nustatyta, kad užtvanka jau yra daugiau kaip 15 metų. Nustatyta tik tai, kad jis atliko paprastąjį remontą, kuriam nei projekto nei Statybos leidimo nereikia. Daroma išvada, kad V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus regiono AAD Širvintų raj. agentūros 2007-03-23 nutarimą, kuriuo V. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 1 d. padarymą paskirta 750 litų bauda, panaikinti ir bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.