Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., (duomenys neskelbtini), teistas 2003-11-03 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-14 nutartimi atleistas nuo bausmės, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

D. S., (duomenys neskelbtini), teistas: 2005-02-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2005-09-21 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, 2005-09-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 10 mėnesių, taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-07-10 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. S. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-09-01 nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nutartis neįvykdyta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

P. S., (duomenys neskelbtini), teistas: 1995-03-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 250 str. 1 d., 246 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, taikant BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 1997-03-17 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 115 str. pataisos darbais vieneriems metams be laisvės atėmimo, BK 43 str., laisvės atėmimu 1 metams, 2001-09-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d., 112 str. 1 d., 42 str. 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimu, 2002-08-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 54² str., paleistas lygtinai nuo 5 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. kovo 6 d. nuo 22.00 val. iki 2007 m. kovo 7 d. 15.00 val. kaltinamieji A. B., D. S. ir P. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pykdami, kad S. P. draugė paėmė D. S. rankinę ir kad S. P. sužalojo D. S. kaklą, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nužudė S. P.

T.y. kaltinamasis P. S. smūgiavo nukentėjusiajam rankomis ir kojomis apie šešis kartus į veido ir kaklo sritį, apie du kartus į krūtinę ir rankas, 5 kartus užšoko jam ant krūtinės ir pilvo bei tris kartus sudavė taburetės minkštąja dalimi į galvos, nugaros, rankų sritį. Kaltinamasis D. S. tuo pačiu metu spyrė S. P. apie penkis kartus į krūtinę ir kojas, o kaltinamasis A. B. nukentėjusiajam rankos delnu smogė du kartus į veidą ir apie septynis kartus spyrė pastarajam į veido, kaklo ir krūtinės sritis.

Tokiu būdu kaltinamieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam daugybinius kaktos, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos, kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimus, abiejų akių vokų, kairės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, abiejų akių odenų kraujosruvas, dešinio smilkinio srities muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės muštines žaizdas su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, abiejų dilbių odos nubrozdinimus, kvalifikuotus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir paliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžį, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, dešinės pusės III-IX-O, kairės pusės III-VI-O (viengubus), VII-IX-O (dvigubus) šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, kvalifikuotus sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nuo jų išsivystė ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sukėlęs S. P. mirtį.

Kaltinamasis A.B. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, jog 2007 m. kovo 6 d. apie 23.00 val. prie V. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno visi trys kaltinamieji, tarp D. S. ir nukentėjusiojo S. P. kilo konfliktas. Konflikto metu D. S. kaltino S. P. sugyventinę neva išsinešus kuprinukę su pinigais. S. P. supyko, ir jie apsistumdė. Po susistumdymo A. B. matė, kad peiliuku buvo įpjautas D. S. kaklas, kuris truputį kraujavo. Denisas pasakė, kad jį sužalojo S. P. Laiptinėje buvo ir P. S., kuris tuo metu čiupo S. P. už drabužių ir jį įstūmė į bute buvusią virtuvę. Ten D. S. ir P. S. pradėjo S. P. spardyti, o A. B. į virtuvę nėjo. Jis buvo kitame kambaryje ir girdėjo, kad nukentėjusiajam pastarieji sudavė apie 10 smūgių. Po to viskas aprimo, tačiau po 10 minučių konfliktas vėl įsiplieskė koridoriuje. Ten D. S. ir P. S. S. P. dar sudavė apie 10 smūgių kojomis. Tada pastarieji atitempė S. P. į kambarį, kur buvo ir A. B. Jie sumuštąjį numetė prie lovos. Pastarasis tuo metu jau nieko nekalbėjo, tik judino vieną ranką. Jam iš burnos bėgo kraujas. A. B. taip pat pyko ant nukentėjusiojo, kad šis sužalojo D. S. kaklą, todėl ir jis gulinčiam ant žemės S. P. du kartus sudavė rankos delnu ir apie penkis kartus koja, atstumdamas jį nuo savęs. Kaltinamasis tvirtina, jog visus penkis kartus pataikė nukentėjusiajam į petį. Tuo metu P. S. ir D. S., stovėdami vienas arčiau galvos, o kitas – kojų pusėje, vėl spardė S. P. Į galvą jie smūgiavo apie 4, o į kojas ir krūtinę – apie 6 kartus. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, jog galvos pusėje stovėjo P. S., o kojų – D. S., tačiau teisme paaiškino, jog dėl blogo regėjimo galėjo juos supainioti, nes matė tik jų šešėlius. Žino, jog vienas jį spardė į galvos, o kitas – į krūtinės, kojų sritį.

Be to A. B. matė, kaip vienas iš jų užsilipo ant lovos ir nušokdamas nuo jos, apie penkis kartus pašokinėjo S. P. ant krūtinės. Kad kas būtų užšokęs ant galvos, kaltinamasis nematė. S. P. nuo šių veiksmų pradėjo knarkti, o visi trys kaltinamieji nuėjo miegoti.

Rytojaus rytą atsibudęs, A. B. rado S. P. begulintį ant žemės. Pastarasis nereagavo į aplinką, tik tebeknarkė. Tuo metu bute buvo A. K., kuriai kaltinamasis papasakojo, kas nutiko bute, kai pastaroji miegojo. A. B. nekvietė nukentėjusiajam greitosios medicinos pagalbos, nes tikėjosi, jog S. P. atsigaus pats. Kaltinamasis pripažįsta smurtavęs pastarojo atžvilgiu, tačiau tvirtina, jog dėl jo veiksmų mirtinos pasekmės atsirasti negalėjo.

Kaltinamasis D. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2007 m. kovo 6 d. buvo blaivus, todėl gerai prisimena įvykio aplinkybes. Tos dienos vakare kaltinamasis įtarė, kad S. P. sugyventinė L. K. išsinešė iš buto jo kuprinukę, kurioje buvo pinigų. Todėl tarp D. S. ir S. P. kilo konfliktas. Išsiaiškinti nesutarimo jie išėjo į šalia (duomenys neskelbtini) buto esančią laiptinę. Laiptinėje be S. P. ir D. S. buvo ir A. B. bei P. S. Tarp D. S. ir S. P. įvyko muštynės. Jų metu S. P. D. S. peiliuku sužalojo kaklą. Tada pastarasis smūgiavo nukentėjusiajam apie 4 kartus į veido sritį. Į kurią tiksliai vietą pataikė, jis pasakyti negali, tačiau tvirtina, jog S. P. nuo patirtų smūgių ant žemės nenukrito. Tuo metu A. B. ir P. S. į muštynes nesikišo. Kai visi sugrįžo į butą, P. S. liepė S. P. atsiprašyti D. S. už švaistymąsi peiliu ir ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam smūgiavo koja į galvos ir kaklo sritį apie 4 kartus. Po to kaltinamasis D. S. nuėjo į kitą kambarį, o, kai sugrįžo, pamatė S. P., gulintį ant žemės. Tuo metu jį spardė A. B. ir P. S.. A. B. sėdėjo ant lovos ir iš viršaus žemyn koja smūgiavo 7-8 kartus S. P. į veidą ir kaklą. Nors D. S. liepė pastariesiems nusiraminti, tačiau jie jo neklausė. Po kiek laiko visi nusiramino ir nuėjo miegoti. Kitą dieną kaltinamasis D. S. iš A. K. sužinojo, kad P. S. 2007-03-07, pykdamas, kad nukentėjusysis knarkia, pastarajam dar sudavė kelis smūgius taburete į galvos sritį. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog šias aplinkybes matė pats, tačiau teisme paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasakė netiesą. D. S. tvirtina, jog jis nukentėjusiojo mirties nenorėjo ir savo veiksmais, suduodamas 4 kartus pastarajam į veido sritį, sunkių pasekmių nesukėlė.

Kaltinamasis P. S. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad kaip ir D. S. 2007-03-06 vakare buvo labai girtas, todėl gerai neprisimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad tą dieną, vakare, D. S. įtarė, kad S. P. sugyventinė L. K. išsinešė D.S. kuprinukę. Kaltinamasis tvirtino, jog jis tuo metu jau miegojo. Jį pažadino D. S., kuris pasakė, kad jį peiliuku sužalojo S. P.. P. S. buvo supykęs ant S. P., todėl mano, jog galėjo jį stumdamas į virtuvę, išdaužti virtuvės langą. Kaltinamasis aiškina, jog jis neprisimena, ar kas nors iš kaltinamųjų mušė S. P. virtuvėje ir koridoriuje, tačiau prisimena, kad konfliktas tęsėsi ir kambaryje. D. S. buvo piktas ant S. P. ir ne juokais grasino išmesti jį per balkoną. Kaltinamasis P. S. tuo metu rankomis ir kojomis sudavė S. P. 5-6 smūgius į įvairias kūno vietas, o A. B. ir D. S. buvo šalia ir taip pat spardė nukentėjusįjį. Mušimas buvo ištisinis. Tai tęsėsi apie 5 minutes, nes kaltinamieji S. P. spardė kaip kamuolį. P. S. tvirtina, jog visi kaltinamieji pyko ant S. P. už jo švaistymąsi peiliu, todėl, vienas kito neragindami, visi kartu jį mušė. Kaltinamasis aiškino, jog jis nešokinėjo ant nukentėjusiojo, tačiau, jo manymu, taip elgtis galėjo D. S., nes jis labiausiai ant pastarojo pyko. P. S. parodė, jog jis neprisimena, ar buvo smūgiuota S. P. koridoriuje bei virtuvėje, ir kas taip darė, tačiau jis to neneigia, nes šios aplinkybės galėjo iškristi iš atminties dėl girtumo.

Kai 2007-03-07 rytą kaltinamasis atsibudo, S. P. gulėjo koridoriuje. Jis buvo perneštas į kambarį, kai į butą sugrįžo A. K. Tą dieną P. S. nukentėjusiojo taburete, rankomis ir kojomis nemušė, nematė, kad jį būtų mušęs kas nors kitas.

Liudytoja A. K., kurios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme buvo perskaityti, paaiškino, jog ji gyveno tame pačiame bute su D. S., A. B., P. S., V. B., S. P. ir L. K. 2007-03-06 visi, išskyrus D. S., tą dieną nuo pat ryto gėrė losjoną. Grįžęs namo, D. S. pasigedo savo kuprinukės ir įtarė L. K.. S. P. savo draugę užstojo. Todėl D. S. jį pasikvietė į laiptinę pasikalbėti. Po 10 minučių į kambarį atbėgo D. S. ir pasakė, kad S. P. peiliuku jam sužalojo kaklą. Jo kakle liudytoja matė įbrėžimą. Tuo pat metu P. S., suėmęs S. P. už drabužių, įstūmė jį į virtuvę. Ten nubėgo ir D. S.. P. S. stūmė nukentėjusįjį į langą, ir šis pečiais išdaužė lango stiklą. Tada A. K. uždarė buto duris ir nuėjo į V. B. kambarį, nes į virtuvę bijojo eiti. Ji suprato, kad virtuvėje vyksta muštynės, nes girdėjosi P. S., D. S. ir A. B. balsai. Jie šaukė ant S. P., pykdami dėl rankinės, sužalojimo, ir grasinosi jį užmušti. Dėl iš virtuvės sklindančių garsų, panašių į smūgiavimą, liudytoja suprato, kad pastarieji spardo S. P. Tai tęsėsi apie pusvalandį. Liudytojos manymu, virtuvėje nukentėjusiajam buvo suduota apie 10 smūgių. Paskui muštynės tęsėsi koridoriuje. Iš ten labiausiai girdėjosi P. S. balsas, D. S. buvo kiek aprimęs. A. B. balso koridoriuje ji negirdėjo. Nors S. P. šaukė, prašydamas jo nemušti, tačiau viskas dar tęsėsi apie 10 minučių. Kai triukšmas aprimo, ji užmigo. Atsikėlusi ryte liudytoja koridoriuje pamatė ant grindų gulintį S. P., kuris buvo sumuštu veidu ir kruvinomis rankomis. Atsikėlęs A. B. jai papasakojo, kad S. P. laiptinėje sužalojo D. S. kaklą. Tada A. B., D. S. ir P. S. spardė virtuvėje S. P.. A. B. jai prisipažino, jog ir jis spardė nukentėjusįjį, tačiau nedetalizavo kiek kartų ir į kurias kūno vietas smūgiavo.

Po kiek laiko liudytoja išėjo į miestą ir namo – į butą – sugrįžo tik apie 14.00 val. A. B. tuo metu nebuvo. Ji paprašė D. S., kad jis perneštų nukentėjusįjį į lovą. Prie S. P. atėjo D. S. su P. S. Jie supyko, kad S. P. knarkia, ir pasiūlė išmesti jį pro balkoną. Liudytoja matė, kaip P. S. spyrė vieną kartą S. P. į galvos sritį. Po to spardyti pastarąjį pradėjo ir D. S.. P. S. stovėjo arčiau galvos, o D. S. – arčiau jo kojų. Mušimas vyko apie pora minučių. Kaltinamieji smūgiavo S. P. į galvą, krūtinę, šonkaulius, tačiau kiek tiksliai kartų jie smūgiavo, liudytoja pasakyti negalėjo. A. K. prisiminė, jog P. S. pasiėmė ten buvusią taburetę ir jos minkšta dalimi 3 kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaltinamieji keikė S. P., kad pastarasis tyčia dejuoja, ir reikalavo, kad jis užsičiauptų. Po to jie, užkėlę S. P. ant lovos, išėjo iš kambario į virtuvę. Liudytoja girdėjo P. S. sakant D. S., kad gal nereikėjo taip stipriai mušti (1 t. 124, 125-126-138, 142-147 b.l.).

Liudytoja A.P. parodė, kad 2007-03-07 apie 22.00 val. į jos buto duris paskambino kaimynė iš 59 buto ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M873/07(01) ir 58/873/07(01) matyti, kad S. P. mirties priežastimi buvo kaklo ir krūtinės ląstos sumušimas ir suspaudimas, pasireiškęs paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžiu, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimu su apatine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės III-VI-O (viengubi), VII-IX-O (dvigubi) šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

S. P. lavone nustatyti sužalojimai: paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžis, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimas su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimai su aplinkine kraujosruva, dešinės pusės III-IX-O, kairės pusės III-VI-O (viengubi), VII-IX-O (dvigubi) šonkaulių lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose. Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius (rankomis ir kojomis ir pan.) į liemens šoninius paviršius, kaklą, spaudžiant krūtinės ląstą ir kaklą (šokinėjant ant krūtinės ląstos, kaklo) priekine – užpakaline kryptimi. Sužalojimai padaryti nemažiau 7 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, sąlygojusį S. P. mirtį.

Taip pat S. P. lavone buvo nustatyti daugybiniai kaktos, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos, kairės ausies kaušelio nubrozdinimai, abiejų akių vokų, kairės ausies kaušelio, poodinės kraujosruvos abiejų akių odenų kraujosruvos, dešinio smilkinio srities muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, abiejų dilbių odos nubrozdinimai.

Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis, kojomis, ir kitais kiekiais daiktais į šias sritis. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jie galėjo būti padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių pasekoje, 12 valandų laikotarpyje iki mirties (1 t. 47-56, 59-61 b.l.).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas T.Bimba šias išvadas patvirtino. Jis paaiškino, kad visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2007-03-06 22.00 val. iki 2007-03-07 15.00 val. Specialistų išvadose nurodytas mažiausias trauminių poveikių skaičius. Poveikių galėjo būti žymiai daugiau, tačiau jie (pavyzdžiui smūgiuojant į tą pačią vietą ir t.t.) galėjo neužsifiksuoti kaip atskiri sužalojimai.

Konkrečiau konstatuoti kiekvieno iš sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės.

Mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, koja. Sužalojimai krūtinės ląstos srityje (šonkaulių lūžiai) labiau tikėtina, kad galėjo būti padaryti šokinėjant ir taip suspaudžiant krūtinės ląstą. Atsižvelgiant į tai, kad krūtinės srityje buvo rasti ir paviršiniai sužalojimai, negalima atmesti, jog minėti sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant koja ar rankos kumščiu. Sužalojimai paliežuvio srityje galėjo būti padaryti smūgiuojant į dešinę kaklo pusę.

Tiek paliežuvinio kaulo lūžis, tiek šonkaulių lūžiai vienodai dirgino nervų kvėpavimo centrus, todėl dėl visų šių sužalojimų visumos išsivystė kvėpavimo nepakankamumas ir nukentėjusysis mirė. Taigi jie visi yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi ir kvalifikuotini kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Iš teismo medicinos specialistų išvadų Nr. S107/07(01), Nr. S11407(01), įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 4 b.l.) matyti, kad įvykio vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rastas S. P. lavonas su smurto žymėmis ir dėmės panašios į kraują. Paimti šių dėmių mėginiai (1 t. 18 b.l.). Nuoplovose, paimtose nuo grindų ir nuo sekcijos, rastas S. P. kraujas (1 t. 26-33, 36-43).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1389/07(1) matyti, kad 2007-03-06 D. S. padaryti odos įbrėžimai su kraujosruva kaklo kairėje pusėje. Odos įbrėžimai padaryti aštriabriauniu daiktu (2 t. 133 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog pilnai pasitvirtino, kad kaltinamieji A. B., D. S. ir P. S., veikdami bendrai, suduodami rankomis, kojomis, taburete smūgius, užšokdami ant krūtinės, padarė sužalojimus, nuo kurių išsivystė S. P. kvėpavimo nepakankamumas ir pastarasis mirė. Taigi, tarp kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Visi trys kaltinamieji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu ilgą laiko tarpą. Kaip matyti iš kaltinamųjų ir liudytojos A. K. parodymų, S. P. kaltinamieji mušė per kelis kartus, smūgius jie sudavė į gyvybei svarbius centrus: galvą, kaklą, krūtinę, kai tuo tarpu pats nukentėjusysis net nesigynė. Kaltinamieji, matydami, jog pastarasis visas kruvinas, bejėgis, gargaliuodamas guli ant grindų, vis tiek jam smūgiavo rankomis ir kojomis, grasino jį užmušti, išmesti pro balkoną.

Visos šios aplinkybės rodo, kad pastarieji, smūgiuodami ne tik rankomis ir kojomis į gyvybei svarbius centrus, užšokdami ant S. P., iš kurio burnos jau bėgo kraujas, suvokė, jog tokie jų veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį. Visi trys aiškina, kad tikėjosi, jog S. P. atsigaus, nenorėjo jo mirties, tačiau jie, matydami, jog pastarasis ir antrą dieną guli gargaliuodamas ir faktiškai jau nerodo aktyvių gyvybės ženklų, iki pat kitos dienos vakaro nekvietė medicinos pagalbos ir susirūpino tik tuomet, kai S. P. jau buvo miręs. Taigi kaltinamieji ne tik kad suvokė, jog jų smurtiniai veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, tačiau ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Taigi A. B., D. S. ir P. S., veikdami kartu, bendrais veiksmais nužudė S. P., veikdami netiesiogine tyčia. Todėl jų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Įvertinus tai, kad nusikaltimas padarytas 2007 m. kovo mėnesį, kaltinamiesiems taikytina šio baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007-06-28, kadangi sankcijoje buvo numatyta švelnesnė minimali bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, kiekvienas iš jų siekia sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, norėdami palengvinti savo teisinę padėtį. Todėl teismas jų parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Kaltinamasis A. B. aiškina, kad jis nespyrė S. P. į kaklą ir galvos sritį, o tik atstūmė jį koja nuo savęs į petį, tačiau šie jo parodymai prieštarauja jo paties aiškinimui ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 13, 16-18, 19-21, 28-35, 40-41 b.l.), kur jis tvirtino, kad jis, sudavęs S. P. du smūgius ranka į veidą, apie 5 kartus spyrė jam koja į liemenį (1 t. 178-180 b.l.), į dešinį petį (2 t. 15-18) veido kryptimi (2 t. 19-20 b.l.), į petį (2 t. 28-35 b.l.). Šie jo parodymai, duoti praėjus nedaug laiko po įvykio. Be to, juos patvirtina kitų kaltinamųjų aiškinimas. D. S. patvirtino matęs, kaip A. B., sėdėdamas ant lovos, smūgiavo kojomis S. P. į veidą, kaklą, krūtinę apie 6-7 kartus (2 t. 110-113, 118 b.l.). Kaltinamasis P. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, o liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją tvirtino, jog A. B. spardė nukentėjusįjį (1 t., 142-147 b.l.).

Taigi šie faktiniai duomenys rodo, jog A. B. kojomis ir rankomis smūgiavo S. P. į gyvybei svarbius centrus.

Nors praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po įvykio A. B. savo parodymus pakeitė, aiškindamas, kad koja nespyrė, o tik pastūmė į petį S. P., tačiau pats paaiškino, jog parodymų pakeitimui įtakos turėjo jo buvimas įkalinimo įstaigoje. Tai tik patvirtina teismo išvadą, jog pastarasis, žinodamas sankcijos ribas už jam inkriminuotą nusikaltimą, siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad smurtas S. P. atžvilgiu buvo naudojamas tam tikrą laiko tarpą, pats A. B. buvo neblaivus ir nurodė tik apytikslį smūgių skaičių, jo parodymai nepaneigia D. S. aiškinimo, jog A. B. kojomis smūgiavo apie 7 kartus. Tam neprieštarauja specialistų išvados, kad sužalojimai S. P. padaryti daugiau negu 21 trauminiu poveikiu.

Kaltinamasis D. S. tvirtino, kad jis S. P. sudavė 4 kartus ranka į veido sritį laiptinėje. Dėl patirto smurto nukentėjusysis nenukrito ant žemės. D. S. aiškino, jog V. B. bute jis nukentėjusiojo nemušė, todėl jam sunkių pasekmių nesukėlė.

Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kad visi trys kaltinamieji ilgą laiko tarpą smurtavo S. P. atžvilgiu, ir tai patvirtinantiems faktiniams duomenims.

Kaltinamasis A. B. ir liudytoja A. K. nuosekliai aiškino, jog girdėjo, kaip D. S. ir P. S. smūgiavo kojomis S. P. į įvairias kūno vietas apie 10 kartų virtuvėje, po to koridoriuje. Liudytoja A. K. nurodė, jog virtuvėje agresyviausiai skambėjo P. S. balsas, o koridoriuje aktyvesnis buvo D. S. Liudytojos manymu, koridoriuje nukentėjusiajam kaltinamieji smūgiavo apie 10 kartų. Be to kaltinamieji P. S. ir A. B. aiškino, jog S. P. buvo atitemptas ir į kambarį, kur D. S. kartu su kitais kaltinamaisiais spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį į galvos, kaklo, krūtinės ir kojų sritis.

Taigi visi šie duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog D. S., veikdamas kartu su A. B. ir P. S., smurtavo S. P. atžvilgiu ne tik laiptinėje, kaip kad pats nurodė, tačiau ir V. B. priklausančiame bute. Ta aplinkybė, jog jis tvirtina sudavęs 4 smūgius ranka nukentėjusiajam į veidą laiptinėje, nepaneigia jo prieš S. P. bute panaudoto smurto pavojingumo pasekmių atžvilgiu.

Kaltinamasis P. S. aiškino, jog S. P. rankomis ir kojomis smūgiavo 5-6 kartus, neprisimena, kad pastarajam būtų sudavęs virtuvėje ir koridoriuje, tvirtino, jog su taburetės minkšta dalimi jo nedaužė ir ant S. P. nešokinėjo.

Iš liudytojos A. K. parodymų, D. S., A. B. aiškinimo matyti, kad D. S. ir P. S. įvykio dieną gėrė degtinę, alų ir losjoną, o vakare buvo apsvaigę nuo alkoholio. Šie faktiniai duomenys patvirtina P. S. parodymus, jog jis kai kurių įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti.

Kad P. S. kojomis ir rankomis smūgiavo ne mažiau kaip 6 kartus S. P. į galvos – veido, kaklo sritis ir 2 kartus į krūtinę ir rankas, 3 kartus sudavė taburete ir, nušokdamas nuo lovos, pašokinėjo ant nukentėjusiojo krūtinės, patvirtina nuosprendyje aptarti, byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog P. S. rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį į galvą, krūtinę, šokinėjo ant pastarojo krūtinės. Šis aiškinimas sutampa su kaltinamojo D. S. parodymais bei liudytojos A. K. aiškinimu, jog P. S. aktyviai per kelis kartus smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Ji girdėjo pastarojo grasinimus, garsus panašius į spardymą, nukentėjusiojo šauksmus, prašant nemušti. Be to A. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino pati mačiusi, kaip jau 2007-03-07 apie 14.00 val. P.S. dar spardė gargaliuojančiam S. P. į galvą, krūtinę, tris kartus sudavė jam taburetės minkšta dalimi. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir D. S. Nors teisme jis aiškino, kad pats P. S. smūgiuojant taburete nematė, tai žino tik iš A. K. pasakojimų, tačiau šis aiškinimas prieštarauja jo paties parodymams teisme, jog jis apie įvykio aplinkybes su A. K. nekalbėjo, ir neprieštarauja tam, jog šis kaltinamasis siekia paneigti savo dalyvavimą S. P. nužudyme ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.

Taigi, kaltinamųjų, liudytojos A. K. parodymus apie įvykio aplinkybes, t.y. nusikalstamų veiksmų padarymo laiką, jų pobūdį, lokalizaciją bei trukmę patvirtina teismo medicinos specialistų išvados ir teismo medicinos eksperto T.Bimbos paaiškinimai teisme, kad sužalojimai, sukėlę mirtį galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2007-03-06 22.00 val. iki 2007-03-07 15.00 val. tiek smūgiuojant kojomis, rankomis į galvą, kaklą ir krūtinę, tiek šokinėjant ant krūtinės ląstos. Mirtis įvyko nuo trauminių poveikių, sukėlusių sunkų kūno sužalojimą, visumos.

Taigi šie visi įrodymai teismui abejonių nekelia. Jie patvirtina, jog nustatytomis aplinkybėmis, pilnai pasitvirtino, jog kiekvieno iš kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su S. P. mirtimi. Visi jie veikė kartu, smurtavo vedami to paties motyvo, tikslo atkeršyti už D. S. kaklo sužalojimą ir jo neva dingusią rankinę. Nors jie aiškino, kad nesitarė sumušti nukentėjusiojo, tačiau nustatytos aplinkybės rodo, jog bendras motyvas juos apjungė. Kaip seka iš P. S. parodymų teisme, jie visi pyko ant S. P., visi kartu spardė jį kaip kamuolį, pritardami vienas kito veiksmams. Taip smurtaudami visi trys jie padarė S. P. sužalojimus, nuo kurių visumos jis mirė, todėl visi privalo atsakyti už kilusias pasekmes. Nors, kaip matyti iš bylos duomenų, vienu metu P. S. suabejojo, kad gal per daug primušė S. P., o D. S. pasvarstė, kad gal reiktų iškviesti medicinos pagalbą, tačiau patys nei vienas nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią mirtinoms pasekmėms ir abejingai leido joms kilti. Jie veikė kaip nusikaltimo bendravykdytojai.

Taigi, visi bylos faktiniai duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji A. B., D. S. ir P. S. tyčia nužudė S. P., veikdami bendrininkų grupėje. Tai jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaip matyti iš kaltinamųjų A. B., P. S. parodymų, liudytojos A. K. aiškinimo, įvykio dieną šie kaltinamieji gėrė degtinę, alų, losjoną ir vakare jau buvo girti. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vertindamas nusikalstamų veiksmų motyvus, smurtavimo pobūdį ir trukmę, daro išvadą, jog A. B. ir P. S. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų padarymui. Todėl teismas be veikimo bendrininkų grupėje A. B. ir P. S. apsvaigimą nuo alkoholio vertina kaip jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

D. S. tvirtino, jog jis įvykio metu buvo blaivus. Kiti kaltinamieji paaiškino, jog jis gėrė tik alų ir įsijungė žymiai vėliau. Tai patvirtino ir liudytoja A. K. Taigi, nesant objektyvių duomenų apie išgertą alaus kiekį, jo poveikį kaltinamojo būklei, nėra pagrindo teigti, jog išgertas alus turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų padarymui.

Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkina tai, jog jis veikė bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. B., D. S. ir P. S., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų amžių, kiekvieno iš jų nusikalstamų veiksmų apimtį, atsiradusias pasekmes.

Kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą, savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes – S. P. neteko gyvybės. Visi kaltinamieji niekur nedirbo, dėl smurtinių veiksmų nusikalto ne pirmą kartą. D. S. nusikalto dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl jam taikytinos BK 64 str. nuostatos. Be to teismas įvertina ir tai, kad nors nukentėjusiojo elgesys nebuvo tiesiogine kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų priežastimi, tačiau jo pasirinktas asocialus gyvenimo būdas ir elgesys konfliktinėje situacijoje įtakojo jų veiksmus.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamiesiems A. B., D. S. ir P. S. skirtinos griežtos laisvės atėmimo bausmės, artimos šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., S. P. drabužiai, paimti įvykio vietos apžiūros metu pavyzdžiai, drabužiai, užvalkalas, taburetė, naikintini kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsitiesėjus (1 t. 74-75, 169-170 b.l.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2007-06-28) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2007-03-14 iki 2008-02-22. Bausmės pradžia 2008-02-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2007-06-28) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie šios bausmės pridėti 2005-09-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2007-03-09 iki 2008-02-22. Bausmės pradžia 2008-02-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendis įsiteisės.

P. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2007-06-28) ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2007-03-21 iki 2008-02-22. Bausmės pradžia – 2008-02-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Daiktus: S. P. drabužius, paimtus įvykio vietoje pavyzdžius, drabužius, užvalkalą, taburetę, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.