Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.J., jo atstovui advokatui Jonui Masiokui, 2007 m. rugsėjo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.J. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2006-06-08 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. gegužės 29 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.J. – UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius, neužtikrino, kad laiku būtų atnaujintas turėtas Gamtos išteklių naudojimo leidimas, nes 2006 m. vasario 28 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ rajoninė katilinė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d. vykdė ūkinę veiklą, neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo. Tuo R.J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių III skyriaus 7, 7.2 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį (t. 1, b.l. 95-96).

2006 m. birželio 8 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė (toliau – institucija) nutarimu R.J. pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskyrė 2250 litų baudą. Nutarime nurodyta, jog pažeidimu padaryta atmosferai 18891,27 Lt žala, žalą siūlyta atlyginti UAB „Liteko“ filialui „Palangos šiluma“ (t. 1, b.l. 120).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. (t. 1, b.l. 142-144) bei 2007 m. vasario 27 d. nutartimis (t. 2, b.l. 12-15) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas buvo patenkintas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. (t. 1, b.l. 161-167) ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis (t. 2, b.l. 34-40) minėtos nutartys panaikintos ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašo skundą, jame nurodytais motyvais, tenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 44). Gautas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes nėra atstovų, galinčių atvykti į teismo posėdį (t. 2, b.l. 48). Prašymas dėl bylos atidėjimo netenkintinas, nes teismo nuomone, bylą galima išnagrinėti nedalyvaujant šios institucijos atstovui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis). Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, jog UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ turėtas Gamtos išteklių naudojimo leidimas galiojo tik iki 2006 m. sausio 1 d. Paraiška šiam leidimui gauti buvo gauta 2005 m. lapkričio 3 d, kurios Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas negalėjo nagrinėti, nes ji nebuvo suderinta su Palangos miesto savivaldybe (t. 1, b.l. 123-124)

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą, neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad juridiniai asmenys, vykdydami ūkinę veiklą, turėtų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gautą leidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų atitinkamuose įstatymuose, įgyvendinimą, įtvirtina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemą bei numato, kad Taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti TIPK leidimą.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal Taisykles privalėjo gauti nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojantį TIPK leidimą, tačiau išmetė teršalus į aplinkos orą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki vasario 8 d. neturėdama TIPK leidimo. Konstatuotina, kad tuo įmonė pažeidė Taisykles, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, vykdė veiklą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. R.J., kaip įmonės vadovas, nuo 2006 m. sausio 1 d. įmonės taršos į aplinką nenutraukė, todėl padarė veiką, kurios požymiai atitinka ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Klaipėdos RAAD) buvo pateikta su Palangos miesto savivaldybe nesuderinta paraiška. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija), 25 ir 27 punktus Klaipėdos RAAD turėjo būti pateikta jau su savivaldybe suderinta paraiška. Taigi Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 3 d. (t. 1, b. l. 131) pateikta paraiška akivaizdžiai neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2005 m. lapkričio 3 d. pateikiant su savivaldybe nesuderintą paraišką galėjo ir turėjo būti suvokiama, kad gauti TIPK leidimo laiku jau gali būti nebeįmanoma, nes, sistemiškai aiškinant Taisykles, jų 33 ir 49 punktus, leidimas išduodamas per 60 dienų nuo tinkamos (suderintos su savivaldybe) paraiškos gavimo dienos. Be to, byloje yra duomenų, kad paraiškos pateikimo Klaipėdos RAAD metu UAB “Litesko” dar nebuvo suderinęs katilinių KA 06 ir KA 12, KA 03 - KA 13 bei rajoninės katilinės atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų (t.1, b. l.133). Darytina išvada, kad pavėluotas ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios paraiškos padavimas turėjo įtakos savalaikiam leidimo išdavimui bei galimybei gaunant atitinkamą leidimą pašalinti katilinės veiklos nutraukimo ir žalos padarymo pavojų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino (t. 2, b.l. 57-58), kad paraiškos TIPK Leidimui gauti derinimo proceso trukmę lėmė Palangos miesto savivaldybės pateiktos pastabos. Pastabose nurodyta: (1) paraiškoje nenurodytos įmonės, kurioms perduodamos tvarkyti atliekos; (2) nenumatytos prevencijos ir aplinkos taršos mažinimo priemonės, kadangi deginant biokurą išsiskiria didelis kiekis kietųjų dalelių, kuriomis teršiamos gretimos teritorijos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo argumentuoja, kad pastabos buvo suformuluotos ir užrašytos ant paraiškos viršelio, neinformuojant apie jas ūkio subjektą (t.1, b.l. 18). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje šioje byloje konstatavo, jog Taisyklės nereikalauja, kad apie pareikštas pastabas būtų pranešta pareiškėjui raštu, o jis pats turėjo elgtis rūpestingai ir pasirinkti teisinio elgesio variantą, atitinkantį situaciją. Pažymėtina, kad paraiška galėjo būti suderinta savivaldybėje ir pateikta Klaipėdos RAAD ir anksčiau nei pareiškėjas pateikė, kadangi Taisyklės tai leidžia. Atmestinas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad Palangos miesto savivaldybės pastabos nepagrįstos. Jo paties paaiškinimais ir byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad 2006 m. sausio 16 d. Palangos miesto savivaldybėje gautas UAB „Litesko“ filialas“ Palangos šiluma“ pranešimas apie sudarytą priemonių planą aplinkos teršimui kietosiomis dalelėmis mažinti (t. 1, b.l. 197-198). Pažymėtina, kad R.J. teismo posėdžio metu pripažino, jog priemonių planą parengė pati įmonė ir tai truko apie savaitę. Šios aplinkybės įrodo, kad Palangos miesto savivaldybės pastaba dėl būtinumo numatyti prevencijos ir aplinkos taršos mažinimo priemonės pagrįsta, todėl neturėjo įtakos paraiškos derinimo proceso vilkinimui. Liudytojas V.V. (Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus pareigūnas) parodė, jog, gindamas viešąjį interesą, nederino paraiškos, nes joje nebuvo numatytas priemonių planas aplinkos taršai mažinti. Parodė, kad tą pačią dieną, kai UAB „Litesko“ filialas“ Palangos šiluma“ pateikė priemonių planą, paraiška buvo suderinta (t. 2, b.l. 59-60). Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas V.V. pažymėjo, jog dvi aplinkos oro taršos mažinimo priemonės – multiciklono pelenų šalinimo į vandenį įrengimas ir dūmų recirkuliacijos įrengimas multiciklonui – jau įgyvendintos. Teismas pripažįsta, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pateikė paraišką Leidimui gauti, neatitinkančią teisės aktais nustatytų reikalavimų – nesuderintą su įgaliota savivaldybės institucija, tokiu būdu pažeidėjas savo veiksmais sudarė pagrindą atsirasti administraciniam teisės pažeidimui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.J. prašymą panaikinti nutarimą bei nutraukti bylą argumentuoja tuo, kad Aplinkos apsaugos įstatymą ir Taisykles pažeidė ir padarė ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą veikdamas būtinojo reikalingumo atveju, nes tokiu būdu stengėsi išvengti dar didesnio pavojaus – nutraukus katilinės veiklą 2006 metų sausį, šalčiausiu per pastaruosius 10 metų, mėnesiu, pasekmės būtų sunkesnės, padaryta žymiai didesnė žala. R.J. teigia, kad TIPK leidimo neišdavimą iki 2006 m. sausio 1 d. lėmė nuo jo valios nepriklausiusios priežastys, Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotų pareigūnų veikla. Šis argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Jis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju išties buvo kilęs pavojus, kad šaltu metų laiku nutraukus rajoninės katilinės veikimą dėl to, kad negautas reikalingas leidimas, galėjo būti padaryta žymi žala kitų asmenų turtui, sveikatai, viešajai tvarkai. Tačiau laiku gavus leidimą, reikalingą katilinės veikimui, katilinės veiklos nutraukimo ir, atitinkamai, žalos padarymo pavojus būtų pašalintas ir nereikėtų daryti teisės pažeidimo – vykdyti veiklą be leidimo. Taigi gresiantis pavojus, kurio buvo siekiama išvengti, nagrinėjamu atveju galėjo būti pašalintas laiku gaunant leidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad prievolę organizuoti TIPK leidimų gavimą taip pat turėjo Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, su kuriuo UAB “Litesko” buvo sudariusi sutartį (t. 1, b.l. 101-104). Tačiau vadovui (o ne kitai sudarytos sutarties šaliai) visų pirma tenka pareiga užtikrinti įmonės veiklos teisėtumą, todėl net ir sudarius sutartį turi būti imamasi visų protingo ir rūpestingo asmens kriterijus atitinkančių priemonių, kad būtų užtikrintas savalaikis leidimų gavimas (pavyzdžiui, vykdoma protinga ir rūpestinga sutarties vykdymo kontrolė, imamasi atitinkamų priemonių kai praleidžiami arba iš sutarties vykdymo matyti, kad gali būti praleisti nustatyti terminai ir t. t.). Jei tokių priemonių nesiimama, negalima laikyti, kad gresiančio pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis (tai yra viena iš būtinojo reikalingumo sąlygų), nebent iš kitų bylos aplinkybių akivaizdu, kad leidimo vis tiek nebūtų buvę įmanoma gauti laiku (pavyzdžiui, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių). Nerūpestingas ir neapdairus asmuo neturėtų išvengti atsakomybės, prisidengdamas sutartimi su kitu asmeniu. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo veikiama būtinojo reikalingumo situacijoje, nes R.J., būdamas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktoriumi, neužtikrino, kad laiku būtų gautas TIPK leidimas, nors išnagrinėjus teisines ir faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad veikiant atsakingai ir rūpestingai buvo įmanoma laiku gauti leidimą.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nutarimas, kuriuo R.J. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnė, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, nenustačius atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2006 m. birželio 8 d. nutarimą, kuriuo R.J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskirta 2250 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.