Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. P. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. P. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-18 nutartimi G. P. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. 2009-03-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis G. P. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2010-10-04 to paties teismo priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2013-11-18 pastaroji priverčiamoji medicinos priemonė Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nutartimi G. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis G. P. pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2015-08-21 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutartimi buvo patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. P. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-02-19 nutartimi pagrįstai G. P. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. BK 98 str. 3 d. nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos.

Nagrinėjamoje byloje gydytojų komisija 2016-01-21 priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 40 (3-4 b. l.) bei Rokiškio psichiatrijos ligoninė savo teikime (2 b. l.) nurodė, kad paciento G. P. psichinė būsena išlieka nestabili. Minėtoje išvadoje taip pat pažymima, kad G. P. pasireiškia staigi nuotaikų kaita, neadekvatus elgesys, ambulatoriškai pas gydytojus nesilanko, vartojo alkoholį, grasino kaimynams, broliui, pastarąjį žadėjo papjauti, gadino daiktus, grasino padegti namus, apvogė sodybą. Be to, gydytojų komisija išvadoje nurodė, kad ligonio kontaktas pokalbio metu buvo neproduktyvus, kalbėti linkęs daugiau monologu, reikalauja ,,paleisti jį į namus“. Į užduodamus klausimus beveik nereaguoja, mąstymas pagreitinto tempo, nenuoseklus, paralogiškas, emocijos neadekvačios. Nuotaika pakili, savo būsenai nekritiškas.

Taigi, teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie G. P. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kadangi esminio G. P. psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, gydytojų komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl G. P. psichikos būklės, o taip pat konstatavęs, kad ambulatoriniam jo gydymui aplinka nėra saugi ir tinkama, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Aukštesnysis teismas su šia išvada visiškai sutinka. Pirmiau aptartos aplinkybės pagrindžia būtinumą G. P. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.