- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-558-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00021-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. M., R. T.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė, Vytautas Palijanskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
nuteistojo A. M. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei ir nuteistojo R. T. gynėjui advokatui Vytautui Palijanskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. T. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) Eur) dydžio bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2019 m. balandžio 16 d. 22.25 val. iki 2019 m. balandžio 18 d. 16.03 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikant, kad R. T. yra sumokėjęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 MGL (200 Eur (du šimtus eurų).
Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2019 m. balandžio 16 d. 22.25 val. iki 2019 m. balandžio 18 d. 15.10 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikyti, kad A. M. yra sumokėjęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 MGL (200 Eur (du šimtus eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. T. (toliau – R. T.) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, jog kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur numatyta valstybės sienos kirtimo tvarka, kad išorės sieną sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte, išorės sieną pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose, 2019 m. balandžio 16 d. apie 22.18 val., (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomame pasienio ruože, A. M. (toliau – A. M.) stebėdamas aplinką saugojo R. T., kad jo neužkluptų ir nesulaikytų pasienio tarnybos pareigūnai, o R. T. neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, tarp valstybės sienos pažymėtų ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos brisdamas grioviu įlindo į sankasos pralaidą, neteisėtai pereidamas valstybės sieną nubrido į (duomenys neskelbtini) teritoriją, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos priežasties apsisuko, pralįsdamas pro sankasos pralaidą 2019 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur pradėjus R. T. ir A. M. eiti į šalies gilumą, 2019 m. balandžio 16 d. apie 22.25 val. įvykio vietoje abu buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komandos pareigūnų.
2. A. M. minėtu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį už tai, jog kaltinamas tuo, kad padėjo R. T. neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: 2019 m. balandžio 16 d., apie 22.18 val. (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos tarnybos prie VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomame pasienio ruože, A. M., stebėdamas aplinką, saugojo R. T., kad jo neužkluptų ir nesulaikytų pasienio tarnybos pareigūnai, o R. T., pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur numatyta valstybės sienos kirtimo tvarka, kad išorės sieną sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte, išorės sieną pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose, neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą, tarp valstybės sienos pažymėtų ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos teritorijos brisdamas grioviu įlindo į sankasos pralaidą, neteisėtai pereidamas valstybės sieną nubrido į (duomenys neskelbtini) teritoriją, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos priežasties apsisuko, pralįsdamas pro sankasos pralaidą 2019 m. balandžio 16 d. apie 22.20 val. grįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją, pradėjus R. T. ir A. M. eiti į šalies gilumą, 2019 m. balandžio 16 d. apie 22.25 val. įvykio vietoje abu buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komandos pareigūnų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad duodami parodymus, pareigūnai akcentavo termovizoriaus naudojimą operacijos metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai D. V. ir G. N. tvirtino, kad jiems buvo išduotas termovizorius, kad jie kartu naudojosi termovizoriumi ir stebėjo aplinką, matė kaip R. T. perėjęs per pralaidą pateko į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Liudytojai V. Š. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad turėjo termovizorių, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė. 2020 sausio 7 d. liudytojas A. K. nurodė, kad jis su kolega V. Š. termovizoriumi stebėjo aplinką, o 2020 m. vasario 13 d. apklausos metu tokius jo parodymus patvirtino V. Š.. Šių abiejų liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes tiek V. Š., tiek A. K. buvo galimybė susitikti ir aptarti A. K. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Skunde nuteistasis pažymi, kad dėl termovizoriaus naudojimo operacijos metu yra remiamasi tik liudytojų pareigūnų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Šie liudytojų parodymai kelia abejones ir dėl to, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokiu termovizoriumi ar termovizoriais naudojosi pareigūnai. Šie svarbūs daiktiniai įrodymai neapžiūrėti, nėra patikros duomenų, nėra žinomos jų galimybės. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojai skirtingai aiškino termovizorių technines galimybes: liudytojas K. S. nurodė, kad termovizoriumi anksčiau naudojosi ir žino jo technines savybes, kad per jį galima matyti asmens siluetą, šviesi spalva atspindi šilumą. Termovizorius nefilmuoja. Liudytojas D. V. nurodė šio prietaiso techninius parametrus – nefilmuoja, matomumas iki pusės kilometro, tokiu atstumu gali atskirti ar žmogus ar žvėris, o nuo pusės kilometro gali matyti judantį objektą, gali atskirti žmogaus dydį. Liudytojas G. N. praplėtė termovizoriaus galimybes, nurodydamas, kad vaizdas juodai baltas, o objektą matai baltai, gali matyti ūgį, žmogus sudėjimą. Atstumo atžvilgiu vaizdas kažkiek skiriasi, gali matyti iki kilometro. Vaizdas toks, kad matai tik siluetą. Liudytojai V. Š. ir A. K. nenurodė ternovizoriaus galimybių. Taip pat teismas nevertino to, kad liudytojai nevienodai aiškino termovizoriaus išdavimo aplinkybes. Teismas, vertindamas parodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad vaizdas nėra fiksuojamas. Vaizdo kameros nefiksuoja atkarpos nuo Lietuvos valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini)sienos. Nesant objektyvių ir patikimų įrodymų, šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, atkreipiant dėmesį į tai, kad net ir šio prietaiso pagalba nebuvo nustatyta ar R. T., ar kitas asmuo kirto valstybės sieną, ar tai buvo žmogus ar kitoks judantis objektas.
3.2. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai ir bet kokia kaina buvo stengiamasi sukurti įrodymus patvirtinančius jo kaltę, patvirtina 2019 m. balandžio 25 d. kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolas, kur apžiūrint laikmeną nurodoma, kad kameros stebėjimo zonoje matoma pasienio patrulinis keliukas ir kiti duomenys bei 1 val.38 min. užfiksuotas judantis objektas, iš krūmų pusiau pasilenkęs išlenda asmuo, mūvintis aukštais guminiais žvejybiniais batais. Brisdamas upeliu prieina prie pralaidos pradžios. Grįždamas dešine ranka pasiremia į upelio krantą. Visi proceso dalyviai matė kamerų vaizdo įrašus, tačiau tokių duomenų nesimatė.
3.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog pas jį ir A. M. buvo rastos radijo ryšio stotelės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta, kad R. T. naudojosi radijo ryšiu nusikaltimui daryti, tačiau liudytojai teigė priešingai. Liudytojas K. S. nurodė, kad rastos racijos buvo naudojamos tam, jog tarpusavyje bendrauti. Taip pat nurodė, kad dar buvo trečias asmuo, kuris nuteistuosius atvežė ir mano, kad radijo stotelės buvo naudojamos tarpusavio bendravimui, tačiau nežino ar rastos racijos galėjo tarpusavyje susirišti ir bendrauti. Nurodė, kad jis girdėjo pokalbį per raciją ir tai, jog kalbėjo kitas žmogus, tačiau iš kurios racijos tai girdėjo, paaiškinti negali. Liudytojas V. Š. taip pat nurodė, kad per „racijas“ kažkas kalbėjo, negali pasakyti ar abi stotelės buvo įjungtos, kad ten kalbėjo kiti asmenys, ar kuria racija kalbėjo. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kad tarp šių dviejų radijo stotelių buvo palaikomas ryšys, o liudytojų S. ir Š. parodymai, kad per kažkurią iš šių „racijų“ buvo kalbama ir buvo palaikomas ryšys, nepatvirtinta kitais duomenimis. Nenustatytas trečiasis asmuo, jis nesulaikytas, neapklaustas. Tai tik pareigūnų prielaidos, kurios neparemtos objektyviais įrodymais ir apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo į tai atsižvelgti.
3.4. Skunde nurodoma, kad vertinant R. T. parodymus, kurie susiję su jo tikslu neteisėtai medžioti bebrus įvykio vietoje, labai svarbi aplinkybė yra ta, kad jis pirmos apklausos metu iš karto po sulaikymo nurodė, kad jo tikslas atvykti į įvykio vietą buvo bebrų medžioklė, tai, kad jis matė, jog prie pralaidos yra kameros, kad žinojo, jog gali būti fiksuojamas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis labai smulkiai paaiškino ir atsakė į prokuroro užduotus klausimus kaip yra medžiojama. R. T. nurodo, kad jis tikrai išmano bebrų medžioklę, taip pat paaiškino, kad išimti daiktai buvo skirti bebrų medžioklei. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Ikiteisminio tyrimo metu, po sulaikymo A. M. patvirtino R. T. parodymus ir tai yra labai svarbi aplinkybė, parodanti, kad R. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekeitė savo parodymų dėl bebrų medžioklės. Objektyvi aplinkybė, patvirtinanti apie bebrų medžioklę yra upelis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo paneigta aplinkybė, kad šiame upelyje galėjo būti bebrų. Tai svarbi aplinkybė, kuri patvirtina R. T. parodymus. R. T. teigimu, jo ir A. M. veiksmuose nebuvo tikslo pereiti ir kirsti valstybės sieną. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus R. T. nurodė, kad kilpas išmetė į kanalą, tačiau pareigūnai upelyje kilpų neieškojo.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog buvo padarytas BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir, kad A. M. veiksmai gali būti vertinami BK 24 straipsnio 6 dalies prasme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas daugiausiai vertino liudytojų parodymus, o šie visi liudytojai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
4.2. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi liudytojų parodymais ir vaizdo įrašais. Liudytojas K. S. (toliau – K. S.) duodamas parodymus nurodė, kad pareigūnas D. V. (toliau – D. V.) radijo ryšiu pranešė, jog pastebėjo, kaip R. T. įlindo į pralaidą, apie tai pranešė ir (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai, kurie tą faktą pastebėjo vaizdo stebėjimo sistemos pagalba. Nuteistasis pažymi, kad (duomenys neskelbtini) užkardos pareigūnai tai, kad R. T. įlindo į pralaidą pastebėjo vaizdo stebėjimo sistema. Pareigūnas D. V. pranešė K. S., kad R. T. pateko į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tačiau, kai bylos nagrinėjimo metu buvo paprašyta pateikti minėtus vaizdo įrašus, buvo nurodyta, kad tokių vaizdo įrašų nėra, todėl, apelianto teigimu, šių pareigūnų parodymų negalima vertinti kaip teisingų ir remtis jais priimant nuosprendį.
4.3. A. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis, stebėdamas aplinką, saugojo R. T., jog šio neužkluptų ir nesulaikytų pasienio pareigūnai. Liudytojai taip pat nurodė, kad nuteistieji ryšį palaikė radijo stotelių pagalba, tačiau pasak apelianto, jis su niekuo radijo ryšio nepalaikė, ir ši aplinkybė nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kad tarp šių dviejų radijo stočių buvo palaikomas ryšys, kas nėra patvirtinta ir kitais byloje esančiais duomenimis. Tai tik pareigūnų prielaidos, kurios neparemtos objektyviais įrodymais.
4.4. Skunde nurodoma, kad vaikščiojimas ir dairymasis prie krūmų negali būti laikomas kaip pagalba R. T. realizuoti nusikalstamą veiką. A. M. pabrėžia, kad jo parodymai turi būti vertinami kaip įrodymai, jeigu jie nepaneigti kitais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę. Vertinant nuteistojo parodymus, kurie susiję su jo tikslu neteisėtai medžioti bebrus įvykio vietoje, labai svarbi aplinkybė yra ta, kad jis ir R. T. nuo pat pirmos apklausos iš karto po sulaikymo nurodė, kad jų tikslas atvykti į įvykio vietą buvo bebrų medžioklė. Nuteistieji paaiškino, kad išimti daiktai buvo skirti bebrų medžioklei, o šios aplinkybės nėra paneigtos. Objektyvi aplinkybė patvirtinanti apie bebrų medžioklę yra upelis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepaneigta aplinkybė, kad šiame upelyje galėjo būti bebrų. Tai svarbi aplinkybė, kuri patvirtina A. M. ir R. T. parodymus.
4.5. Apeliaciniame skunde A. M. nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodydamas, kad apylinkės teismo paskirta bauda neatitinka veikos pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, prieštarauja teisingumo principui ir yra per griežta. Teismas buvo šališkas tiek ir priimdamas sprendimą, tiek ir paskirdamas jam tokio dydžio baudą.
4.6. R. T. teigimu, jam buvo paskirta per griežta bausmė.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėja palaikė abiejų nuteistųjų skundus, R. T. gynėjas sutiko su A. M. gynėjos argumentais ir prašė R. T. skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų R. T. ir A. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta šios taisyklės išimtis – jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas daro išvadą, kad toks šiurkštus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas turėjo įtakos nuteistųjų atžvilgiu.
7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, jos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytus ir procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas aiškus, išsamus ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.
8. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir jo kontekste įvertinus skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžio turinį bei jo formą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų nuostatų nesilaikė, surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai nuosprendžio aprašomajai daliai. Minėto straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Išanalizavus skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendyje netinkamai nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, už kurių padarymą buvo nuteisti R. T. ir A. M.. Aprašant nusikalstamą veiką teismas nekonstatavo, kad minėti asmenys padarė nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad R. T. yra „kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną“, o A. M. yra „kaltinamas tuo, kad padėjo R. T. neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną“. Taigi, skundžiamame nuosprendyje yra tik nurodytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu pagal kaltinamąjį aktą kaltinami R. T. ir A. M.. Nuosprendyje nenurodžius ir neaprašius nusikalstamų veikų, kurios nustatytos teisiamajame posėdyje, konstatuotina, kad nesilaikyta BPK 305 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui.
10. Reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, yra nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, tačiau nuosprendyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, savo išvadas teismas gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą/nebuvimą. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes.
11. Atsižvelgiant į vieningai formuojamą teismų praktiką, įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, pirmiausia nurodant ar jis prisipažįsta kaltas padaręs tas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo yra kaltinamas. Kaltinamojo parodymai išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas baudžiamosios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, kartu nurodant ir kaltinamojo paaiškinimus dėl kitų byloje esančių įrodymų. Nors iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad tiek R. T., tiek A. M. parodymai išdėstyti gan išsamiai, taip pat aiški ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistųjų parodymus, nurodant, kad teismas jų poziciją vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau kuo remiantis tokia išvada padaryta nėra aišku, kadangi nuosprendyje nenurodyti jokie išsamesni R. T. ir A. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų motyvai.
12. Po kaltinamojo parodymų nuosprendyje paprastai yra aprašomi nukentėjusiųjų ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie patvirtina arba paneigia kaltinamam asmeniui pareikštus kaltinimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas remiasi liudytojo V. Š. teismo posėdžio metu duotais parodymais (t. 3, b. l. 134), tačiau iš minėtų parodymų matyti, kad jie tiesiog perkelti iš kaltinamojo akto (t. 2, b. l. 192 – 193). Nors, sprendžiant asmens kaltės klausimą, remtis asmenų, nedalyvavusių teisiamajame posėdyje parodymais baudžiamojo proceso įstatymas tam tikrais atvejais leidžia (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 291 straipsnis), tačiau tokiu atveju jie atitinkamai ištiriami ir aprašomi apkaltinamajame nuosprendyje, kas vertinamu atveju padaryta nebuvo.
13. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmosios instancijos teismo šališkumą skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinyje, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, todėl nuteistųjų R. T. ir A. M. apeliacinio skundo motyvų, susijusių su faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, įrodymų tyrimo vertinimu bei jiems paskirtomis bausmėmis, neanalizuoja, kadangi baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.
14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
nuteistųjų R. T. ir A. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.