Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-10 · Byla Nr. N-575-1863-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-07-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
N-575-1863-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00916-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1863/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00916-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 7 d. nutarimu D. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 4 mėnesiams už tai, kad 2010 m. birželio 2 d., apie 11 val. 45 min., vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti į perėją įžengusio pėsčiojo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37, 38 ir 238 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

D. I. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 7 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudos rūšį – piniginę baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi D. I. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. birželio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo reikalavimus, todėl netikėti policijos pareigūnų surašytų dokumentų turiniu nėra pagrindo. Nurodė, kad padaryti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Įvertinęs bylos duomenis ir D. I. argumentus, teismas darė išvadą, jog paskirta bauda atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl nekeistina.

II.

Apeliaciniu skundu D. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir skirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad per 10 metų vairavimo stažą yra pirmą kartą baudžiamas už tokio pažeidimo padarymą, anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra mažiau pavojingi. Teigia, kad nepastebėjo per gatvę ėjusio pėsčiojo, todėl pažeidimas nėra tyčinis. Tvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas bei važinėjant į paskaitas universitete.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos 2010 m. birželio 7 d. nutarimu apeliantui D. I. už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad D. I. kaltė dėl to, kad 2010 m. birželio 2 d., apie 11 val. 45 min., vairuodamas automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti į perėją įžengusio pėsčiojo, neabejotinai įrodyta byloje esančia medžiaga. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad policijos pareigūnas, atlikęs tarnybines pareigas, būtų suinteresuotas neteisingai apkaltinti apeliantą, todėl nėra pagrindo nesiremti administracinio teisės pažeidimo protokolu ar tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog pirmoje eismo juostoje automobilis buvo sustojęs praleisti pėsčiąjį, kuriam įžengus į antrą kelio eismo juostą, D. I. vairuotas automobilis, važiavęs trečia eismo juosta, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir per ją ėjusio pėsčiojo nepraleido.

Apeliaciniu skundu D. I. prašo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus laiko padaryti tos pačios rūšies pažeidimai, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad D. I. prieš tai jau 14 kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 10-15), kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog anksčiau už padarytus pažeidimus skirto baudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė administracinėms nuobaudos keliamų tikslių (ATPK 20 str.). Be to, kadangi apeliantas sistemingai pažeidinėja naudojimosi jam suteikta specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – tvarką, tai ATPK 27 straipsnio pagrindu yra pakankamas pagrindas skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo aukščiau nustatytas aplinkybes vertinti kaip mažiau reikšmingas nei tai, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga dėl dirbamo darbo pobūdžio bei važinėjimui į paskaitas. Šiuo atveju įvertinus nustatytus D. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo dirbamo darbo pobūdį, taip pat ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad jam skirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, jo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje pažeidėjui galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio šioje byloje nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad D. I. skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neprotinga ir šiuo konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartis ir Institucijos 2010 m. birželio 7 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas