Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, Ingridai Šakickienei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Pociutei, atsakovės atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, trečiajam asmeniui R. V., teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei A. L., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui, R. V., L. Z., A. S., L. S., I. P., J. S., V. B., V. G. (V. G.), dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, L. Z., A. S., L. S., I. P., J. S., V. B., V. G. (V. G.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. K. 35,75 kv.m. ploto butą su 4,29 kv.m. rūsiu nusipirko 2001-11-05 ( 8b.l., It.); A. L. 63,61 kv.m. ploto butą su rūsiu nusipirko 2007-02-02 ( 9-1 b.l., I t.); kartu su ieškiniu pateiktame rūsio plane ( 24 b.l., I t.) nurodyta, kad 12 butui priskirtos 28,71 kv.m. ploto patalpos( įrašas pieštuku), 14 butui priklausančios rūsio patalpos rūsio plane pažymėtos apskritimu ir pieštuku (O2-11); 2010-07-07 Susitarime daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)., butų savininkai sutinkamai su CK 4.82 straipsniu susitarė nekilnojamojo turto registre įregistruoti rūsio sandėliukus butų priklausiniais ( 56-59 b.l., I t.), pagal kurį A. L. priskirtos 28,71 kv.m. ploto patalpos, O. K. pasirašė dėl 7,21 kv.m. ploto sandėliuko ( kitoje vietoje ir beveik dvigubai didesnio nei buvo nurodyta 2007-11-06 įsigyjant nekilnojamąjį turtą; 2012-03-15 A. L. vardu, 2010-07-07 pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 28,71 kv.m.ploto rūsį ( 131 b.l., I t.); atlikto patalpų patikrinimo metu nustatyta, kad rūsyje atliktų statybos darbų, sumažinančių bendrą praėjimą, nenustatyta, pertvara sumūryta A. L. buto priklausinyje ( 81 b.l., II t.). Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. (E. G.) nurodė, kad namo gyventojų sutikimu parengė dokumentus dėl rūsio pasidalinimo registracijai, visi kaimynai sutiko ir pasirašė, kai kurie sandėliukai buvo su spynomis, naudojami, kitus, nenaudojamus pasidalino kaimynai, šis procesas užtruko apie 1 metus, nes žmonės svarstydavo, aptarinėdavo;. O. K. bute gyveno nuomininkai, paskambinus pačiai ieškovei, dokumentai dėl rūsio padalinimo buvo nuvežti ir įteikti ieškovės motinai, kurie buvo grąžinti su O. K. pavarde ir parašu; visiems kaimynams sutarus bei pasirašius dokumentai nuvežti į Registrų centrą, užsakytas planas ir visi dokumentai įregistruoti; su O. K. buvo susitikęs po dokumentų įregistravimo, 2011 metų rudenį. Liudytojas G. K. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,5 metų administratorium, iki pradedant dirbti siena jau buvo pastatyta, siena neužtveria jokio praėjimo ir niekam netrukdo, ji privatizuotose patalpose; A. L. rūsio dalyje yra elektros skydinė.

Ieškinys yra grindžiamas Civilinio kodekso 4.72-4.92 straipsniais, reglamentuojančiais, bendrosios nuosavybės teisę. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 str.1d.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė savavališkai užėmė rūsio patalpas, kurios turi būti išreikalautos iš neteisėto valdymo,- prašė įpareigoti atsakovę atstatyti pertvarkytas rūsio patalpas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš pradžių neigė ieškovei žinojus apie 2010-07-07 namo gyventojų susitarimą dėl bendro naudojimo patalpų-rūsio, pasidalijimo, vėliau nurodė, kad ieškinio pateikimo motyvas- ieškovės nesutikimas su rūsio padalijimu( ieškovės netenkina rūsio dydis). Tą aplinkybę, kad ieškovė žinojo apie 2010-07-07 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)., butų savininkų susitarimą dėl namo rūsio sandėliukų pasidalijimo patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. G., ir trečias asmuo R. V.. Iš to darytina išvada, kad kreipiantis į teismą buvo nuslėptos bylai svarbios aplinkybės dėl namo gyventojų, buto savininkų pasirašyto 2010-07-07 susitarimo dėl rūsio sandėliukų įregistravimo buto priklausiniais ( toliau Susitarimas). Be to, trečiojo asmens R. V. teigimu, pertvara iš blokelių rūsyje Nr.O1-1 buvo pastatyta apie 2007-2008 metus, atsakovei įsigijus butą, t.y., prieš 4-3 metus iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl, ieškovės teigimu, jos pažeidžiamų teisių; Susitarimo pasirašymo metu atsakovė, kaip ir kai kurie kiti namo gyventojai, faktiškai naudojosi tomis rūsio patalpomis, todėl nurodytas rūsys jai buvo paliktas tolimesniam naudojimuisi. Šis faktas ieškovei buvo žinomas. Pats 2010-07-07 Susitarimas yra neginčijamas, nenuginčytas ir galiojantis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nei vienas trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas namo gyventojas nusiskundimų dėl rūsyje pastatytos pertvaros neišreiškė, pretenzijų dėl rūsio pasidalijimo neišsakė, 2010-07-07 Susitarimo neginčijo, todėl visiškai nepagrįstais laikytini ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovė „piktnaudžiauja savo teisėmis, be teisinio pagrindo varžo kitų bendraturčių teises ir įstatymų saugomus interesus“<...> „neturėdama jokio teisinio pagrindo užėmė dalį bendrojo naudojimo patalpų, tokiu būdu pažeidė ieškovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkės teises“. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus teiginius, kad „atsakovė savo gyvenamąjį plotą yra padidinusi, tačiau šio fakto neregistravusi nekilnojamojo turto registre, ko pasekoje moka net ženkliai mažesnius mokesčius“. Be to, teismo posėdžio metu nustačius, kad ieškovės butas yra nuomojamas, pati ieškovė gyvena užsienyje, namo gyventojos R. V. teigimu, rūsys netvarkingas, apleistas, niekieno nenaudojamas, ieškovės teiginiai apie atsakovės naudojamame rūsyje pastatytos pertvaros jai daromą žalą laikytini visiškai nepagrįstais, kaip niekuo nepagrįsta laikytina ir prašoma priteisti ieškovei 500 litų dydžio kompensacija už kiekvieną praleistą dieną. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad O. K. ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovės atstovas prašo skirti ieškovei 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad ieškovė teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nenurodė ir nepagrindė, kokia žala yra daroma ieškovei, kokios jos teisės pažeistos, nutylėjo apie 2010-07-07 namo patalpų ir butų savininkų susitarimą pasidalinti rūsio patalpas ir t.t.

LR CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą, tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t.y., į piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK 95 straipsnio taikymo yra nurodęs, kad būtinos dvi sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui (2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismas įvertinęs atsakovės atstovo nurodytus baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrindus, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į 2010-07-07 namo gyventojų, patalpų savininkų susitarimą dėl bendro naudojimo patalpų pasidalijimo ir kitus duomenis, įvertinęs ieškinio nepagrįstumą, ieškovės nesąžiningumą, sutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą su ieškiniu reikalaujant panaikinti atsakovės teisėtai valdomame ir naudojamame rūsyje pastatytą pertvarą. Akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, kuriuo į teisminį procesą be atsakovės buvo įtraukta 13 trečiųjų asmenų, tarp jų 4 valstybės ir savivaldybės institucijos, padavimas, piktnaudžiavimas procesu daro žalą į procesą įtrauktiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo laiką, lėšas, patiria neigiamų emocijų. Teismo pareiga užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį ar skundą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašymas dėl baudos skyrimo yra tenkintinas iš dalies. Įvertinus tai, kad ieškovė yra fizinis asmuo, neturint duomenų, kad ji anksčiau būtų buvusi bausta dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įvertinus piktnaudžiavimo pobūdį, O. K. skirtina 3000,00 Lt bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Asmuo, kuriam paskirta bauda gali per 14 dienų nutarties priėmimo prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2d.). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ( 2004-04-02 patvirtintų LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) ( toliau Rekomendacijos) nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme nustatyta 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio užmokestis ( 8.18 p.). Bylos nagrinėjimas( dalyvaujant atsakovės atstovui) vyko viename parengiamajame posėdyje ir dviejuose teismo posėdžiuose (iš viso 2 valandos). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, priteistinų sumų dydį bei įvertinus kitus kriterijus, nustatytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato atstovavimo valandą teisme,-100 Lt, todėl už atstovavimą teisme priteistinos advokato išlaidos sudarytų 200 Lt, už atsiliepimo į ieškinį surašymą-1500 Lt,- iš ieškovės atsakovei priteistina 1700 litų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu buvo 130 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Valstybei priteistinos iš ieškovės ( CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95 str., 107 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Paskirti ieškovei O. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3000,00 Lt ( trijų tūkstančių litų) baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei.

Priteisti iš ieškovės O. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei A. L., a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.