Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamos AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, išaiškino, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog yra visos įstatyme išvardintos sąlygos. Pareiškėja mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. 4400-2605-2695, esantį S. Hariso gatvėje tarp 31 ir 35 namų, kurio ilgis yra 61,39 m., valdo ir juo naudojasi kaip savu daugiau nei 18 metų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mažo slėgio dujotiekio vamzdynas eksploatacijai priimtas 1994-09-05 dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktu (7 b.l.). Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai: paskyra Nr. 839 (8 b.l.), dujotiekio tinklo pasas (9 b.l.), žinios apie atliktus darbus (10 b.l.), kadastro duomenys (11-12 b.l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (13 b.l.) patvirtina, kad minėtus mažo slėgio dujų tinklus pareiškėja eksploatuoja ir juos prižiūri iki šiol.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisės į minimus dujų tinklus neįregistruotos, pareiškėja nėra jų savininkė. Pareiškėja, šiuos vandentiekio tinklus priėmusi eksploatacijai, pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodama prievarta ar apgaule, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja daiktą valdo sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėja šiais tinklais tiekia dujas. Byloje nėra duomenų apie kitų asmenų naudojimąsi šiuo daiktu, todėl manytina, kad pareiškėja dujotiekį valdo nepertraukiamai. Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atlieka šių dujotiekio tinklų priežiūrą, remontą, šalina avarijų padarinius, taip pat pareiškėjos užsakymu ir jos lėšomis buvo suformuota šių dujotiekio tinklų kadastro ir registro byla, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja daiktą valdo ir juo naudojasi kaip savo. Pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad šio daikto savininku galėtų būti koks nors kitas asmuo. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad pareiškėja atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti minėtą objektą pareiškėjos nuosavybėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnyje numatytų apribojimų įgyti šiuos įrenginius nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu nėra.

Vadovaujantis CPK 532 str. apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (32 b.l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų dujotiekio tinklų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos patikslinto pareiškimo tenkinimo nepareiškė ir neginčijo pareiškėjos nurodytų vandentiekio tinklų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos patikslinto pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Per teismo nustatytą terminą kiti suinteresuoti asmenys su prašymu juos įtraukti į bylos nagrinėjimą nesikreipė. Teismas pažymi, kad asmenys, kurie manytų, jog dujotiekio tinklų, į kuriuos nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi nustatomos pareiškėjai, buvimas atitinkamame žemės sklype ir (ar) jo eksploatacija, pažeidžia ar varžo jų teises, jie gali savo civilines teises ginti įstatyme numatytu būdu reikšdamos savarankiškus ieškinio reikalavimus (CK 1.138 str.). Teismas sprendžia, kad žemės sklypų, kuriais eina minimi tinklai, savininkų materialinėms teisėms ir pareigoms šis teismo sprendimas tiesioginės reikšmės neturės, nes jie nepretenduoja įgyti nuosavybės teises į dujotiekio tinklus, po paskelbimo apie bylos nagrinėjimą į teismą nesikreipė, todėl savo iniciatyva šių asmenų į bylos nagrinėjimą teismas neįtraukia (CPK 443 str.3 d.).

Esant šiems byloje surinktiems įrodymams darytina išvada, jog pareiškėjos patikslintas pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 533 str., Civilinio kodekso 4.68 – 4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 9 punktu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti pareiškėjai AB „Lietuvos dujos“, juridinio asmens kodas 120059523, atstovaujamai AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo, buveinė Chemijos g. 4, Kaune, filialo kodas 133863816, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, nekilnojamojo daikto registro Nr. 44/1588215, unikalus Nr. 4400-2605-2695, esantį S. Hariso gatvėje tarp 31 ir 35 namų, kurio ilgis yra 61,39 m.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.