Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-659-487/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
1A-659-487/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04609-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Regina Pocienė, Ainora Kornelija Macevičienė
Nuteistasis
M. K.
Nukentėjusysis
D. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-659-487/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04609-2013Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.; 1.1.7.2.7.; 2.4.7.; 2.4.8
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teisėjų Reginos Pocienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačesaitei,nuteistojo M. K. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 10 p. ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-03-13 iki 2014-03-14 (viena para). M. K. bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu iš M. K. priteista 868 eurai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo D. R. naudai. Taip pat iš M. K. priteista 162,65 eurų nukentėjusiojo D. R. sveikatos priežiūros paslaugoms skirtų išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo, o būtent: 2013 metų gruodžio 7 d., apie 12.00 val., parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo D. R., įtariant vagyste ir pastarojo nuvestas į tarnybines patalpas, M. K. prieš D. R. panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau 8 smūgių, D. R. padarydamas odos nubrozdinimą viršugalvio kairėje pusėje, daugybines poodines ir odines kraujosruvas kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruvas lūpų gleivinėse, dešinio žando sumušimą, pasireiškusį nubrozdinimu žando gleivinėje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, krūtinkaulio lūžį, tokiais veiksmais dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo padarė nukentėjusiajam D. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinkaulio lūžio nukentėjusiojo D. R. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodė, kad jis dėl savo veiksmų labai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai, anksčiau nebuvo teistas už tokį nusikaltimą.

Teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir priteisto civilinio ieškinio, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti. Todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d., kur nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Jis atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikalstama veika buvo baigta, sukėlusi atitinkamas pasekmes, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. anksčiau 5 kartus teistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamą veiką įvykdė, neišnykus teistumui, nedirba, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. nelinkęs taisytis, o linkęs nusikalsti, todėl konstatavo, kad pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas bausmės tikslai jo atžvilgiu būtų pasiekti kaltinamajam paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K., būdamas pakankamai jauno amžiaus nesimoko, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, jau penkis kartus teistas, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, vėl įvykdė nusikalstamą veiką, kas sudaro nusikalstamų veikų recidyvą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę 3 metų laikotarpiui. Kadangi M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ str. ir sumažino kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pažymėtina, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 10 p., padarymą įstatymas nenumato alternatyvių bausmių, tik laisvės atėmimą iki penkerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. K. paskirtos bausmės terminas yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai, bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo padaręs tokio nusikaltimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes - kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, todėl kaltinamajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar kartą atsižvelgti į šią nuteistojo nurodomą aplinkybę nėra jokio pagrindo. Tai, kad M. K. anksčiau nebuvo teistas už nusikaltimą, susijusį su žmogaus sveikatos sutrikdymu, esantį aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo švelninti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Regina PocienėAinora Kornelija Macevičienė