Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl teisės normos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis S. V. kreipėsi į teismą su prašymų dėl teisės normos išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti kuri Valstybės įgaliota institucija atstovauja išieškotoją – Valstybę vykdymo procese išieškant iš skolininko kriminalinę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Tačiau įstatyme dar nustatyta antstolio teisė kreiptis dėl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė prašyti išaiškinti ne tik teismo sprendimą, bet ir įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bauda gali būti įvykdyta savanoriškai bei priverstinai. Savanoriškai asmuo gali sumokėti baudą per teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytą laikotarpį, per ši laikotarpį šios baudos nesumokėjus, yra pradedamas priverstinis baudos išieškojimas, kurį atlieka antstolis, gavęs iš teismo priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, vykdomąjį raštą. Jeigu antstolis nustato, kad asmuo negali įvykdyti jam paskirtos bausmės - baudos, jis nuteistojo sutikimu, gali kreiptis į teismą ir prašyti teismo pakeisti paskirtą baudą viešaisiais darbais. Tačiau jeigu bus nustatyta, kad nuteistasis vengia sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti, antstolis gali kreiptis į teismą prašydamas šią baudą pakeisti areštu. Antstolio teikimą teismas nagrinėja vadovaudamasis BK 47 straipsniu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolio S. V. 2023 m. vasario 7 d. patvarkymo „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ Nr. S-2023-2311 dalį, kuria buvo nuspręsta vykdomąjį dokumentą Nr. 1-256/1998 grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su išieškojimo negalimumo aktu. Antstolis S. V. prašo išaiškinti kuri Valstybės įgaliota institucija atstovauja išieškotoją – Valstybę vykdymo procese išieškant iš skolininko kriminalinę baudą.

Teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi, daro išvadą, kad priimta nutartis dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo yra aiški, rezoliucinė jos dalis yra suformuluota aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai. Nutarties 15, 16 punktuose aiškiai ir išsamiai nurodyti motyvai kas išduoda vykdomuosius raštus, kas juos vykdo ir kas juos kontroliuoja, taip pat išaiškinta, kad antstolis yra bausmę vykdančios institucijos atstovas, kuriam yra pavesta kontroliuoti nuosprendžio vykdymą. .To, kad nutartis būtų neaiški ar nesuprantama jos rezoliucinė dalis pareiškėjas taip pat prašyme nenurodė. Pareiškėjas nenurodė, kurią teisės normą prašo išaiškinti, ir nesusiejo konkrečios teisės normos su bylos kontekstu, todėl nėra pagrindo spręsti apie poreikį šiuo atveju aiškinti kurią nors konkrečią teisės normą, o teisės aiškinimas apskritai, naudojantis šiuo institutu, kaip minėta, nėra galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl teisės normos išaiškinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 589, 593 straipsniais,

nutaria:

Antstolio S. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.