- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-8766-1103/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03916-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Valdas Levinas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. U., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė T. U., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu, kitokia tvarka negali registruoti viso tėvų turto savo vardu.
2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, V. U. yra L. U. ir T. U. sūnus. Po palikėjo L. U., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu palikimą priėmė jo sutuoktinė T. U., mirusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties trijų mėnesių laikotarpyje su pareiškimu kreipėsi dėl palikimo po motinos mirties priėmimo ir tik tada sužinojo, kad motina nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po tėvo mirties. Faktą, kad nėra pilnai priėmęs tėvų palikimo sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Laiku dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad pergyvenęs sutuoktinis palikėjo turtą paveldi automatiškai. Nei jis, nei mama nežinojo, kad norint paveldėti sutuoktinio turtą reikalinga kreiptis į paveldėjimo atsiradimo vietos notarą ne tik vaikams, tačiau ir sutuoktiniams. Kitas palikėjo įpėdinis yra jis, V. U., tačiau jis palikimo nepriėmė, nes manė, kad tik motinai priklauso visas palikėjo turtas. Palikimą sudarė piniginės lėšos, asmeniniai daiktai, nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jo motina faktiniais veiksmais priėmė palikimą – pradėjo faktiškai valdyti turtą, mokėjo visus mokesčius už būstą, remontavo, prižiūrėjo, valdė ir naudojosi būstu it būtų priėmusi palikimą po jo tėvo mirties ir būtų vienintelė savininkė. O dabar po motinos mirties jis moka visus su tėvų būstu susijusius mokesčius, išlaiko, tvarko ir valdo tėvų santuokos metų įgytą turtą – butą, dokumentus, asmeninius daiktus. Kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, galinčių paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, palikėjas neturėjo, turtas nėra juridiškai paveldėtas, taip pat nėra nuosavybės teise perėjęs valstybei. Niekas nei jo motinai, nei jam nepareiškė jokių pretenzijų į palikėjo turtą.
3. Pareiškėjo atstovas Valdas Levinas teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytą reikalavimą ir prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo L. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. U. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. U. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina T. U. priėmė sutuoktinio L. U. palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą tėvų turtą, o ne tik motinos dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
6. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatyta, kad L. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo T. U., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis. Iki L. U. mirties sutuoktiniai gyveno kartu. Po L. U. mirties liko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad po palikėjo L. U. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla po L. U. mirties nebuvo užvesta. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas V. U. yra L. U. ir T. U. sūnus.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad jo motina T. U. po sutuoktinio L. U. mirties perėmė valdyti palikimą sudarančio nekilnojamojo turto (buto) dalį – liko bute gyventi, mokėjo visus mokesčius už būstą, remontavo, prižiūrėjo, valdė ir naudojosi būstu it būtų priėmusi palikimą ir esanti vienintelė savininkė. Taip pat T. U. perėmė palikėjo turėtas santaupas ir jo asmeninius daiktus. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti mokėjimų už komunalines paslaugas kvitai ir kiti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjo paaiškinimai, suinteresuoto asmens parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
9. Teismo vertinimu, visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo motina T. U., būdama palikėjo įpėdine pagal įstatymą, po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiojo turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad T. U. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina T. U. aptartu būdu priėmė po sutuoktinio L. U. mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjo reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis), todėl tenkinamas.
10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.