Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-165/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
1A-279-165/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00323-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis
J. Š., A. Ž., A. M., P. P.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-165/2017Proceso Nr. 1-02-2-00323-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.2; (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Žukausko,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,nuteistajam J. Š. ir jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 4 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 5 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

J. Š. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 1 680 Lt, paimtų kratos metu J. Š. automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugomi Vilniaus AVPK Finansų skyriuje.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti A. Ž., A. M., A. M., P. P. (I.), tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrininkų grupėje kartu su A. B. ir A. M., turėdamas tikslą platinti, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-03-19, iš A. B. gavęs ne mažiau kaip 2,429 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,786 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir ne vėliau kaip 2012-03-19 Trakų rajone pardavė po 10 litų už 1 gramą A. M.. Turėdamas tikslą toliau platinti įgytą psichotropinę medžiagą ir tęsdamas bendrininkų nuskalstamą veiką, A. M. ne vėliau kaip 2012-03-19 Vilniaus mieste tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip 2,429 g miltelių, kurių sudėtyje 0,786 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, pardavė po 18 litų už 1 gramą M. Ž..

1.2. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-04-11 neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos amfetamino. 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-04-11, A. Š. iš A. B. gavęs nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje – ne mažiau kaip 28,652 g, t.y. didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, J. Š. nuo įgijimo dienos iki 2012-04-11 su tikslu platinti laikė juos savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

1.3. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip įgijo ir iki 2012-04-16 neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos amfetamino. 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-04-16, A. Š. iš A. B. gavęs nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje – ne mažiau kaip 136,386 g, t.y. labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, J. Š. nuo įgijimo dienos iki 2012-04-16 su tikslu platinti laikė juos savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

1.4. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai pasigaminti psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ją parduoti, neteisėtai disponuodamas civilinėje apyvartoje draudžiamu I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) l-fenil-2-propanonu, o taip pat medžiagomis bei priemonėmis, civilinėje apyvartoje nedraudžiamomis, tačiau tinkamomis narkotinių bei psichotropinių medžiagų gamybai (l-fenil-2-propanono oksimas, l-fenil-2-nitro-l-propenas, folija, natrio šarmas, acto rūgštis, stiklinės kolbos, termometrų gyvsidabris ir kt.), 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-09-12 ūkio paskirties patalpose (lauko virtuvėje), esančiose prie jo gyvenamosios vietos, t.y. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai redukcinio amininimo būdu pagamino nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 254,679 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 155,14 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir neteisėtai iki 2012-09-12 laikė juos savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai tos pačios dienos apie 11 val. atliekamos kratos metu jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pakeisti: taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog jis sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo veikos kvalifikacija, tačiau mano, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir jo asmenybę, turėjo galimybę bei teisinį pagrindą taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jis (apeliantas) prisipažino kaltu dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir labai gailisi nusikaltęs, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir juose dalyvavusius asmenis, yra jauno amžiaus, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jo nusikaltimai padaryti seniai, prieš ketverius metus. Byloje yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei tai, kad jis prižiūri neįgalią tetą V. T.. Apeliantas skunde nurodo, kad tuo metu, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, mirė jo mama (2012-11-20), kuri prižiūrėjo savo neįgalią seserį V. T.. V. T. yra vieniša, sena, neįgali moteris, kuriai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (prie skundo pridedami šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai: Specialių poreikių nustatymo pažyma, Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos raštas ir atmintinė). Jis, pakeitus jam kardomąją priemonę suėmimą, prižiūrėjo savo tetą ir 2015-10-29 buvo pasirašyta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (sutartis pateikta pirmos instancijos teismui ir yra byloje). Apelianto teigimu, jam paskyrus realią 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jo neįgalios tetos V. T. nebūtų kam prižiūrėti. Todėl apeliantas prašo atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Apeliantas prie apeliacinio skundo prideda pažymas apie jo ir tetos V. T. deklaruotas gyvenamąsias vietas.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. Š. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas tenkinti šį prašymą neturi pagrindo.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

7. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį, BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o savo prašymą grindžia tuo, kad jis prisipažino kaltu dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir labai gailisi nusikaltęs, padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir juose dalyvavusius asmenis, yra jauno amžiaus, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jo nusikaltimai padaryti prieš ketverius metus. Be to, apeliantas pažymi, kad jis slaugo bei išlaiko neįgalią tetą, kurios, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti.

7.1. BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir egzistuoja bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įvardytų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012, 2K-60/14, 2K-576-699/2015 ir kt.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinimuose dėl neteisėto disponavimo 0,786 g amfetamino, 28,652 g amfetamino ir 136,386 g amfetamino pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šias veikas ir joje dalyvavusius asmenis; dėl kaltinimo neteisėtu disponavimu 155,14 g amfetamino, lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad J. Š. padėjo išsiaiškinti šią veiką, savanoriškai nurodydamas slėptuvę, kurioje laikyta labai didelis kiekis amfetamino. Nuteistojo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikalstamas veikas vertinama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nenustačius bent dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga.

8. Pažymėtina, kad kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, tačiau, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. pripažintas kaltu padaręs du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vienos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir padarė išvadą, jog BK 260 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies sankcijose numatytų, minimalių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, neatitiktų kaltininko asmenybės. Teismas atsižvelgė į tai, kad J.Š. neteistas, turi nuolatinį darbą, yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas 23 metų, slaugo neįgalią giminaitę, nenustatyta, kad daugiau kaip per 4 metus po aptariamų veikų padarymo jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismas pažymėjo, kad J. Š. neigiamai vertina savo elgesį, dėl daugumos pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino, padėjo išsiaiškinti nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad J. Š. pozityvus elgesys parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad ilgalaikis (ilgesnis nei 10 metų) atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti nuteistojo socialinius ryšius, darbo santykius. Taigi teismas, motyvuodamas šiomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, pritaikė nuteistajam J. Š. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnes už BK 260 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies sankcijose nurodytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, t. y. bausmes, artimas pusei sankcijose numatyto minimalios bausmės dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam J. Š. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad apeliantas skunde neginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, taigi iš esmės byloje nėra ginčo, kad bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Apeliantas skunde prašydamas paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį, nurodo tas aplinkybes, į kurias jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jas dar kartą vertinti.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo J. Š. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Šios bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasElena VainienėLinas Žukauskas