Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., 2015 m. gruodžio 24 d. apie 09.00 val. motinai V. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su motina V. J. metu, tyčia nukentėjusiąją V. J. stumdė ir suėmęs už plaukų tąsė kambaryje, taip smurtaudamas sukėlė šeimos narei V. J. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo A. J. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, būdamas blaivus taip būtų nesielgęs. Jis gyvena kartu su savo motina V. J. adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 24 d. ryte Jiezno turguje gėrė alaus, taip pat dar buvo ir iš vakaro gėręs alkoholio. Grįžęs iš turgelio susikonfliktavo su motina, ji priekaištavo, kad per garsiai klauso radiją. Dėl to supykęs metė batą į langą ir išdaužė stiklą. Po to stumdė mamą ir sugriebęs ją už plaukų tampė. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus. Dėl to, kad smurtavo prieš savo motiną labai gailisi, pasižada ateityje daugiau taip nesielgti (b.l. 47-48).

Iš nukentėjusiosios V. J. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena kartu su sūnumi A. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus A. J. nuolat vartoja alkoholį, 2015 m. gruodžio 24 d. apie 9 val. į namus grįžusiam sūnui priekaištavo, kad tokią dieną vartoja alkoholį. Tuomet sūnus pradėjo ją stumdyti ir sugriebęs už plaukų tąsė kambaryje. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji byloje civilinio ieškinio nereikš, neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro sprendimo neskųs (b.l. 17,18-19).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, nukentėjusiosios V. J. parodymų, A. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2015 m gruodžio 24 d. V. J. protokole-pareikšime nurodyta, kad jos sūnus A. J., panaudodamas fizinį smurtą, stumdė ir suėmęs už plaukų tąsė ją kambaryje, tuo sukeldamas skausmą (b.l. 4).

2015 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 24 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), A. J. stumdė savo motiną V. J. ir tampė už plaukų sukeldamas jai fizinį skausmą, kūno sužalojimai nepadaryti. (b.l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12).

Asmens blaivumo testas, kuriuo A. J. 2015 m. gruodžio 24 d. 11.38 val. nustatytas 2.10 promilių girtumas (b.l. 34).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. jis motiną V. J. stumdė ir tampė suėmęs jai už plaukų, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. J. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 54-56).

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš garbaus amžiaus moterį – motiną, nepateisinami nei teisės, nei moralės požiūriu. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą. 2014 m. lapkričio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokurorės nutarimas, kuriuo A. J. ir V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius. A. J. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šios aplinkybės rodo, kad A. J. vėl padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – 9 mėnesių laisvės apribojimu.

Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, nukentėjusios poziciją, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamus padarinius, tikslinga A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir neieškoti ryšių ir nebendrauti su V. J. (b.l. 49-50).

Kaltinamasis A. J. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 24 d. 12.05 val. iki 2015 m. gruodžio 25 d. 12.00 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, nuteistajam paskiriant įpareigojimus:

per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti šį įpareigojimą per visą paskirtos bausmės laikotarpį;

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, nuteistajam paskiriant įpareigojimus:

per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti šį įpareigojimą per visą paskirtos bausmės laikotarpį;

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 24 d. 12.05 val. iki 2015 m. gruodžio 25 d. 12.00 val., prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam A. J. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir neieškoti ryšių ir nebendrauti su V. J., A. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.