Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-652-853/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1-652-853/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
B. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-652-853/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21452-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajam B. D., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis 30 procentų darbingumą, administracine tvarka nebaustas, teistas 2015-12-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL (188,30 Eur), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. D. 2019 m. gegužės 22 d. apie 21.23 val., Mažeikių m., Ventos g. ties namu Nr. 43, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis B. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad prieš keturis mėnesius, tai galėjo būti gegužės mėnesio pabaigoje, jis su draugu išgėrė brendžio. Alkoholį vartojo nuo pietų. Buvo pasistatęs automobilį, tačiau kaimynė papriekaištavo, jog ne vietoje automobilis, tai jis būdamas neblaivus perstatė automobilį į kitą vietą, pavažiavo apie 15 metrų. Tuo metu privažiavo su švyturėliais policija. Jis iš karto pripažino, jog vairavo būdamas neblaivus. Policija jam du kartus nustatinėjo girtumą. Su nustatytu girtumu sutinka. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Patvirtino, jog turi sveikatos problemų ir nevartoja alkoholio. Kai sveikata būna geresnė dirba pagal patentą prie grindų (parketo). Turi neįgalumą, jo darbingumas 30 procentų. Gauna kas mėnesinę neįgalumo pašalpą – 122,00 Eur. Iš darbo pagal patentą uždirba per mėnesį iki 2000,00 Eur. Nurodė, jog dėl sveikatos būklės jo mityba yra labai ribota. Prašo pakeisti arešto bausmę į baudą arba atleisti pagal laidavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas S. S., kuri parodė, kad su B. D. yra sugyventiniai 15 metų. Augina bendrą dukrą. Veda bendrą ūkį. Nurodė, jog tą dieną ji buvo darbe ir grįžusi iš darbo sužinojo, jo B. D. būdamas girtas vairavo jos automobilį, automobilio raktelius buvo palikusi namuose, nes pati teisių neturi, o automobilį visada vairuoja sugyventinis. Nurodė, jog šiaip B. D. negeria, nes sunkiai serga. Nurodė, jog B. D. yra geras žmogus, myli ją ir dukrą bei rūpinasi šeimos gerove, nors ir labai sunkiai serga, stengiasi dirbti. B. D. pajamos iš neįgalumo ir dar iš darbo prie grindų, bet pastarosios pajamos nėra pastovios. Ji taip pat dirba. Įtaką B. D. gali daryti, kadangi ji nevartoja alkoholio, todėl skatins nevartoti alkoholio. Be to, B. D. jos klauso. Nurodė, jog su B. D. daug kalbėjosi apie įvykį ir B. D. labai gailėjosi. Nurodė, jog neturi galimybės sumokėti užstato. Nurodė, jog B. D. mityba labai ribota, nes jis dėl ligos negali vartoti pieno produktų, mėsos, vištienos, kavos, saldžių gėrimų. Pagrinde gali valgyti tik daržoves. Patvirtino, jog visas įvykis šeimai finansiškai labai skaudžiai atsilieps.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo B. D. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2019 m. gegužės 22 d. informaciniu pranešimu ROIK 011900257552, kuriame nurodyta, kad sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavusiam B. D. nustatytas 2,18 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,32 promilių girtumas (16-17 b. l.);

- 2019 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad Mažeikių m., prie Ventos g. 43 namo paskutinės laiptinės, apie 10 metrų atstumu, stovi pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame ant galinės sėdynės yra įvairūs rūbai, bagažinėje yra tušti maišai ir meškerė, pridėtos foto lentelės (20–22, 23–26 b. l.);

- 2019 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad B. D. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, antrojo – 2,32 promilių neblaivumas (30 b. l.);

- 2019 m. gegužės 22 d. alkotesterių šaknelėmis, kuriose nurodyta, kad B. D. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas bei 2,32 promilių neblaivumas (31 b. l.);

- 2019 m. gegužės 22 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo aktu Nr. 154, kuriame nurodyta, kad iš Ventos g. 43, Mažeikiai, nuvežtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Autobastionas“, buv. Mažeikių r., Krucių k. (27 b. l.);

- 2019 m. gegužės 27 d. išrašu iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kuriame nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – S. S. (28 b. l.);

- 2019 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu 86-PR2-4183, kuriame nurodyta, kad dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių AVPK patyrė transportavimo ir saugojimo išlaidas (44–55 b. l.);

- 2019 m. birželio 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu gražinti daiktus, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gražintas S. S. (39–40 b. l.);

- 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautu atsakymu iš UAB „Autobastionas“, kad 2019 m. birželio 18 d. S. S. atsiėmė automobilį ir sumokėjo už automobilio transportavimą ir saugojimą (113 b. l.);

- 2019 m. gegužės 27 d. išrašu iš VšĮ „Emprekis“, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra 1439 eurai (29 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. S. parodymais, kur ji parodė, kad turi nuosavą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ji neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilį vairuoja jos sugyventinis B. D.. 2019 m. gegužės 22 d. iš ryto ji išėjo į darbą ir į namus sugrįžo po darbo. Apie 21.30 val. jai paskambino B. D. motina ir pasakė, kad prie jos namų policija sustabdė automobilį, kurį vairavo B. D.. Ji tuoj pat nuėjo ir pamatė savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, B. D. buvo įsodintas į policijos automobilį. Policininkai jai paaiškino, kad B. D. vairavo girtas (33 b. l.).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog B. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 m. gegužės 22 d. apie 21.23 val., Mažeikių m., Ventos g. ties namu Nr. 43, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. B. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai (87-89 b. l.). Įvykio vietoje policijos pareigūnai B. D. 2019 m. gegužės 22 d. 21.16 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2.18 ‰ neblaivumą, o po 19 minučių, t. y. 2019 m. gegužės 22 d. 21.35 val. B. D. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 2.32 ‰ neblaivumas, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo B. D. veikoje, kadangi jis 2019 m. gegužės 22 d. apie 21.23 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 2.18 promilių neblaivumas, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas į teistumą atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Turinčiais teistumą laikomi – asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo <...> trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).

Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog kaltinamais B. D. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kadangi byloje esantys duomenys apie jo teistumą byloje, jog B. D. 2015 m. gruodžio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL (188,30 Eur) (59 b. l.). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ((BK 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minimas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. sausio 19 d. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie B. D. matyti, jog pagal 2015 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2016 m. sausio 20 d., o išregistruotas iš minimo registro 2016 m. liepos 19 d. (56-58 b. l.). Akivaizdu, jog 2019 m. gegužės 22 d. veikos padarymu metu B. D. turėjo neišnykusį teistumą pagal veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, nes teistumas būtų išnykęs 2019 m. liepos 19 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 4 punkto, nes nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. B. D. anksčiau teismo teistas ir teistumas neišnykęs (56-58, 59 b. l.), jis administracine tvarka nebaustas, nes baustumas išnykęs, tačiau anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. nustatyto greičio viršijimą automobilio vairavimą, kai neatlikta valstybinė techninė apžiūra (60-61 b. l.). Visos šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl bausmės B. D. skyrimo

Kaltinamojo B. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę B. D. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, žalos mastą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnis).

B. D. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (56-58 b. l.), anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (60-61 b. l.), nedirbantis (68 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (69 b. l.), turintis neįgalumą (144 b. l.), nevedęs (62 b. l.), turintis vieną nepilnametį vaiką (63,134 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankosi nuo 2001-08-31, dgn.: organinis asmenybės sutrikimas. Paskutinį kartą lankėsi 2014-11-05 dgn.; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (72 b. l.). 2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išdavoje Nr. 97TPK-179/2019 nurodyta, jog skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę B. D. netikslinga (79 b. l.). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jog vairavo transporto priemonę, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jog administracine tvarka nebaustas, teistas, jog nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, turintis neįgalumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo šeimyninę bei finansinę padėtį, baudos mokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis B. D. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 22 d. 21.16 val., iki 2019 m. gegužės 23 d. 17.00 val. (96, 97 b. l.) – 2 dienas, BK 66 straipsnio tvarka prilyginta 4 MGL baudai, t. y. įskaitant 4 MGL baudos.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą B. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, administracine tvarka nebaustas, todėl šiuo atveju jam nustatomas vidutinis baudžiamajame įstatyme numatytas specialios teisės atėmimo terminas – treji metai. Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktiką, baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 24 d., kai buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (102-103, 104 b. l.) (2018-05-29 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamasis B. D. sugyventinės S. S. vardu, registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) važiavo būdamas neblaivus be jo savininkės leidimo, todėl jo sugyventinė S. S., negali būti atsakinga už neteisėtus B. D. veiksmus. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, kaltinamajam B. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) vertės, nustatytos VšĮ „Emprekis“, t. y. 1439,00 Eur (suma nurodyta be PVM) (29 b. l.) konfiskavimas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. D. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - 2019 m. gegužės 24 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. 00555798) (100-101, 102-103, 104 b. l.).

Kaltinamajam B. D. 2015 m. rugpjūčio 25 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00555798 (esantis voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ Regitra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00555798 bei CD diskas su asmens blaivumo nustatymo vaizdo įrašu, esantys byloje voke prisegti prie galinio bylos viršelio vidinės pusės ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugojimui S. S. (39-40 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus: vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra; vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – CD diskas su vaizdo įrašu paliktinas byloje; vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu – grąžintinas teisėtai savininkei S. S..

Kaltinamajam B. D. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

B. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę 51 MGL (2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. D. paskirti bausmę 34 MGL (1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 22 d. 21.16 val. iki 2019 m. gegužės 23 d. 17.00 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir laikyti, kad B. D. yra sumokėjęs (atlikęs) 4 MGL (200,00 Eur (dviejų šimtų eurų)) baudos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam B. D., jog paskirtą 30 MGL (1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės (V. Kudirkos g. 4A, Mažeikiai) tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti B. D., jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu B. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, B. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę –1439,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus).

B. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

B. D. vairuotojo pažymėjimą išduotą VĮ Regitra 2015 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 00555798 nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ Regitra.

Daiktinius įrodymus: CD diską su asmens blaivumo nustatymo vaizdo įrašu, kuris yra voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu atiduotą saugojimui S. S., gražinti teisėtai savininkei S. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl ne-tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė