- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1931-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43106-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis statybininku Norvegijoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2016-09-10 apie 23.20 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį sugyventinę E. K., tai yra tyčia ją pastumdamas, dėl ko ji nugara trenkėsi į durų staktą bei, iš sugyventinės, atiminėdamas namų buto raktus ir pargriaudamas ją ant grindų, sukdamas jai rankas, sukėlė nukentėjusiajai. E. K. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino, gailisi, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, kartu su sugyventine E. K.. Veda bendrą ūkį. Abu dirba užsienyje. Laikotarpiu nuo 2016-09-08 iki į 2016-09-10 vakaro jautėsi labai blogai, buvo negerai su sveikata. Vartojo alkoholį ir vaistus. Buvo pakrikę nervai, nes nesisekė darbe. 2016-09-10 vakare apie 23:50 val. tarp jo ir jo sugyventinės E. K. kilo konfliktas, tiksliai nepamena dėl ko. Prisipažįsta, kad sugyventinę pastūmė ir ji nuo jo veiksmų trenkėsi į durų staktą. Pastūmęs, ją pagriovė ir jėga iš jos atėmė namų buto raktus. Labai gailisi dėl įvykio. Grįžęs iš areštinės, sugyventinės E. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Šiuo metu sutaria gerai. Dirba, prisideda prie šeimos biudžeto. Nuoširdžiai gailisi, pažada, kad daugiau smurto ir fizinės jėgos nenaudos. Sutinka tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Su bausmės siūlomu dydžiu ir bausmės rūšimi sutinka (b.l. 48, 51, 54).
Nukentėjusioji E. K. parodė, kad su sugyventiniu D. J. gyvena du metus. Veda bendrą ūkį. Turi nusipirkę butą Vilkaviškyje. D. geras žmogus, tačiau jam užeina daugiadienis alkoholio vartojimas. Ankščiau niekada prieš ją nesmurtavo. Tai yra pirmas kartas. Sugyventinis pradėjo vartoti alkoholį nuo 2016-09-05. Girdėjo, kad jis telefonu kalbėjo su savo buvusia žmona ir ją vadino barakuda. Sugyventinis jai priekaištavo, kad ,,iščiulpė" "kurva", siuntinėjo ją na...". Sugyventinis visiškai nesivaldė. Ji patyrė psichologinį terorą. Apie 10:00 val. ji iškvietė policiją, nes jautėsi labai pažeminta. Atvyko policija, ruošėsi rašyti pareiškimą, bet vyras jos atsiprašė, pasakė, kad važiuos pas gydytoją. Vyras apsiramino ir ji juo patikėjo. Vyras darėsi vis girtesnis, paskui ji pamatė, kad vyras laiptinėje turi pasislėpęs degtinės butelį. 2016-09-10 apie 23:30 val. jis nuėjo į tualetą parūkyti. Ji nuėjo iš paskos, atidarė duris ir paprašė, kad nerūkytų namuose. Tada jis šoko iš tualeto ir pradėjo ją stumdyti. Ji nugara atsitrenkė į durų staktą. Tada pasakė dukrai "kviesk policiją". Dukra iškvietė policiją. O jos sugyventinis ketino pabėgti iš namų. Ji griebė namų raktus. Jis ją puolė norėdamas atimti raktus, ji pargriuvo, jis suko jos rankas, kol išplėšė raktus iš rankų. Vyras atsirakino duris ir puolė bėgti. Laiptinėje jie vėl stumdėsi. Policija jį sulaikė lauke. Ji patyrė tik fizinį skausmą ir psichologinį spaudimą. Į medikus po įvykio nesikreipė. Nėra mėlynių, nieko jai neskauda. Nemano, kad vyras norėjo ją sužaloti, psichologiškai ją gniuždė. Įvykį matė jos dukra L. K.. Ji įvykio metu nenukentėjo. Įvykio metu ji patyrė tik fizinį skausmą. Jokia žala jai nepadaryta. Civilinio ieškinio nereiškia. Jie susitaikė. Sutinka, kad procesas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu (b.1.2, 17-18, 20, 22).
Iš liudytojos L. K. parodymų matyti, kad D. J. yra jos mamos sugyventinis. Jie kartu gyvena apie du metus. D. visada būdavo ramus žmogus. Niekad nenaudoje smurto nei prieš ją, nei prieš jos mamą. 2016-09-10 vakarą ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Vakare tarp mamos ir sugyventinio kilo konfliktas. Kadangi ji tuo metu buvo namuose, viską matė. Dėl ko jie pykosi, nežino, gal dėl D. išgėrinėjimų. D. namuose stumdė mamą, kuri susimušė nugarą, vėliau jo pastumta, pargriuvo. Pargriovęs mamą, D. iš jos rankų išplėšė namų buto raktus. Tokie veiksmai ją labai suerzino ir ji iškvietė policiją. Ji viską matė, bet pati įvykio metu nenukentėjo. D. niekada prieš ją smurto nėra naudojęs. Pretenzijų D. neturi. Nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Daugiau nieko pasakyti apie įvykį negali, nori jį greičiau pamiršti. Žino, kad jie susitaikė sutaria gerai, niekam nė vienas iš jų vienas kitam pretenzijų neturi (b.l. 24).
Iš Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės I. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-09-10 apie 23.50 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė E. K., nes jos sugyventinis D. J. prieš ją naudojo fizinę jėgą, sudavė smūgius, stumdė, ji patyrė didelį stresą. Ant nukentėjusios kūno smurto žymių nesimatė (b.l. 10-11).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr.2524 matyti, kad 2016-09-11 00.23 val. D. J. buvo nustatytas 0,70 prom. girtumas (b.l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie D. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. smurtavo prieš savo šeimos narį, dėl ko pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jų pačių prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, prašo kiek įmanoma sumažinti bausmę (b.l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, nuo 2007 metų nebaustas (b.1. 30-32); psichiatrinio gydymo įskaitoje VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.1.27); priklausomybės ligų gydymo įskaitoje Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 29); atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis D. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė parinkta pagrįstai. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.).
Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2016-09-11, 00.15 val. iki 2016-09-12, 16.17 val. (b.l. 42, 43) 1 (viena) para, vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
D. J., a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti D. J. per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2016-09-11, 00.15 val. iki 2016-09-12, 16.17 val. 1 (vieną) parą, vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.