- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- 2-1373-457/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01002-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui K. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. R. 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 15 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti atsakovui asmeniškai 2017-08-31 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), teismo nustatytas terminas pasibaigė 2017-09-15. Atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, teismui nėra žinomos priežastys, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, yra ieškovo reikalavimas priimti sprendimą už akių, todėl priimamas teismo sprendimas už akių, formaliai vertinant byloje esančius ieškovo pateiktus įrodymus, t. y. įsitikinant, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais - dokumentais: 2017-08-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-181, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašu, pažyma apie atsakovo įdarbinimus nustatyta, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Atsakovas nuo 2017-05-29 iki 2017-07-21 dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tiekė statybines medžiagas privataus gyvenamojo namo statytojui (duomenys neskelbtini). Minėtame objekte paslaugas teikė ir (duomenys neskelbtini)darbuotojai. Ten 2017 m. birželio mėn. ieškovas susipažino su atsakovu, kuris mūrijo akmenų apdailą sienoms. Ieškovas su atsakovu jokių darbo ar kitų sutartinių santykių neturėjo. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 17 d., 16.12 val., atsakovas tinklalapyje „www.Facebook. com“ grupės „Aferistai !!! Apgavikai !!! Sukčiai !!!“ paskyroje patalpino tokio turinio įrašą „Sveiki saugokitės (duomenys neskelbtini) aferistas melagis darbai (duomenys neskelbtini) dirbi o mokėt nemoka is zmoniu vergus daro imonė (duomenys neskelbtini)statybos darbai“. Šalia šio įrašo atsakovas patalpino ieškovo nuotrauką. Ši grupė yra vieša, grupės paskyroje esančių įrašų turinį gali matyti visi vartotojai, ne tik grupės nariai. Įrašas buvo išplatintas socialiniame tinkle, į įrašą reagavo 34 vartotojai, atsakovo nurodyti teiginiai paskatino kitus anoniminius vartotojus rašyti komentarus. Įrašą socialinio tinklo vartotojai išplatino ir ieškovo draugams, tėvams.
Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, tačiau tenkintinas iš dalies.
Asmens garbė ir orumas gali būti ginami priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje pateiktas neišsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad, atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį, jis patyrė nepatogumų, nes buvo priverstas įrodinėti savo pažįstamiems, artimiesiems, klientams ir užsakovams atsakovo paskleistų teiginių neatitikimą tikrovei. Dėl tos priežasties sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės. Įvertinus šias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, spręstina, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis), tik dėl atsakovo veiksmų, ieškovas patyrė neturtinę žalą (CK 6.247 straipsnis), nes kiekvienas asmuo turi laikytis įstatymuose nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neskleisti apie kitus asmenis tikrovės neatitinkančių duomenų, ir tokiais savo veiksmais nepadaryti kitiems asmenims žalos (CK 6.246 straipsnis).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas siekia prevencinio poveikio atsakovui, kad šis ateityje neskleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančių žinių. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra bedarbis. Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 250,00 Eur, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 12,5 procentų, iš atsakovo ieškovui priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2017-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ieškovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas K. R. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas D. M. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.