Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui Mindaugui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn S. P. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. sausio 19 d. S.P. sodyboje, (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone aptikti: 3 stirnų kailiai ir lapės kailis, nenuluptas lapės kūnas, du statomieji tinklai: 40 mm akytumo,1,8 m. aukščio, 20 m ilgio ir 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio ir 30 m. ilgio. Pagal S.P. pateiktą paaiškinimą policijos pareigūnams, taip pat nustatyta, kad S.P. 2010-01-18 apie 15 val. ėjo iš sodybos per laukus, pala kanalą patikrinti paspęstų spąstų ir kilpų žvėrims gaudyti, kurių buvo padėjęs apie 20 vnt. Nurodomoje vietoje buvo rasti 4 vnt. metalinių spąstų paruoštų žvėrims gaudyti. Tuo nustatyta, kad S.P. (duomenys neskelbtini)kaime medžiojo su metaliniais spąstais skirtais žvėrims gaudyti, kuriuo buvo paspendęs prie kanalo, neturėdamas teisės medžioti, taip šiurkščiai pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60, 60.30, 76, 76.1 punktų reikalavimus bei Mėgėjiškos žūklės taisyklių 11, 11.1 punktų reikalavimus. S.P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis minimu protokolu 2010 m. kovo 2 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą Nr. 022 AM 049326, kuriuo S.P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnio 2 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su 2 vnt. statomų tinklų: 40 mm akytumo, 1,8 m. aukščio, 20 m ilgio ir 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio ir 30 m ilgio ir 4 vnt. metalinių spąstų konfiskavimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S.P. skunde prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde teigia, kad rastus tinklus prieš kelis metus gavo iš pažįstamo asmens, kurie buvo nebetinkami naudoti žvejybai. Vasaros metu jis dengdavo tinklais šiltnamį. Ginčijamame nutarime minimus kailius rado miške ir parsinešė namo. Nurodo, kad jis žvėrių negaudė ir nežudė. Šių motyvų pagrindu teismo prašo: - panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. kovo 2 d.nutarimą ir bylą nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S.P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2010-01-19 paaiškinimą parašė, nes buvo daromas psichologinis spaudimas, be to blogai jautėsi, todėl save apkalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

Dėl veikos, numatytos ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

S.P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą. ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais.

2000 m. birželio 27 d Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 “Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių IX skyriuje reglamentuota su medžiokle susijusi draudžiama veikla. Šio skyriaus 60.30 punktas numato draudimą gyvūnams gaudyti statyti kilpas, naudoti klijus, žvejybos kabliukus ir kitus įrankius bei priemones, kurie Medžioklės taisyklių nenumatyti kaip leistini.

Kad S.P. medžiojo metaliniais spąstais skirtais gaudyti žvėris, neturėdamas teisės medžioti, įrodyta bylos medžiaga, liudytojų parodymais. Liudytojai Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Žemaičių Naumiesčio policijos nuovados pareigūnai A. B. ir E. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tiriant gautą pareiškimą dėl vagystės bei sekant galimai vagystę įvykdžiusio asmens pėdsakais, atvyko į S.P. sodybą. S.P. neigė įvykdęs vagystę. Būnat sodyboje buvo pastebėti ant medžių iškabinti kailiai, namo kambaryje buvo pakabinta nebaigtu lupti kailiu. Kieme ant medžio kamieno buvo pakabintas stirnos kaukolės viršugalvis su ragais. S.P. paklausus iš kur gavo kailius, nurodė, kad prie sodybos esančiame kanalo šlaite yra pastatęs apie 20 vnt spąstų žvėrims gaudyti. Paprašius parodyti, S.P. parodė 4 vnt. spąstų, kur kiti neprisiminė. Apžiūrėjus sodybą, rasti ant medžių iškabinti kailiai, sukapota mėsa bei 2 vnt. statomų tinklų. Nustačius šias aplinkybes ši informacija betarpiškai buvo perduota aplinkos apsaugos pareigūnams, kurie atvyko ir toliau tyrė šias aplinkybes. Atvykus aplinkosaugos pareigūnams S.P. pats parodė vietas, kuriose buvo pastatęs spąstus, spąstai buvo nufotografuoti jų radimo vietoje ir išimti. Liudytojų teigimu S.P. iš pradžių prisipažino, kad medžiojo spąstais, tačiau vėliau supratęs, kad bus surašomas protokolas pradėjo neigti spąstų priklausomybę. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas aplinkos apsaugos pareigūnas R.S., kuris dalyvavo fiksuojant spąstų radimo vietas ir išimant spąstus.

Šie liudytojų parodymai yra fiksuoti tiek jų tarnybiniuose pranešimuose (b.l.35,37), analogiškos aplinkybės išdėstytos ir pačio S.P. paaiškinime (b.l.36), kuriame jis pats padarė įrašą „perskaičiau, surašyta teisingai. S. P.“ ir pasirašė. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad liudytojų parodymai yra išsamūs, informatyvūs ir nėra jokio pagrindo jais netikėti, objektyvių aplinkybių dėl liudytojų suinteresuotumo šios bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Todėl yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad šiais lydytojų parodymais pagrįstai yra grindžiama S.P. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykdymo.

Kaip jau paminėta, aplinkybes, kad S.P. medžiojo spęsdamas metalinius spąstus žvėrims gaudyti patvirtina ne tik aukščiau aptarti byloje surinkti faktiniai duomenys, bet ir jo paties paaiškinimas rašytas 2010 m. sausio 19 d. (b.l.36), kuriame jis paaiškino, kad 2010-01-18 apie 15 val. ėjo iš savo sodybos per laukus, „pakanaliais“ patikrinti savo padėtus spąstus ir kilpas gaudyti žvėrims, kurių yra padėjęs apie 20 vienetų. Paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtino prierašu apie paaiškinimo teisingumą ir tai patvirtino prašau. Administracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje, kurioje teikiamas paaiškinimas apie inkriminuojamą pažeidimą, taip pat nurodė, kad buvo paspendęs spąstus šeškams gaudyti, o kailius parsinešė iš miško.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, Institucija 2010 m. vasario 01 d. raštu (b.l.42) kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą dėl 2010 m. sausio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų išimtų gyvūnų gaišenų, kailių ir mėsos likučių ištyrimo, siekiant nustatyti gyvūnų sužalojimo priežastį. 2010 m. vasario 2 d. tyrimo protokolu Nr. 54V1-6 pateikta išvada (b.l.43-44), kuria nurodoma, kad pateikta tyrimui lapė nugaišo dėl patirtų daugybinių trauminės kilmės sužalojimų. Pirmasis ir antrasis stirnos kailiai be šautinių kiaurymių, kaklo ir užpakalinės srities poodyje rastos išplitusios kraujosruvos. Remiantis šių stirnų kailių tyrimų rezultatais, galima daryti prielaidą, kad gyvūnai nebuvo nušauti. Trečiosios stirnos kailis su būdingomis šūviui šratais kiaurymėmis, krūtinės srities poodyje rastos kraujosruvos. Remiantis stirnos kailio tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad gyvūnas buvo nušautas. Tyrimui pateiktą mėsą ir kaulus bei jų dalis pagal anatominę sandarą ir išvaizdą galima priskirti stirnos mėsai ir kaulams. Taigi šios tyrimo išvados patvirtina tai, kad pas S.P. išimtos gyvūnų gaišenos, kailiai ir gyvūnų mėsa ir kaulai yra laukinių žvėrių ir lapė bei dvi stirnos nebuvo nušautos. Tai, kad vienos iš stirnų kailio tyrimas suteikė pagrindo manyti, kad gyvūnas buvo nušautas nešalina S.P. atsakomybės. Kita vertus, tikėtina ir Institucijos atstovo iškelta versija, kad gyvūnas į spąstus galėjo pateikti jau sužalotas, kas galėjo lemti ir tokią išvadą.

S.P. teisminio nagrinėjimo metu kelia versiją dėl pareigūnų spaudimo surašant protokolą ir kitus procesinius dokumentus, suinteresuotumu jį nubausti, tačiau teismas šias aplinkybes vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia, S.P. nurodo, kad dėl sveikatos būklės 2010 m. sausio 19 d. jis negalėjo adekvačiai suvokti situacijos, todėl visuose dokumentuose pasirašė kaip jam liepė pareigūnai. Tačiau apklausus liudytojus nustatyta, kad jokių nusiskundimų dėl sveikatos būklės bendraujant su S.P. jis nepareiškė, jokių abejonių dėl jo sveikatos būklės niekam nekilo, jis pats nurodė, kad medžioja spąstais ir kilpomis, pats parodė spąstų vietą, vyko kartu su pareigūnais. Antra, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad S.P.dėl sveikatos būklės betarpiškai po įvykio būtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Trečia, nurodoma, aplinkybė, kad yra persekiojamas pareigūnų dėl aktyvumo kovojant su medžioklės būrelio nariais ir dėl pranešimo apie neteisėtos medžioklės faktą, taip pat yra grindžiama tik pačio asmens suvokimu ir manymu. Institucijos atstovas patvirtino faktą, kad buvo pateikta informacija apie neteisėtą medžioklės faktą, tačiau tokia informacija priešingai nei mano S.P. Institucijos yra skatinama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami duomenys konstatuoti, kad 2010 m. sausio 18 d. apie 15:00 val. S.P. Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime medžiojo su metaliniais spąstais, skirtais žvėrims gaudyti, neturėdamas teisės medžioti. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skyriaus 60.30, 76.1 punktų reikalavimus. Taisyklių II skyriaus „Medžioklės įrankiai ir priemonės, medžioklės būdai ir terminai“ 11 punkte numatytas leidžiamų naudoti medžioklės įrankių ir priemonių sąrašas. 11.1.5 punkte numatytas kaip leidžiamas medžioklės įrankis už galūnių sulaikantys spąstai, tačiau jie kaip medžioklės įrankis naudoti leidžiamas tik gaudant bebrus. Taisyklių IX skyriaus „Su medžiokle susijusi draudžiama veikla“ 60.30 punkte numatytas draudimas gyvūnams gaudyti statyti kilpas, naudoti klijus, žvejybos kabliukus ir kitus įrankius bei priemones, kurie medžioklės taisyklių nenumatyti kaip leistini. Kaip jau paminėta, spąstai kaip medžioklės įrankis leistinas naudoti tik medžioti bebrus, todėl įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad S.P. spąstais medžiojo visus gyvūnus, jo naudojamas medžioklės įrankis laikytinas draudžiamu medžioklės įrankiu. Be to Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 punktas apibrėžia medžiotojo sąvoką – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. S.. nėra medžiotojas, jam nėra išduotas medžiotojo bilieto, todėl laikoma, kad jis neturi teisės medžioti bet kokiais medžiokės įrankiais ir priemonėmis, apibrėžtomis Taisyklių 11 punkte. Taigi iš šių nuostatų seka, kad S.P. medžiojo neturėdamas teisės medžioti ir draudžiamais medžioklės įrankiais. Taigi, pažeidimo faktas konstatuotas pagrįstai, abejonių nekelia ir pažeidimo kvalifikavimas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį.

Dėl veikos, numatytos ATPK 87 straipsnio 2 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.

ATPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžia teisės aktai, gaminimą, realizavimą, įsigijimą arba laikymą. Šios normos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas neteisėtas draudžiamų žvejybos įrankių gaminimo, realizavimo, įsigijimo arba laikymo faktas. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad S.P. sodybos kieme laikė du statomus tinklus: 40 mm akytumo, 1,8 m. aukščio, 20 m ilgio ir 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio ir 30 m. ilgio. Pats S.P. neneigia, kad rastus 2 vnt. statomų tinklų jis įsigijo ir laikė, tačiau nurodo, kad juos naudojo šiltnamiams dengti, o ne žvejybai. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra įrankių laikymo faktas, o galimas įrankių panaudojimas ATPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėčiai yra visiškai neaktualus.

2005-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-337 „Dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Mėgėjiškos žūklės taisyklės (2009-09-27 redakcija) (toliau – Mėgėjiškos žūklės taisyklės), kurių 4.4 punkte pateikiama tinklinių ne mėgėjiškos žūklės įrankių sąvoka – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai, o taisyklių 4.5 punkte apibrėžiama draudžiamų žvejybos įrankių sąvoka – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Tų pačių taisyklių 11.1 punktas numato, kad draudžiama ši veikla - gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija;

Žūklę privačiuose vandens telkiniuose reglamentuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-14 įsakymu Nr. D1-639 patvirtinto Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose aprašo 11 punktas nustato, kad privačiuose nenuotakiuose vandens telkiniuose žvejojama Mėgėjiškos žūklės taisyklėmis leidžiamais žūklės įrankiais ir būdais, o šio aprašo 9 punktas nustato, kad verslinei žvejybai leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pažymėtus verslinės žvejybos įrankius.

Verslinę žūklę reglamentuojančių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-30 įsakymu Nr. D1-267 Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių 13.4 punktas nustato pareigą aplinkos ministro nustatyta tvarka ženklinti žvejybos įrankius. O pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. D1-383 Dėl plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymo 2.1 punkto reikalavimus nuo 2006 m. sausio 1 d. visų tipų laikomi ar naudojami verslinės žvejybos įrankiai (išskyrus įrankius laikomus prekybos ar gamybos vietose) ir žvejybos įrankiai, kurie nustatyta tvarka naudojami specialiojoje žvejyboje turi būti pažymėti plombomis, nurodytomis šiuo įsakymu patvirtintame plombos aprašyme.

Taigi iš šių teisės aktų analizės akivaizdu, kad statomais tinklais žvejoti leidžiama tik vykdant verslinę žvejybą ir tik verslinę žvejybą vykdantys subjektai turi teisę laikyti statomus tinklus. Iš pateiktos fotofiksacijos (b.l.55-58), Institucijos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad statomieji žvejybos tinklai, turi plūdes, švino svarelius ir yra tinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, tačiau nėra nustatyta tvarka paženklinti plombomis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad S.P. nėra verslinę žvejybą vykdantis subjektas ir rasti statomieji tinklai nebuvo žymėti plombomis, teismas konstatuoja, kad pas S.P. rasti statomi tinklai yra draudžiamas naudoti žvejybos įrankis ir jo laikymą tiek mėgėjišką žvejybą, tiek verslinę žvejybą reglamentuojantys teisės aktai draudžia.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda yra parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (33 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo skiriant administracinę nuobaudą nesilaikyta ATPK 33 straipsnio nuostatų, reikalaujančių paskirti administracinę nuobaudą už kiekvieną pažeidimą atskirai ir paskirtąsias nuobaudas subendrinti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų. Taip pat skiriant administracinę nuobaudą buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte – teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį. Nors inkriminuojama įvardijama sunkinanti aplinkybė, tačiau nutarime dėl šios aplinkybės pagrįstumo nepasisakoma ir nevertinama kokie kriterijai leidžia pagrįstai manyti, kad padarytas didelis turtinis nuostolis ar sukeltos sunkios pasekmės. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip nemotyvuota ir teisiškai nepagrįsta.

Kaip jau minėta šioje nutartyje teismas nustatė, kad priimant nutarimą yra nesilaikyta administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, tačiau tai nėra savarankišku teisiniu pagrindu administracinės bylos nutraukimui ir šios aplinkybės vertintinos analizuojant visetą faktinių aplinkybių. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime veikos yra inkriminuotos tinkamai, dėl šių teisės pažeidimų įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla, todėl teismas vadovausis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad netinkamai pritaikytas įstatymas, tačiau teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įvykdyta, gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina, kad S.P. padarė veikas, numatytas ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir 87 straipsnio 2 dalyje, tačiau skiriant nuobaudą buvo pažeistos ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, netinkamai inkriminuotos sunkinančios atsakomybę aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, 2010-03-02 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. S.P. už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą, įvertinus nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 10 punktas – teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo) skiriama administracinė nuobauda jos dydį mažinant nuo sankcijos vidurkio link minimumo ir paskiriant 2500 litų baudą su 4 vienetų metalinių spąstų konfiskavimu, už ATPK 87 straipsnio 2 dalyje numatytosios veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – 200 litų bauda su 2 vienetų statomų tinklų: vieno tinklo 40 mm akytumo, 1,8 m. aukščio, 20 m ilgio ir vieno tinklo 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio ir 30 m. ilgio konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriama administracinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų ir S.P. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir 87 straipsnio 2 dalyje, skiriama galutinė administracinė nuobauda – 2500 litų bauda su 4 vnt. metalinių spąstų bei 2 vnt. statomų tinklų: 40 mm akytumo, 1,8 m. aukščio, 20 m ilgio ir 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio ir 30 m. ilgio konfiskavimu.

Dėl žalos atlyginimo.

ATPK 37 straipsnyje numatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi pagal ATPK 37 straipsnio nuostatas administracinę bylą nagrinėjanti institucija (ne apylinkės teismas) nėra įgaliota duoti nurodymą pažeidėjui atlyginti padarytą žalą. Žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl teismas naujai priimamu nutarimu nepasisako dėl žalos atlyginimo klausimo (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-737/2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

S. P. skundą tenkinti dalinai.

2010 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą Nr. 022 AM 049326, kuriuo S. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį ir 87 straipsnį 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

S. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 2500 litų baudą su 4 vienetų metalinių spąstų konfiskavimu.

S. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 200 litų baudą su 2 vienetų statomų tinklų (vienas tinklas 40 mm akytumo, 1,8 m. aukščio, 20 m ilgio, vienas tinklas 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio, 30 m. ilgio) konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriama administracinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų ir S. P. už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir 87 straipsnio 2 dalyje įvykdytas veikas, skiriama galutinė administracinė nuobauda – 2500 litų bauda su 4 vienetų metalinių spąstų, 2 vienetų statomų tinklų (vienas tinklas 40 mm akytumo, 1,8 m. aukščio, 20 m ilgio ir vienas tinklas 60 mm akytumo, 1,8 m aukščio, 30 m. ilgio) konfiskavimu.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.