Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baldininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2017 m. liepos 15 d., apie 18.35 val., LSMU Kauno klinikų teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,42 promilių girtumas, vedamas policijos pareigūno E. R. prie tarnybinio automobilio dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, bei pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui E. R. į veidą, pataikydamas į kairį skruostą, bei sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog jis aiškiai įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad 2017 m. liepos 15 d. vakare, būnant namų kieme, kažkas jam smogė smūgį į galvą. Žmona iškvietė medikus. Jis atsisakė medikų ir pakėlė triukšmą, todėl žmona iškvietė pareigūnus. Atvažiavę pareigūnai ir medikai jį vežė į gydymo įstaigą, lyg į klinikas. Atsimena, kad siuvo galvą. Paties konflikto su pareigūnu neatsimena. Atsimena, kad išlaipino iš automobilio ir jį vedė. Mano, kad dėl galvos traumos neatsimena, jam apie įvykį papasakojo žmona. Nors kaltinamasis nurodė, kad abejoja, kad galėjo taip suduoti, tačiau taip pat nurodė, kad tiki, kad taip galėjo įvykti, tiki pareigūnais. Nemano, kad policijos pareigūnai turi pagrindą jį apkalbėti. Nusikalto pirmą kartą, nuo įvykio nebevartoja alkoholio. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis. Gali būti, kad padarė moralinę žalą, tačiau į medikus nebuvo kreiptasi, nebuvo didelių pasekmių.

Nukentėjusysis, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis, E. R. parodė, kad išsamiai įvykio negalės papasakoti, nes įvykis įvyko seniai. Atsimena, kad 2017 m. liepos 15 d. buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jiems atvykus į įvykio vietą, jau buvo medikai, apžiūrėjo kaltinamąjį, pas jį galvoje buvo žaizda. Kadangi asmuo buvo įtariamas smurtu artimoje aplinkoje, buvo nusikalstamos veikos požymių, jie nusprendė jį pristatyti į komisariatą, tačiau dėl patirtų sužalojimų prieš tai jis buvo nuvežtas į klinikas. Suteikus medicininę pagalbą, jis buvo vedamas link tarnybinio automobilio, pagrindo uždėti antrankius nebuvo, kaltinamasis atrodė neblaivus, bet neatrodė agresyvus. Kaltinamasis suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, jam buvo išaiškinta, kur važiuoja, kad yra sulaikomas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, bus pristatomas į komisariatą. Kaltinamąjį sodinant į automobilio sulaikymo patalpą, įvyko netikėta agresija, sėsdamasis trenkė dešine ranka (delnu) jam į kairį skruostą. Atrodė, kad kaltinamasis nori trenkti ir išeiti. Tuomet jį išlaipino, paguldė ant žemės, surakino antrankiais rankas už nugaros ir įsodino į automobilį, nuvežė į komisariatą. Kaltinamasis jam pirmiausia sukėlė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, sumažėjo motyvacija darbui. Po smūgio buvo patinimas, paraudimas, truko pora valandų. Pas medikus nesikreipė. Palaiko civilinį ieškinį. Mano, kad dėl nusikalstamos veikos taip pat nukentėjo jo garbė ir orumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 6, 10), kuomet jis buvo apklaustas liudytoju, parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. patruliavo radijo šaukiniu „1905“ kartu su vyr. patruliais Ž. K. ir D. J.. Apie 16:47 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis triukšmauja, grasina primušti, išėjęs į kiemą, prasiskėlė galvą. Budėtojas nurodė, kad pranešėja yra laiptinėje, o vyriškis namuose, bei nurodė, kad į įvykio vietą atvyksta GMP. Nuvykus minėtu adresu, bute jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Kambaryje sėdėjo vyriškis su sutvarstyta galva. Pranešėja pasakojo, kad namuose tarp jos ir neblaivaus sutuoktinio A. Z. įvyko konfliktas, jie susistumdė. Vyriškis išėjo iš namų, grįžo po kiek laiko, buvo prasiskėlęs galvą pakaušio srityje. Kadangi žaizdą pakaušio srityje reikėjo siūti, be to vyriškiui dėl patirto sužalojimo reikėjo atlikti tyrimus, todėl jį išsivedė ir pasodino į GMP automobilį. Su juo kartu važiavo D. J.. GMP darbuotojai jį nuvežė į LSMUL Kauno klinikas. Ten gydytojai A. Z. apžiūrėjo, girdėjo, kaip vyriškis gydytojui sakė, kad atsisako, kad jam būtų susiūta žaizda galvoje. Todėl vyriškį kartu su kolegomis išsivedė. Jį paėmė už dešinės rankos ir vedė link tarnybinio automobilio. A. Z. paaiškino, kad jis yra įtariamas dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl bus pristatytas į policijos komisariatą. Vyriškis iš karto tapo agresyvus, ėmė šaukti: „... nevešit jūs čia manęs niekur, niekur aš čia nevažiuosiu“. Vyriškis ėmė muistytis, stanginti raumenis, mojavo rankomis, bandė išsisukti. Todėl jis panaudojo rankos kontrolę, t. y. suėmė vyriškio dešinę ranką virš alkūnės ir virš riešo, jį vedė iki tarnybinio automobilio. Priėjus prie automobilio, jo paprašė lipti į jį. Vyriškis toliau rėkė, kad nelips į automobilį. Todėl kartu su kolega D. J. paėmė vyriškį už abiejų rankų ir jį įsodino į tarnybinio automobilio vidų. Jam bandant uždaryti automobilio duris, vyriškis ėmė kišti dešinę koją tarp durų, neleisdamas jų iki galo uždaryti. Todėl jis atidarė duris iki galo ir tuo metu sulaikytasis A. Z. dešinės rankos plaštaka jam trenkė į veidą, pataikė į kairį skruostą. Vyriškis toliau rėkė, kad niekur nevažiuos. Po to atidarė laikino sulaikymo patalpos duris, kartu su kolega D. J. paėmė vyriškį už abiejų rankų ties riešu ir alkūne, išlaipino vyriškį iš automobilio. Vyriškis toliau muistėsi, spurdėjo, bandė ištrūkti, išvengti sulaikymo, todėl su kolega D. J. panaudojo kovinių imtynių veiksmus, vyriškį paguldė ant žemės ant pilvo. Bei panaudojo spec. priemonę antrankius, surakinant rankas už nugaros. Tuomet vyriškis nusiramino, nebesipriešino, ramiai įlipo pats į tarnybinį automobilį ir buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS patalpas. Vyriškis jam sukėlė fizinį skausmą, kurį jautė kelias valandas, pats matė ant savo kairio skruosto paraudimą, patinimą. Į jokias gydymo įstaigas dėl jam sukelto fizinio skausmo nesikreipė. Dėl jam sukelto fizinio skausmo patyrė moralinę žalą, t. y. patyrė stresą, daug neigiamų emocijų, jautėsi pažemintas kaip policijos pareigūnas, prarado dalį savo darbo motyvacijos, negalėjo visiškai susikaupti, todėl tapo sunkiau iki galo atlikti darbines funkcijas, tapo piktesnis. Moralinę žalą įvertina 1000 eurų.

Nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino kaip teisingus. Paaiškino, kad nesikreipė į psichiatrus dėl sumažėjusios motyvacijos darbui. Jis pats taip jautėsi, kad ne taip norisi eiti į darbą, kad gali pasikartoti toks faktas. Į policijos administraciją dėl kompensacijos nesikreipė, nes nežinojo.

Liudytojas, Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis, D. J. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, rado kaltinamąjį praskelta galva, kaltinamasis buvo vežamas su medikais į klinikas. Prieš kaltinamąjį jėga nebuvo naudojama. Kaltinamasis suprato, kur jis vedamas, kadangi jam buvo išaiškinta, kad jis įtariamas dėl smurto artimoje aplinkoje, paaiškinta, kad jis vežamas į policijos komisariatą. Kaltinamasis atsisakė būti tiriamas klinikose. Išėjus iš klinikų, E. R. kaltinamąjį buvo suėmęs už rankos, kaltinamasis pradėjo spurdėti ir stumdytis. Pasodinus jį į automobilį, E. R. bandė patvarkyti kaltinamojo kojas, tuomet kaltinamasis ranka trenkė E. R. į veidą. Kaltinamojo buvo reikalaujama sėsti į automobilį, dėl to jis turbūt buvo supykęs ir trenkė. Po smūgio E. R. buvo paraudęs veidas ir nosis. Dėl to kaltinamasis buvo ištrauktas iš automobilio, paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais. Dėl ko, kaltinamasis buvo talpinamas į automobilį ir vežamas, turėjo suprasti, kadangi jie ne kartą jam tai sakė. Kaltinamasis elgėsi neįprastai, keikėsi, rėkė, draskėsi. Jis su E. R. kalbėjo apie įvykį, kolegai buvo šokas dėl patirto įvykio, nes toks elgesys nėra kasdienis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad smūgis E. R. buvo suduotas į kairį skruostą.

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 6492 matyti (b. l. 22), kad A. Z. nustatyta 2,42 promilių.

2017 m. liepos 15 d. vyriausiojo patrulio E. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos nusikalstamos veikos aplinkybės, apie kurias jis davė parodymus apklausiamas nukentėjusiuoju (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose.

Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Z. 2017 m. liepos 15 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vedamas policijos pareigūno E. R. prie tarnybinio automobilio dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, bei pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui E. R. į veidą, pataikydamas į kairį skruostą, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis iš esmės kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad dėl patirtos galvos traumos tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojo D. J. parodymai. Nukentėjusiojo parodymai dėl pasipriešinimo jo atžvilgiu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis priešinosi sulaikomas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, naudojo fizinį smurtą – delnu pareigūnui sudavė į veidą, buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu, jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. J., esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, netikėti jais nėra pagrindo, jokio pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, parodymus jie davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Kaltinamasis taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko pareigūnai galėtų jį nepagrįstai apkalbėti, jis tiki pareigūnais dėl įvykusio įvykio ir nemano, jog policijos pareigūnai turi pagrindą jį apkalbėti. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad vedamas iki tarnybinio automobilio, jis muistėsi, stumdėsi, keikėsi, rėkė, draskėsi, patvirtina, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Šioje byloje esančiais ir pirmiau aptartais nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog A. Z. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Kadangi atsakomybė už tokius veiksmus numatyta BK 140 straipsnyje, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti ir reikalavo, kad kaltinamasis vyktų į policijos komisariatą. A. Z. šio reikalavimo nevykdė, aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu priešinosi – rankos delnu sudavė pareigūnui į veidą. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis E. R., kuriam buvo pasipriešinta, teisingai įvardintas kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas.

Kadangi yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, sudarantys nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnio sudėtį, tai yra kaltinamasis tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnui E. R. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai tinkami kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta.

A. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nukreiptą į normalią valstybės tarnautojų veiklą, jų sveikatą. Kaltinamasis ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą (b. l. 53-54, 55), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichiatrijos klinikos įskaitoje neregistruotas (b. l. 51, 52), dirbantis (b. l. 48), turintis du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 str., nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 15 d., 17.05 val. iki 2017 m. liepos 17 d., 13.30 val. (dvi dienas) (b. l. 23, 36), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. R. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl patirto smurto juto fizinį skausmą, veido patinimas truko dvi valandas, jautėsi pažemintas, jautė neigiamas emocijas, sumažėjo motyvacija darbui. Kaltinamasis iš esmės civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad civilinis ieškinys per didelis, kadangi į medikus nebuvo kreiptasi, nebuvo didelių pasekmių.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Tačiau CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad, nors jokios aplinkybės šioje byloje nepateisina kaltinamojo tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau policijos pareigūnai yra papildomai ir specialiai rengiami įvairioms stresinėms ir pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams, priešinimąsi turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, smurtauta prieš policijos pareigūną, vykdantį tarnybines pareigas, jam sukeltas fizinis skausmas, tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad sveikatos sužalojimų pareigūnui nebuvo padaryta, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, nukentėjusysis į medikus dėl skausmo gydymo, patirtų išgyvenimų nesikreipė, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių patirto skausmo įtaką, trukdymą kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei, jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam sumažėjo galimybės atlikti savo pareigas, taip pat nėra pateikta, nukentėjusysis toliau dirba. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, į kaltinamojo padėtį: dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturtinės žalos dydį sumažina ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisia 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 15 d., 17.05 val. iki 2017 m. liepos 17 d., 13.30 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda.

Įpareigoti A. Z. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (BVK 22 str., 23 str.).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš A. Z. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB) atžvilgiu. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.