Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus 2023-08-11 raštą Nr. 48SD-9349-(14.48.136 E.) ir NŽT 2023-09-11 raštą Nr. 1SS-1444-(5.59 E.) bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 2,53 ha žemės sklypo, tenkančio L. K., padidinimo iki 100 procentų ir nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, iš viso 3,25 ha žemės, pareiškėjui perduodant neatlygintinai nuosavybėn jam, kaip L. K. įpėdiniui, tenkantį pagal plotą lygiavertį žemės sklypą.

Nurodo, kad pareiškėjas yra mirusiosios L. K. sūnus ir turto paveldėtojas.

pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui, kuriame nurodė, kad L. K., kaip pretendentei į D. K. (motinos) valdytą turtą, privalėjo būti siūlomas 100 procentų padidintas žemės sklypo plotas iš Vilniaus rajono apskrities teritorijos esančio laisvos žemės fondo. Kadangi D. K. nuosavybės teise valdė 7,53 ha žemės plotą, L. K. turėjo būti atkurtas 10,31 ha (7,53 ha + 100 proc.) žemės sklypo plotas. Todėl liko neatkurtos nuosavybės teisės į 4,75 ha žemės sklypo plotą. Pareiškėjas paprašė spręsti nuosavybės teisių į likusį neatkurtą žemės sklypo plotą atkūrimo klausimą. NŽT Vilniaus skyrius 2023-08-11 raštu Nr. 48SD-9349-(14.48.136 E.) atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad L. K. valstybės išperkamos žemės plotas, kuris užimtas asmeninio ūkio žeme, yra laisvos žemės fonde padidintas 100 proc. ir pilnai grąžintas, o pretenzijos dėl papildomo 4,75 ha žemės ploto suteikimo neatlygintinai neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023-08-11 dienos sprendimu, pateikė atsakovui 2023-08-14 skundą, kuri taip pat atmetė pareiškėjo skundą. NŽT 2023-09-11 rašte Nr. 1SS-1444-(5.59 E.) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo L. K. už 2,53 ha turėtos valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės plotą, kurio susigrąžinti natūra nepageidavo, suteikti nuosavybėn neatlygintinai iki 100 procentų padidintą žemės plotą.

Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo, tuo metu atstovavusio L. K., 1999 – 2000 metais išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, parengė Vilniaus apskrities 1999-08-23 išvadą Nr. 1732 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 2000-06-05 dienos išvadą Nr. 3190 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurias persiuntė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl lygiaverčių turėtajam 7,53 ha plotui žemės sklypų suprojektavimo ir perdavimo nuosavybėn Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje. 1999-08-23 dienos išvadoje Nr. 1732 nurodyta, kad buvusios savininkės D. K. 1,00 ha ploto turėta žemės valda priskirta prie valstybės išperkamos žemės ir užimta asmeninio ūkio žeme. 2000-06-05 dienos išvadoje Nr. 3190 nurodyta, kad buvusios savininkės D. K. 4,00 ha ploto turėta žemės valda priskirta prie valstybės išperkamos žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, ir 2,53 ha turėta žemės valda priskirta prie grąžintinos žemės ir nepriskirta prie valstybės išperkamos žemės. 2,53 ha sudarė žemės ūkio naudmenys. Pareiškėjas kelia ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,53 ha ploto žemės sklypą.

Pažymi, kad 2023-09-11 sprendime atsakovas, palikdamas galioti 2023-08-11 sprendimą, nurodė, kad nuosavybės teisės į likusį 2,53 ha (vertė 2 687 Lt) grąžintinos žemės plotą, L. K. atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimu Nr. 2.5-41-21669 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei L. K.“, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,80 ha (vertė 2 687 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Taigi atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės į 2,53 ha grąžintinos žemės plotą buvo atkurtos pilna apimtimi, L. K. perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, lygiavertiškumą nustatant pagal žemės sklypo vertę (2 678 Lt), bet ne pagal plotą (2,53 ha). Todėl, pasak atsakovo, perduoto L. K. nuosavybėn žemės sklypo vertė atitinka Trakų rajone turėtos žemės vertei. Taip pat atsakovas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo L. K. už 2,53 ha turėtos valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės plotą, kurio susigrąžinti natūra nepageidavo, suteikti nuosavybėn neatlygintinai iki 100 procentų padidintą žemės plotą. Nurodo, kad toks atsakovo 2023-09-11 sprendimas, kuriuo paliktas galioti 2023-08-11 sprendimas, yra neteisėtas, prieštaraujantis nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija nuo 1997-07-23 iki 2000-07-11) 10 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo (toliau - ir Atkūrimo įstatymas, redakcija iki 2000-07-17) 4 straipsnio 8 dalimi bei nurodo, kad normos apibrėžia žemės ūkio naudmenų, kurie yra būtent prie vienkiemių ir sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, grąžinimo tvarką, nustatant, kad natūra grąžinama ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama. Vadinasi, jeigu žemės sklypas, kurį sudaro žemės ūkio naudmenys, yra mažesnis nei 3 ha, jis turi būti valstybės išperkamas. Negana to, šioje teisės normoje, kurioje reglamentuotas žemės ūkio naudmenų, kurie yra būtent prie vienkiemių ir sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, grąžinimo tvarka, grąžinimo procesas, yra įtvirtintas žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų teisinis pagrindas, t. y. piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, turi būti 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai). Be to, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad „už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą <...>“. Taigi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama lygiavertiškumą nustatant pagal plotą. Atsižvelgdamas į pateiktą teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimą pažymi, kad L. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,53 ha, t.y. mažiau kaip 3 ha, žemės ūkio naudmenų. Todėl ši dalis turėjo būti valstybės išperkama ir už ją atlyginama, žemės sklypo plotą padidinus iki 100 procentų, lygiavertiškumą nustatant pagal plotą, bet ne pagal vertę. Pareiškėjas daro išvadą, kad piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų ir lygiavertiškumo principas įgyvendinimas pagal sklypų plotą, bet ne pagal vertę. L. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu. Tuo tarpu, žemėtvarkos skyrius turėjo pareigą informuoti/pateikti pasiūlymą apie atkūrimo galimybes (taip pat priklausančio atkurti žemės sklypo plotą) L. K., kaip asmenį, turintį teisę į nuosavybės atkūrimą, kadangi L. K. buvo pateikusi visus būtinus dokumentus, suteikiančius jai teisę į 2,53 ha žemės padidinimą 100 proc. Tačiau joks pasiūlymas nebuvo gautas. Sutinkamai su tuo, atsakovo išvados dėl visiško L. K. nuosavybės teisių atkūrimo lygiavertiškumą nustatinėjant pagal atkuriamų sklypo vertę, bet ne pagal plotą, yra neteisėtos. To pasėkoje, L. K. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,25 ha ((2,53 ha + 100 proc.) – 1,81 ha). Vadinasi, nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. K. nėra baigtas, kadangi nuosavybės teisės į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę nėra atkurtos pilna apimtimi.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas 2023-09-11 sprendime nepagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką“, kadangi ši teisės norma, nustatanti lygiavertiškumo apskaičiavimą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, t.y. pagal vertę, taikytina tuo atveju, kai atlyginama už negrąžinamą žemę. Nagrinėjamu atveju, 2,53 ha žemės naudmenų pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisės normą priskirtina valstybės išperkamai žemei, o vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu už valstybės išperkamą žemę atlyginama perduodant lygiavertį žemės plotą. Taip pat atsakovas 2023-09-11 sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje žemės sklypo padidinimas iki 100 procentų nėra numatytas į žemę, kurios šie piliečiais turėtoje vietoje natūra nepageidauja susigrąžinti, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi asmenims, kurie žemės turėtoje vietoje nepageidavo susigrąžinti, lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai projektuojami dešimtąja eile, asmenims, įrašytiems į dešimtą eilę, žemės ploto padidinimas nenumatytas. Pareiškėjo teigimu, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kad „<...> Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų“. Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo iki 100 procentų padidinimas yra numatytas asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, t. y. nepriklauso nuo atkūrimo būdo ir taikomas, pavyzdžiui, pasirinkus perdavimą neatlygintinai nuosavybėn kito žemės sklypo, kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę. Be to, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant žemės reformą, žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Atkūrimo įstatymą. Todėl šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turi būti taikomos sistemiškai su Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje reglamentuota nuosavybės teisių atkūrimo į žemės ūkio naudmenis tvarka – mažiau kaip 3 ha žemės naudmenų priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama, žemės sklypo plotą padidinus iki 100 procentų, lygiavertiškumą nustatant pagal plotą, bet ne pagal vertę.

Nurodo, kad pareiškėjas nereiškia atsakovui jokių reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 5 ha žemės sklypą ir jo padidinimą iki 100 procentų, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-03-10 sprendimu įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją spręsti L. K. teisės į 5 ha grąžintino žemės sklypo padidinimą iki 100 procentų dydžio klausimą. Šiame teismo sprendime teismas pripažino pareiškėjo teisę į 5 ha žemės sklypo padidinimą iki 100 procentų bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos nepateisinamai ilgą sprendimo priėmimo vilkinimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo, atstovavusio L. K., 1999– 2000 metais išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, parengė Vilniaus apskrities 1999-08-23 išvadą Nr. 1732 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 2000-06-05 išvadą Nr. 3190 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurias persiuntė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl lygiaverčių turėtajam 7,53 ha plotui (vertė 7997 Lt) žemės sklypų suprojektavimo ir perdavimo nuosavybėn Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje. L. K. nuosavybės teisės į Išvadose nurodytą 5 ha (vertė 5310 Lt) iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą, priskirtą valstybės išperkamai žemei (gyventojų asmeninio ūkio žemė), atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001-03-13 sprendimu Nr. 41-10487 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) pilietei L. K.“ (toliau – 2001 m. Sprendimas), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 3,51 ha (vertė 5310 Lt) žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Nuosavybės teisės į likusį 2,53 ha (vertė 2687 Lt) laisvos, grąžintinos žemės plotą, kurio nepageidavo susigrąžinti turėtoje vietoje (natūra), L. K. atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimu Nr. 2.5-41-21669 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei L. K.“ (toliau – 2005 m. Sprendimas), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,80 ha (vertė 2687 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininko priimti 2001 m. Sprendimas ir 2005 m. Sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčyti, sugrąžinti žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat L. K. teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, L. K. paminėtus žemės sklypus 2001-04-06 ir 2007-01-25 dovanojimo sutartimis (notariniai Nr. 2870 ir Nr. 1411) padovanojo pareiškėjui.

Nurodo, kad L. K. į visą Išvadose nurodytą buvusios žemės savininkės D. K. iki nacionalizacijos Trakų rajone turėtos 7,53 ha žemės plotą, kurio vertė 7 997 Lt, nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. Sprendimu ir 2005 m. Sprendimu, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 5,31 ha bendro ploto žemės sklypus, kurių vertė 7 997 Lt. Perduotų nuosavybėn žemės sklypų vertė atitinka Trakų rajone turėtos žemės vertei. Pažymi, kad vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-03-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-582-10/05, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota „spręsti L. K. teisės į 5 ha grąžintino žemės sklypo padidinimą iki 100 procentų dydžio klausimą“, NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-03-10 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai mirusiajai L. K.“ (toliau – Įsakymas) už 5 ha buvusios žemės savininkės turėtos žemės plotą, kuris pagal įstatymus buvo suteiktas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui, L. K. suteikė nuosavybėn neatlygintinai 5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą . Įsakymas nenuginčytas, 5 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šiuo metu paminėtą žemės sklypą 2011-04-21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinis Nr. 977) pagrindu valdo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra L. K. yra baigta.

Dėl pareiškėjo prašymo 100 procentų padidinti žemės sklypą ir už 2,53 ha valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12, 13 straipsniai) nepriskirtos žemės plotą, kurio L. K. turėtoje vietoje (natūra) nepageidavo susigrąžinti, nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, nėra numatyta asmenims suteikti iki 100 procentų padidinto ploto žemės sklypą už laisvą grąžintiną žemę (taip pat grąžintiną natūra žemę prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių–karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų), kurios šie piliečiai turėtoje vietoje (natūra) nepageidauja susigrąžinti. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilė, pagal kurią kaimo gyvenamojoje vietovėje asmenims formuojami žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal paminėtą įstatymo nuostatą, pirmąja eile projektuojami žemės sklypai sugrąžinami savininkams natūra, trečiąja eile – perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė. Asmenims, kurių turėta žemė laisva, ir jie žemės turėtoje vietoje (natūra) nepageidavo susigrąžinti, lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai projektuojami dešimtąja eile. Asmenims, įrašytiems į dešimtą eilę, žemės ploto padidinimas nėra numatytas.

Pažymi, kad rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose už Išvadose nurodytą turėtos žemės vertę L. K. buvo projektuojami žemės sklypai, ši pilietė dėl lygiaverčių žemės sklypų suprojektavimo už 5 ha valstybės išperkamos žemės, patenkančios į asmeniniam ūkiui priskirtą teritoriją, įrašyta į trečią eilę, o dėl žemės sklypo suprojektavimo už 2,52 ha laisvos, grąžintinos žemės, įrašyta į dešimtą eilę. Tai atitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Taigi, remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo L. K. už 2,53 ha turėtos valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės plotą, kurio susigrąžinti natūra nepageidavo, suteikti nuosavybėn neatlygintinai iki 100 procentų padidintą žemės plotą.

Teismo posėdžio metu atstovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus 2023-08-11 rašto Nr. 48SD-9349-(14.48.136 E.) ir NŽT 2023-09-11 rašto Nr. 1SS-1444-(5.59 E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą priimti sprendimą dėl 2,53 ha žemės sklypo, tenkančio L. K., padidinimo iki 100 procentų ir nuosavybės teisių atkūrimo į L. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, iš viso 3,25 ha žemės, pareiškėjui perduodant neatlygintinai nuosavybėn jam, kaip L. K. įpėdiniui, tenkantį pagal plotą lygiavertį žemės sklypą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023-08-11 raštu Nr. 48SD-9349-(14.48.136 E.) išnagrinėjo pareiškėjo 2023-06-27 prašymą dėl L. K. lygiaverčio žemės sklypo padidinimo iki 100 procentų. NŽT Vilniaus skyrius minėtu raštu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad nuosavybės teisių atkūrimas, pagal pareiškėjo prašymą, baigtas Vilniaus apskrities viršininko 2001-03-13 sprendimu Nr. 41-10487 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) pilietei L. K.“ (2001 m. Sprendimas), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 3,51 ha (vertė 5310 Lt) žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone bei Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimu Nr. 2.5-41-21669 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei L. K.“ (2005 m. Sprendimas), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,80 ha (vertė 2687 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Minėti sprendimai galiojantys ir nenuginčyti.

NŽT 2023-09-11 raštu Nr. 1SS-1444-(5.59 E.) sutiko su skyriaus 2023-08-11 rašte Nr. 48SD-9349-(14.48.136 E.) pateiktomis išvadomis.

Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas ginčą kelia tuo aspektu, kad atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dalyje, kurioje jis prašė suteikti 100 procentų padidintą žemės sklypą ir už 2,53 ha valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės plotą, kurio L. K. turėtoje vietoje (natūra) nepageidavo susigrąžinti. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės išvada, kad nuosavybės teisės į 2,53 ha grąžintinos žemės plotą buvo atkurtos pilna apimtimi, L. K. perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, lygiavertiškumą nustatant pagal žemės sklypo vertę (2 678 Lt), bet ne pagal plotą (2,53 ha). Pareiškėjas tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą – sklypo lygiavertiškumą nustatant pagal sklypo vertę, o ne pagal plotą, iš esmės vertina ydingu. Tuo tarpu atsakovas savo išvadų teisėtumą įrodinėja vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, reglamentuojančioje nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje, nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. K. 2,53 ha žemės nepageidavo susigrąžinti turėtoje vietoje (natūra), todėl nuosavybės teisės į 2,53 ha (vertė 2 687 Lt) laisvos, grąžintinos žemės plotą, L. K. buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimu Nr. 2.5-41-21669 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei L. K.“ (2005 m. Sprendimas), kuriuo nuspręsta perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,80 ha (vertė 2 687 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje pirmiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks žemės sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje. Taigi, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta asmens teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau tuo atveju, jei pageidaujamas atgauti žemės sklypas yra užimtas asmeninio ūkio žeme arba valstiečių ūkio žeme, valstybės išperkama žeme, t. y. atkūrimo teisė numatyta į asmeninio ūkio žeme arba valstiečių ūkio žeme užimtą žemę.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilė, pagal kurią kaimo gyvenamojoje vietovėje asmenims formuojami žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Pirmąja eile projektuojami žemės sklypai sugrąžinami savininkams natūra, trečiąja eile – perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė. Asmenims, kurių turėta žemė laisva, ir jie žemės turėtoje vietoje (natūra) nepageidavo susigrąžinti, lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai projektuojami dešimtąja eile.

L. K. pateiktame prašyme už 2,53 ha valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės plotą turėtoje vietoje (natūra) susigrąžinti nepageidavo. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos nuostatos, asmenims, įrašytiems į dešimtą eilę, žemės ploto padidinimas nėra numatytas. Taigi, sutiktina su atsakovo išvadomis, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, nėra teisinio pagrindo L. K. už 2,53 ha turėtos valstybės išperkamai žemei nepriskirtos žemės plotą, kurio susigrąžinti natūra toje vietoje ji nepageidavo, suteikti nuosavybėn neatlygintinai iki 100 procentų padidintą žemės plotą. Taip pat, priešingai, nei teigia pareiškėjas, 100 procentų padidinimas, kaip jau minėta, yra galimas tada, kai asmuo siekia nuosavybės teisių atkūrimo į tose teritorijose esančią žemę. Byloje nėra ginčo, kad L. K. nepageidavo gauti 2,53 ha žemės toje vietoje, todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad 100 procentų padidinimas taikomas nepriklausomai nuo atkūrimo būdo. L. K. nuosavybės teisės į 2,53 ha (vertė 2 687 Lt) laisvos, grąžintinos žemės plotą, kurio ji nepageidavo susigrąžinti turėtoje vietoje (natūra), atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 sprendimu Nr. 2.5-41-21669 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei L. K.“ (2005 m. Sprendimas), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,80 ha (vertė 2 687 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. <...>, kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (4 dalis). Kaip matyti iš nurodytų teisės nuostatų, lygiavertiškumo sąlyga, atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, taikoma negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto piniginei vertei nustatyti, o ne plotui, kaip teigia pareiškėjas. Atsižvelgiat į tai, šiuo aspektu nurodyti skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas sprendžia, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuoti ir atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Tiek NŽT skyrius, tiek NŽT tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priimti sprendimai yra teisėti, kuriuos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimus, todėl šių reikalavimų netenkinus išvestinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas.

Netenkinus skundo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.