Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-02-22 · Civilinė byla Nr. 2-44-375/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-22
Bylos Nr.
2-44-375/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11330-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno rajono Civilinės
Civilinė byla Nr.2-44-375/2011Proceso Nr.2-05-3-11330-2010-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.2, 116.1
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.vasario 22 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai, Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. M., a.k(duomenys neskelbtini) yra jo V. G., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo ir tėvo pavardės skirtingos. Tėvai susituokė kalėjime ir nepakeitė pavardžių. Jis gimė prieš tėvų santuoką. Tėvas pasirinko motinos pavardę ir kažkiek laiko buvo G.. Bet jis pametė pasą ir jam nepavyko atsistatyti G. pavardės. Jam atstatė M.. Tėvas metrikacijos biure nebuvo pripažinęs tėvystės. Niekada nebuvo būtinybės susitvarkyti. Tėtis mirė kaip R. M.. Kai pametė pasą jam išdavė M. pavarde, nes nebuvo įrašų, kad buvo G.. Nori pabaigti bylą, nes tėvas norėjo paveldėti motinos butą. Močiutė buvo M. M.. Jam nebuvo problemos paveldėti, bet jis rimtai nežiūrėjo. Pateikė dokumentus, bet buvo trūkumų ir nepaveldėjo. Yra močiutės butas. Tėtis mirė 2009 12 21. Negali paveldėti, nes nėra įpėdinis. Tėtis buvo nuėjęs į Vaikų teises, yra pridėtas dokumentas, buvo parašęs, kad “ sūnus V. G. gyvena su manimi“. Tėvas jį augino. Motina buvo ne kokia, todėl tėvas rūpinosi juo nuo vaikystės. Vienas augino, paskui močiutė padėjo. Močiutė turėjo globą, tėvas pas sugyventinę gyveno. Tėčiui nedavė globos dėl skirtingų pavardžių, tačiau močiutė globą gavo, nors jos pavardė visai kitokia. Dabar jis galės paveldėti močiutės butą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime ( b.l.24) nurodė, jog neprieštarauja dėl tėvystės fakto mirus spėjamam vaiko tėvui nustatymo pareiškėjui.

Suinteresuoto asmens Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui ir prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.24).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas V. G., gim.1989-05-04, yra D. G., gim.1966-03-17, sūnus. Pareiškėjo gimimo liudijime tėvu nurodytas R. G. (b.l. 7, 8). Pareiškėjo motina D. G. buvo sudariusi santuoką su R. M., gim.1955-07-20, kuriam po santuokos sudarymo suteikta G. pavardė (b.l. 10). Pareiškėjo motina D. G. mirė 1993-11-29 (b.l. 11), R. M. mirė 2009-12-19 (b.l. 13). Paveldėjimo byla po R. M. mirties užvesta nebuvo ( b.l. 47). R. M. yra priėmęs 2004 08 02 mirusios savo motinos M. M. palikimą pagal įstatymą ( b.l. 47).

Pagal įstatymo nuostatas teismas nustato giminystės santykių faktą tik tada, jei šie santykiai sukelia tam tikrus teisinius padarinius ( CPK 444 str. 1. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslu paveldėti 2004 08 02 mirusios M. M. turtą. Kauno m. 11 Notarų biuro duomenimis palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios sūnus R. M., kuris irgi jau yra miręs ir kurį pareiškėjas prašo pripažinti savo tėvu.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nustatymo yra svarbu nustatyti, kokie santykiai susiklostę tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog R. M. jį augino, juo rūpinosi nuo mažens. Jį iki savo mirties globojo ir tėvo motina M. M.. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (2005-01-07 R. M. prašymo Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybai, santuokos liudijimo, laidojimo paslaugų užsakymo, leidimo laidoti pareiškėjui išdavimo) ir liudytojų parodymų matyti, kad tarp pareiškėjo V. G. ir R. M. buvo susiklostę tėviški santykiai, pareiškėjas savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą, tarp jų buvo užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, o jų santykiai pasižymėjo būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, pastovumu, viešumu. Po R. M. mirties pareiškėjas rūpinosi jo palaidojimu, yra atsakingas už kapo priežiūrą ( b.l. 41, 42). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugybę objektyvių faktorių, taip pat ir tėvo ketinimus (pavyzdžiui, ar tėvas dalyvauja auklėjant vaiką, ar teikia išlaikymą, ar galima teigti, kad jis save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ar tretiesiems asmenimis prisistato kaip vaiko tėvas ir pan.) Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad R. M. pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo pat jo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime.

Lietuvos Respublikos įstatymai tėvystės nustatymo bylose numato Civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodinėjimo priemones, kurios gali patvirtinti tėvystę, šiomis priemonėmis patvirtinant įrodomuosius faktus, patvirtinančius tėvystę: mokslinius įrodymus, bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsakovo tėvystės pripažinimą ir kt. (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinasi vaiku kaip savu, su juo bendrauja, priima sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų ir kt. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laiko vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotas tėvystės pripažinimo pareiškimas ir pan. (LAT 2004-12-21 civilinė byla Nr. 3K-7-607/2004). Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina buvo sudariusi santuoką su R. M., kartu gyveno ir bendrai auklėjo pareiškėją. Kad yra pareiškėjo tėvas R. M. pripažino 2005-01-07 R. M. prašyme Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybai pareiškėją įvardindamas savo sūnumi.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis yra R. M. sūnus patvirtina ir liudytojų parodymai (CPK 178 str., 189 -196 str., 197 str.). Liudytoja I. S. nurodė, kad ji gyveno su pareiškėjo tėvu nuo 1994 metų, kai pareiškėjui tebuvo 5 metukai. Vaikas gyveno pas juos, paskui pas močiutę, tėvas pripažino sūnų, neabejojo dėl tėvystės, tik dokumentaliai buvo nesusitvarkęs. Iš liudytojo R. S. , I. S. sūnaus parodymų nustatyta, kad jis irgi nuo mažens pažįsta pareiškėją, nes kartu gyveno nuo 5 metukų. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad R. M. pripažino V. G. kaip savo sūnų. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, visiškai atitinkantys pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir faktus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes apie liudijamas aplinkybes liudytojai žino betarpiškai.

Sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą įvertintina ir tai, jog pareiškėjo motina D. G. 1990 04 12 susituokė su R. M., o po santuokos sudarymo R. M. buvo paėmęs santuokinę pavardę - G. ( b.l.20). Pareiškėjas yra gimęs iki santuokos sudarymo, bet jo gimimo liudijime tėvu ir buvo įrašytas R. G., todėl darytina prielaida, kad po santuokos sudarymo tėvui pakeitus pavardę iš „ M. „ į G.“ tėvams nebuvo būtinybės sutvarkyti iki galo pareiškėjo tėvystę patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 3.146- 3.148 str., CPK 444 str. 2 d. 1 p., 177, 178, 189, 197, 183, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 264-270, 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a.k(duomenys neskelbtini) yra V. G., gim.1989-05-04, a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 d. Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

TeisėjaIrena Poderienė