Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-59-888/2013 perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas tuo, kad būdamas GEB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2010 m. kovo 1 d. bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingu už GEB „K.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir už dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes tyrimui nepateikė: GEB „K.“ veiklos ataskaitos už 2008 metus, 2008 m. kasos knygos, 2008 m. kasos pajamų ir išlaidų orderių, 2008 m. grynųjų pinigų išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat 2008 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos elektros energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentų, t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą GEB „K.“ buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti GEB „K.“ bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad, būdamas GEB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2010 m. kovo 1 d. bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už GEB „K.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir už dokumentų išsaugojimą, taip pat atsakingas už GEB „K.“ kasą ir jos operacijų teisingumą bei tikrumą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes tyrimui nepateikė: GEB „K.“ 2009 m. kasos pajamų ir išlaidų orderių, 2009 m. atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, 2009 m. grynųjų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų, taip pat bendrijoje atliktų darbų ir atsiskaitymą už juos patvirtinančių dokumentų (aktų), 2009 m. mokesčių (eksploatacijos, sunaudotos elektros energijos ir kt.) atskiriems bendrijos nariams priskaičiavimo dokumentų, 2009 m. bendrijos narių įsiskolinimų apskaičiavimo dokumentų, bei, siekdamas naudos, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas į 2009 m. buhalterinę apskaitą išlaidų, iš viso 8 857,80 litų, iš kurių 6 783,80 litų darbo užmokestis, 1 644 litų sudaro išlaidos, susijusios su įvairių darbų apmokėjimu, ir 430 litų už papildomus darbus ir papildomas išlaidas, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtu: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams; 6 str. 2 d. nuostatas, kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. 1 d. nuostatas, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; tuo pačiu jis pažeidė: 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-007 23 str. 1 d. nuostatas, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 4 d. nuostatas, kur nurodyta, kad „Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka: 1) įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis“; 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01) 18 str. 6 d. nuostatomis, kur nurodyta, kad „kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 str. 8 d., gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais“; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.) 9 str. 1 d. nuostatas, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>; išmokėjus darbuotojams 6 783,80 litai darbo užmokesčio, kuris nebuvo apskaitytas kasos dokumentuose, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, GMP sudaro 1 338,91 litų, taikant 0,1 proc. tarifą, įmokos į garantinį fondą sudaro 8,93 litai, o taikant 39,98 proc. tarifą, įmokos į VSDF biudžetą sudaro 3 568,64 litai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti GEB „K.“ bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 str. 1 dž.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-59-888/2013 perdavė prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, jog teisiamojo posėdžio metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra su šia minima neteisėta veika yra susijusi ir GEB „K.“ buhalterė N. C., jos neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su V. A. neteisėtais veiksmais, šioje byloje jos atžvilgiu turi būti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir spręstinas klausimas dėl jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkės kartu su kaltinamuoju. Tuo konstatavo, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl bylą perdavė prokurorui.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde prokuroras nurodo, jog V. A. yra kaltinamas dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų ir juridinių pagrindų, dėl kurių baudžiamoji byla negali būti baigta nagrinėti dėl kaltinimo V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Pareiškėjas teigia, jog Kauno apylinkės teismas nesprendė bylos išskyrimo klausimo Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 4 d. ir 254 str. 1 d. numatyta tvarka, nors baudžiamojoje byloje dėl kaltinimo pagal Letuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. artėja baudžiamosios atsakomybės senaties terminas ir bylos šioje dalyje grąžinimas į ikiteisminio tyrimo stadiją gali pažeisti baudžiamojo proceso paskirtį greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.). Toks procesas, prokuroro manymu, būtų operatyvesnis ir greitesnis, juo labiau, kad byla pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. teisme jau baigta nagrinėti.

Prokuroras teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla apylinkės teismui perduota su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ( t.3,b.l.31). Prokuroro pareiškimas yra prilyginamas kaltinamajam aktui ir šio procesinio dokumento turinio reikalavimus nustato LT BPK 419 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiuo procesiniu dokumentu, daro išvadą, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.

Pažymėtina tai, kad apylinkės teismas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje turėjo vadovautis LR BPK 232 str. reikalavimais, ir dėl nustatytų trūkumų priimti atitinkamas nutartis, o ne ištyrus jau įrodymus, daryti išvadas dėl netinkamo akto surašymo ir bylą grąžinti prokurorui.

LR BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Šis įstatymas nurodo, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl, apylinkės teismas kaltinamojo V. A. atžvilgiu procesą turėjo užbaigti.

LR BPK 257 straipsnis reglamentuoja teismo procesinius veiksmus, kai bylos nagrinėjimo stadijoje paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būt padaręs kitas asmuo. Šioje baudžiamojoje byloje, ištyrus įrodymus ir nustačius, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas turėjo procesinę teisę motyvuota nutartimi pranešti prokurorui. Tačiau, apylinkės teismas nesivadovavo šia norma.

Apylinkės teismas, ištyręs įrodymus, ir padarydamas išvadą, kad šioje byloje gali būti įtariamas kitas asmuo bendrininkavęs su kaltinamuoju V. A., ir dėl to kaltinamasis aktas yra neatitinkantis LR BPK 219 str. reikalavimų, priėmė nepagrįstą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinimo pakeitimą teisme. Ši norma suteikia prokurorui patikslinti, pakeisti kaltinimus, ir tuo leidžia išvengti nepagrįsto bylos grąžinimo prokurorui.

LR Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtintos procesinės normos, kurios suteikia procesines teises teismui ir prokurorui bylą išnagrinėti per kuo greitesnį laiką, siekiant išvengti nepagrįsto ilgo bylos nagrinėjimo.

Apylinkės teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, o byla grąžintina tolesniam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti, o baudžiamąją bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.