Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria pakeistas 2013 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas ir A. J. K. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – 700 (septynių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu A. J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį už tai, kad 2013 m. liepos 31 d., 11.05 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas transporto priemonę „Lexus LS 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš „Stop“ ženklą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus.

Apelianto nuomone, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jo amžių ir tai, kad prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teismas taip pat įvertino tai, kad jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 20 kartų, ir padarė išvadą, jog tai neigiamai apibūdina jo asmenybę bei jo požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymą ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Apelianto vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta, nes pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta administracinių teisės pažeidimų suvestine, kurioje nurodyti jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nuo 2003 m. birželio 10 d., t. y. per ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį. Atitinkamai galiojančių nuobaudų jis turi ne 20, o 3 ir, tai nesuteikia pagrindo teismui neigiamai apibūdinti jį ir jo požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymą ir visuomenės priimtas elgesio taisykles.

Be to, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę (administracinė byla Nr. N062-6960/2009).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde A. J. K. kaltės dėl pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad A. J. K. paskirta 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį įvertino A. J. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino ir gailisi padaręs administracinį pažeidimą, kad pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pažeidimą padarė būdamas prieš tai baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju negali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą (pagal teisės normos tikslą), ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N17-1344/2006, N11-1071/2006 ir kitos).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad A. J. K. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir įvertino skirdamas nuobaudą. Tai, kad A. J. K. metų laikotarpiu būdamas 2 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarė naują pažeidimą, rodo, kad jam prieš tai taikytos administracinės nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų, nepaveikė pažeidimą padariusio asmens, ir jis toliau daro naujus administracinius teisės pažeidimus, ir tai neigiamai apibūdina A. J. K. asmenybę. Tai, kad A. J. K. iš jam paskirtų administracinių nuobaudų nedaro išvadų ir jis toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles, patvirtina tai, kad jis nuo 2003 metų administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 18 kartų, 2 kartus taikytas administracinis nurodymas. Teismas pažymi, kad ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagrindu laikomos per metus iki pažeidimo padarymo paskirtos administracinės nuobaudos, kitos nuobaudos pripažįstamos tik asmenį charakterizuojančios medžiagos dalimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas A. J. K. asmenybę padarė nepagrįstas išvadas. Tai, kad A. J. K. eina atsakingas pareigas, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, nepripažįstama ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą ar iš viso neskirti administracinės nuobaudos. Tai, kad A. J. K. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykti į darbą, atliekant darbines ir visuomenines funkcijas, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Iš ATPK 125 straipsnio sankcijos matyti, kad už šio pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tai rodo, kad įstatymų leidėjas šį pažeidimą priskiria prie itin pavojingų, todėl, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, daroma išvada, kad A. J. K. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas, sukėlė grėsmę jo ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir nuosavybei, taip pat eismo saugumui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį A. J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamos nutarties keisti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.