- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- 1-1418-295/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13830-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
nukentėjusiajam V. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2017 m. kovo 22 d., apie 17:30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o bažnyčios rezidentui V. B. paėmus kaltinamąjį už rankos ir pabandžius jį išvesti iš bažnyčios, kaltinamasis Ž. P., bandydamas suduoti smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam, įdrėskė V. B. veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, zakristijonui A. G., kuris siekė nuraminti kaltinamąjį, suplėšė liturginius rūbus – kamžą ir švarką, tokiu būdu, kaltinamasis Ž. P. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis Ž. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis Ž. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės viešosios tvarkos pažeidimu nepripažino. Kaltinamojo Ž. P. teigimu, 2017 m. kovo 22 d., būdamas girtas, jis užėjo į (duomenys neskelbtini) bažnyčią pasimelsti, tačiau dėl to, kad jis buvo neblaivus, prie jo priėjo bažnyčios darbuotojas, kuris liepė jam išeiti iš bažnyčios, tačiau kaltinamasis atsisakė tai daryti, todėl bažnyčios darbuotojas jam paėmė už rankos ir bandė jį išvesti iš bažnyčios. Kas buvo po to, kaltinamasis Ž. P. neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Kaltinamasis Ž. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad anksčiau jis buvo teistas ir daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau kaltinamojo teigimu, jis nieko blogo nedaro, tik prašo išmaldos, nors ir žino, kad elgetauti yra draudžiama, todėl tarp jo ir kitų asmenų, taip pat ir policijos pareigūnų, nuolat kyla konfliktai, po kurių kaltinamasis Ž. P. dažniausiai yra baudžiamas įvairiomis nuobaudomis.
Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad 2017 m. kovo 22 d. 19:41 val. kaltinamojo Ž. P. iškvepiamame ore nustatyta 2,04 promilių etilo alkoholio (b.l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis Ž. P. savo kaltės jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino, tačiau kaltinamojo kaltė viešosios tvarkos pažeidimu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad tą dieną, t.y. 2017 m. kovo 22 d., jis, eidamas iš darbo į bažnyčią, pamatė, kaip kaltinamasis Ž. P., sunkiai stovėdamas ant kojų, įeina į (duomenys neskelbtini) bažnyčią ir koridoriuje priešais įėjimą, priėjęs prie moters, kažko prašo. Priėjęs prie kaltinamojo, nukentėjusysis V. B. jo paklausė, ko jis prašo – pagalbos ar pinigų, ir įspėjo kaltinamąjį, kad bažnyčioje prašyti pinigų negalima, todėl liepė kaltinamajam išeiti iš bažnyčios. Kaltinamasis Ž. P. nukentėjusiajam atsakė necenzūriniais žodžiais, todėl, norėdamas kaltinamąjį išvesti iš bažnyčios, nukentėjusysis paėmė kaltinamąjį Ž. P. už rankos, tačiau kaltinamasis supykęs pradėjo muštis, besimušdamas užgavo nukentėjusiajam veidą ir jį perdrėskė, todėl nukentėjusiojo V. B. teigimu, jis nebesistengė išvesti kaltinamojo iš bažnyčios, tik žiūrėjo, kad jis „bėdos nepadarytų <...>“. Taip nukentėjusiajam ir kaltinamajam besistumdant, jie priėjo prie zakristijos, todėl nukentėjusysis V. B. į pagalbą pakvietė zakristijoną A. G., o pats nuėjo į zakristiją, kad nusivalyti kraują, kuris bėgo iš įdrėksto veido. Būdamas zakristijoje, nukentėjusysis V. B. išgirdo grumtynių garsus, o išėjęs pamatė, kad kaltinamasis Ž. P. užpuolė A. G., kuris bandė sulaikyti kaltinamąjį, per siūles suplėšė A. G. vilkėtus liturginius rūbus, todėl jie dviese, t.y. nukentėjusysis V. B. ir liudytojas A. G., laikė kaltinamąjį Ž. P., kol atvyko policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo V. B. teigimu, įvykio dieną kaltinamasis Ž. P. buvo labai agresyvus, todėl visą laiką bandė suduoti smūgius rankomis į įvairias kūno vietas tiek nukentėjusiajam V. B., tiek liudytojui A. G..
Per ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis V. B. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 32-36).
Liudytojai A. G. ir R. M. (R. M.) teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, todėl teismas, siekdamas patikrinti kitus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, liudytojų A. G. ir R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitė teismo posėdyje (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 276 straipsnio 4 dalis).
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojas A. G. parodė, kad 2017 m. kovo 22 d., apie 17:30 val., jis buvo bažnyčios, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), zakristijoje, kai koridoriuje išgirdo triukšmą. Jam einant durų link, į zakristiją užėjo kunigas V. B., kurio veidas buvo kruvinas, o iš karto už durų pamatė iš išvaizdos neblaivų, agresyviai nusiteikusį, apie 30-ties metų amžiaus, vyrą. Liudytojas A. G. norėjo vyriškį išlydėti iš bažnyčios patalpų, tačiau pastarasis pradėjo agresyviai elgtis ir bandyti muštis, t.y. mosikuoti rankomis, todėl A. G. suėmė vyriškį už rankų, norėdamas jį apraminti ir išlydėti iš bažnyčios patalpos, bet vyras vis neapsiramino, bandė ištrūkti. Jeigu gerai pamena, kunigas R. M. iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus prie jų priėjo kunigas V. B., su kuriuo jie kartu bandė sutramdyti agresyviai nusiteikusį vyriškį ir laikė tą vyrą, kol atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu, kai jie laikė vyriškį, pastarasis keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino jiems susidorojimu, bandė jiems suduoti rankomis, kojomis, galva, bet smūgių jiems pavyko išvengti. Kaip prasidėjo konfliktas, liudytojas A. G. paaiškinti negalėjo, nes nematė. Grumtynių su kaltinamuoju metu buvo suplėšyti A. G. liturginiai rūbai - kamža ir švarkas. Dėl suplėšytų rūbų jis pretenzijų neturi (b.l. 39-42).
Kad įvykio metu buvo suplėšyti liudytojo A. G. liturginiai rūbai – kamža ir švarkas, patvirtinama ir liturginių rūbų apžiūros protokolu (b.l. 11-12).
Liudytojas R. M. (R. M.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 52-53) teigė, kad 2017 m. kovo 22 d., apie 17:35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, po pamaldų, jis atėjo į zakristiją. Atėjęs, išgirdo triukšmą ir vartojamus necenzūrinius žodžius, ir tuo metu iš zakristijos išbėgo zakristijonas A., kuris išbėgo padėti kunigui, nes taip pat, tuo pat metu, jis pamatė į zakristiją įeinantį kunigą V., kurio veidas buvo kruvinas. Išėjęs iš zakristijos, jis pamatė zakristijoną A., kuris bandė sutramdyti agresyvų vyrą, kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais. Po akimirkos grįžo ir kunigas V., kuris padėjo A. laikyti agresyvų vyrą. Visą tą laiką vyriškis visus plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, bandė ištrūkti, rankomis, kojomis bei galva norėjo suduoti kunigui V. bei zakristijonui A.. Atvykę policijos pareigūnai vyrą sulaikė ir išsivežė.
Kad kaltinamasis Ž. P. buvo agresyvus ir naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. G. atžvilgiu, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja A. M..
Liudytoja - policijos pareigūnė – Ž. A., duodama parodymus teisme paaiškino, kad 2017 m. kovo 22 d., apie 17:37 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų buvo gautas pranešimas, kad bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, agresyvus asmuo užpuolė kunigą. Policijos pareigūnams atvykus į bažnyčią, juos pasitiko bažnyčios darbuotoja, kuri nuvedė į įvykio vietą. Tuo metu įvykio vietoje jie pamatė, kad kaltinamasis Ž. P., kurį liudytoja Ž. A. pažinojo, kaip nuolat pažeidimus darantį, agresyvų asmenį, su kuriuo jai teko anksčiau ne kartą susidurti, grūmėsi su dviem asmenimis, iš kurių vienas buvo kunigas. Kadangi anksčiau liudytojai Ž. A. ne kartą teko sulaikyti kaltinamąjį Ž. P., ji žinojo, kad jis yra labai agresyvus, nuolat priešinasi sulaikomas, todėl ji nieko nelaukdama, iš karto panaudojo specialiąsias priemones – elektros impulso prietaisą ir antrankius, taip sutramdydama kaltinamąjį Ž. P., kuris vėliau buvo pristatytas į policijos komisariatą. Liudytojos Ž. A. teigimu, ji matė įdrėkstą kruviną kunigo veidą ir taip pat suplėšytus kito asmens viršutinius drabužius.
Vertindamas nukentėjusiojo V. B. ir liudytojų A. G., R. M., A. M. ir Ž. A. parodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinti kitais šioje baudžiamojoje byloje nustatytais neabejotinais įrodymais (parodymų patikrinimo vietoje ir liturginių rūbų apžiūros protokolais bei alkoholio matuoklio parodymais), todėl teismas nukentėjusiojo V. B. ir liudytojų A. G., R. M., A. M. ir Ž. A. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis Ž. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), be to, įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamasis Ž. P. jam inkriminuojamus veiksmus padarė bažnyčioje, t.y. vietoje, kurioje nuolat lankosi tikintieji ir turi teisę lankytis kiti asmenys, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. P. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. P. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, iš dalies buvo sąlygotas asmeninių priežasčių, kaltinamajam Ž. P. supykus dėl nukentėjusiojo nurodymo kaltinamajam palikti bažnyčią, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamojo Ž. P. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau jis, būdamas viešoje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (nukentėjusiojo nurodymas kaltinamajam palikti bažnyčią) ir nekonkrečių motyvų dominavimas kaltinamojo smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamasis Ž. P., viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti.
Kaltinamajam Ž. P. taip pat buvo inkriminuojama, kad viešąją tvarką jis pažeidė taip pat ir vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą ne tik aplinkiniams, bet ir aplinkai, tačiau šie nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai iš kaltinimo Ž. P. turi būti pašalinti. Vandališki veiksmai – tai veiksmai, kuriais yra žalojamas (deginamas, daužomas, niokojamas ir pan.) svetimas turtas, o nepagarba aplinkai kvalifikuojama tada, kai kaltininkas savo veiksmais padaro žymią žalą aplinkai, nutraukia aplinkinių žmonių darbą ar poilsį, taip pat sutrikdo normalią įmonių, įstaigų ar transporto eismo veiklą. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad savo veiksmais kaltinamasis Ž. P. žalotų svetimą turtą ar jo nusikalstamais veiksmais būtų padaryta žymi žala aplinkai, todėl kaltinamuoju aktu Ž. P. inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiai – vandališki veiksmai ir nepagarbos demonstravimas aplinkai, iš kaltinimo turi būti pašalinti. Nors įvykio metu per siūles buvo įplėšti liturginiai rūbai – kamža ir švarkas, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo Ž. P. veiksmai nebuvo nukreipti į svetimo turto žalojimą, o rūbai suplyšo fizinio smurto prieš asmenį naudojimo metu, t.y. rūbų plyšimas yra fizinio smurto naudojimo pasekmė, todėl jie kvalifikuoti kaip įžūlūs veiksmai, o ne kaip vandališki. Tačiau nurodytų požymių (vandališkų veiksmų ir nepagarbos aplinkai demonstravimas) pašalinimas iš kaltinimo Ž. P., jokios įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi kaip minėta, nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų baudžiamajai atsakomybei kilti.
Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. P., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jų padarymo konkrečią vietą (bažnyčią), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kaltinamojo Ž. P. asmenybę. Nors kaltinamojo Ž. P. ankstesni teistumai yra išnykę ir jis laikomas neteistas (BK 97 straipsnio 6 dalis), tačiau jis nuolat daro administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), susijusius su viešąja tvarka, o iš administracinių nusižengimų registro duomenų (b.l. 84-132) matyti, kad jo daromi administraciniai nusižengimai daugumoje atvejų yra susiję su smurtiniais veiksmais ar agresyvumu kitų asmenų atžvilgiu, todėl teismas mano, kad pakartotinis teisės pažeidimų darymas rodo, kad jis turi susiformavusius kriminalinius polinkius ir jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, o jam nuolat skiriamos administracinės nuobaudos nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų. Be to, jis niekada nedirbo ir nedirba šiuo metu (b.l. 81), taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam Ž. P. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Ž. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis niekur nedirba ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, bei siekdamas tinkamo teismo nuosprendžio įvykdymo mano, kad kaltinamajam Ž. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką su žirklėmis (b.l. 20-21), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti, kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į Ž. P. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2017 m. kovo 22 d. 18:06 val. iki 2017 m. kovo 24 d. 12:31 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką su žirklėmis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.