Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-04 · Byla Nr. ATP-585-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
ATP-585-387/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13983-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-585-387/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13983-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutarties, kuria netenkintas V. R. (toliau – ir Apeliantas) skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014-10-29 nutarimo Nr. 10N-20766141-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. M. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-20301478-14 dėl to, kad V. R. 2014-07-28 7.59 val., Ukmergės g. 248, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai, eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuojančiu automobiliu „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio atsitrenkė į gretimoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Renault Megane“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas („Citroen“ ir „Renault“ automobiliai). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 p. (redakcija iki 2014-10-11) reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 atmetė V. R. apeliacinį skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo panaikinimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartį, kuria teismas nutarė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. skundo netenkinti, ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas eismo įvykių dalyvių, t. y. automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų kaltės klausimas, o būtent kieno veiksmai ar neveikimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismo teiginys, jog „byloje surinktoje medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusioji J. L. važiavo didesniu nei leistina greičiu“ neatitinka tikrovės. Be to, anot Apelianto, nutarties aprašomojoje dalyje teismas nurodo:“ Atsižvelgiant į pareiškėjo teismo posėdyje duotus parodymus, eismo įvykio vietos schemą, teismas vertina, kad ne tik automobilio „Citroen“ greitis buvo lemiamas faktorius, dėl kurio pareiškėjas galėjo nepamatyti atvažiuojančio automobilio „Citroen““. Anot Apelianto, šis teismo teiginys leidžia manyti, jog teismas sutinka su Apelianto 2014-11-14 skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad automobilis „Citroen“ važiavo dideliu, t. y. neleistinu greičiu, kas tikėtina ir tapo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Pasak Apelianto, automobilio „Citroen“ vairuotojos J. L. veiksmai – važiavimas „A“ eismo juosta, skirta viešajam transportui, pažeidžiant KET reikalavimus bei viršijant leistiną greitį, turi būti vertinami, kaip aplinkybė, turėjusi įtakos eismo įvykiui kilti. Anot Apelianto, tai, kad eismo įvykio metu J. L. važiavo dideliu, t. y. neleistinu greičiu patvirtina šios aplinkybės: liudytojo T. L., iš dalies pačios nukentėjusiosios parodymai bei tai, kad eismo įvykio metu J. L. tikėtina skubėjo į darbą (eismo įvykis įvyko 7.59 val., o darbas prasideda 8.00 val.).

Apeliantas nurodo, kad nagrinėdamas bylą, teismas nepašalino abejonių dėl „Citroen C4“ vairuotojos J. L. blaivumo, o vadovavosi niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK KPV vyriausiojo patrulio R. D. 2014-07-28 surašytame siuntime į medicininę apžiūrą Nr. 10-10-S3-82, kuriuo J. L. siunčiama į Respublikinę universitetinę ligoninę neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, toksikologinio tyrimo išvadą prašoma pateikti Kelių policijos valdybai. Tačiau byloje tokios išvados nėra. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu J. L. nebuvo neblaivi ar apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad to paties siuntimo apatinėje dalyje yra prierašas (pastaba), kad „kraujas į toksikologijos laboratoriją tyrimui nepateiktas“. Esant šioms aplinkybėms, pasak Apelianto, teismo išsakyta nuomonė, jog „teismas neturi pagrindo abejoti, kad tyrėja, atlikusi eismo įvykio aplinkybių tyrimą, matydama teigiamą neblaivumo rezultatą, būtų nuslėpusi šį faktą“ yra niekuo nepagrįsta prielaida, nes jokio neblaivumo rezultato J. L. medicininėje kortelėje ar kitame dokumente dėl aukščiau išvardintų priežasčių nebuvo ir būti negalėjo. Apeliantas akcentuoja, jog J. L. blaivumas ar neblaivumas be jokios abejonės turėjo įtakos įvykusiam eismo įvykiui, turi tiesioginį ryšį tarp J. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių, todėl, Apelianto nuomone, siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus, į teismo posėdį būtina kviesti ir apklausti Vilniaus apskrities VPK KPV NVES tyrimo skyriaus tyrėją A. Š., VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės atsakingus darbuotojus, o pačios J. L. parodymai, jos eismo įvykio metu ji buvo blaivi, turėtų būti vertinami kritiškai.

Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai, kurių surašytais dokumentais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo apklausti dėl galimai neteisėto Apelianto bei nukentėjusiosios J. L. veiksmų, dėl ko buvo nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Minėtiems pareigūnams nepatvirtinus KET pažeidimo fakto, teismas neturėjo pagrindo remtis teismo posėdžio metu nepatikrintais ir niekuo nepatvirtintais duomenimis.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad jo automobilis buvo patrauktas kelis metrus iš eismo įvykio vietos dėl eismo saugumo, jo padėtis po eismo įvykio nėra tiksli, tad skirti autotechninę ekspertizę netikslinga. Pasak Apelianto, pastarajai ekspertizei atlikti reikšmingi duomenys yra užfiksuoti eismo įvykio vietos plane bei Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, fotolentelėse ir kt. Apeliantas pažymi, kad byloje esančius skirtingus eismo įvykio dalyvių paaiškinimus gali paneigti tik specialios žinios, t. y. kompleksinė autotechninė, fototechninė ir trasologinė teismo ekspertizė. Anot Apelianto, tik ekspertas gali atsakyti, ar galimi tokie automobiliui „Citroen C4“ padaryti sugadinimai važiuojant leistinu (neleistinu) greičiu ir atsitrenkus į automobilio „Renault Megan“ užpakalinę dalį, kokie yra užfiksuoti, ir ar galima nustatyti automobilių greičius susidūrimo metu pagal padarytus apgadinimus.

Apeliantas pažymi, kad tik po šios ekspertizės atlikimo, gavus specialistų išvadas apie eismo atlikimo, gavus specialistų išvadas apie eismo įvykio mechanizmą, transporto priemonių būklę prieš eismo įvykį bei transporto priemonių vairuotojų elgseną ir KET pažeidimus, sąlygojusius eismo įvykio kilimo aplinkybes, galima nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymius ir eismo įvykio kaltininkus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje V. R. buvo nubaustas už tai, kad 2014-07-28 7.59 val., Ukmergės g. 248, Vilniuje, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai, eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, važiuojančiu automobiliu, kuris po smūgio atsitrenkė į gretimoje eismo juostoje sustojusį kitą automobilį. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pastarasis procesinis sprendimas buvo paliktas galioti nepakeistas. Kreipdamasis su apeliaciniu skundu V. R. nurodo nesutinkantis su tuo, kad būtent jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Apeliantas pažymi, kad automobilio „Citroen C4“ vairuotoja J. L. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles – važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, dėl ko buvo nubausta administracine tvarka. Taip pat, anot Apelianto, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog vairuodama automobilį, J. L. viršijo leistiną važiavimo greitį, kas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, byloje surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog būtent V. R. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į eismo įvykio aplinkybes bei į V. R. vairuojamo automobilio byloje užfiksuotų apgadinimų pobūdį (b. l. 70-71). Taip bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu Ukmergės gatvėje buvo automobilių spūstis, o V. R., sukdamas į kairę, pasinaudojo jam kitų vairuotojų sudarytu „koridoriumi“. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio važiavimo greitis negalėjo būti didelis, kadangi prieš sukdamas į kairę jis turėjo sustoti ir palaukti, kol kiti vairuotojai leis jam atlikti norimą manevrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą patvirtina ir byloje esančiose nuotraukose bei Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotų V. R. priklausančio automobilio VW Golf apgadinimų pobūdis – eismo įvykio metu buvo nubrozdintas ir deformuotas priekinis bamperis, nubrozdintas ir deformuotas radiatoriaus grotelės, nubrozdintas variklio dangtis, nubrozdintas ir išlaužtas priekinis dešinės pusės žibintas, trūkęs priekinis stiklas kairėje pusėje (b. l. 43-44, 70-71). Taigi galima pagrįstai teigti, jog V. R., vairuodamas automobilį, atlikinėjo manevrą atsargiai, ir, esant ribotam matomumui dėl automobilių spūsties (ką skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas), eismo įvykio metu buvo įvažiavęs į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, tik priekine automobilio dalimi, t. y. savo automobiliu nebuvo užtvėręs visos eismo juostos ir nesudarė neapvažiuojamos kliūties, kadangi priešingu atveju jo automobilio apgadinimai būtų kitokio pobūdžio ir žymiai didesni. Tuo tarpu automobilis Citroen C4, iš pradžių kliudęs automobilio VW Golf priekinę dalį, atsitrenkė į kelio bortą, o vėliau į kitą spūstyje stovėjusį automobilį (Renault Megane), žymiai apgadindamas pastarąjį. Teismo posėdžio metu automobilio Renualt Megane vairuotoja patvirtino, kad smūgio būta stipraus – jai nukrito akiniai, ji pamatė savo šalia sėdėjusio draugo pakeltas kojas (b. l. 104). Liudytojos A. V. teigimu, automobilis buvo smarkiai apgadintas, taisymui buvo išleista daug lėšų, dėl ko ji mašiną pardavė. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino kartu su ja automobiliu važiavęs T. L., papildomai nurodęs, kad automobilis Citroen C4 su greičiu rėžėsi į jų automobilio galinį ratą, išmušdamas galinę automobilio važiuoklę. Automobilio remontui buvo išleisti 6 000 – 7 000 Lt (b. l. 105).

Įvertinęs aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vadovaujantis jais negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent V. R. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykį. Pažymėtina, kad tam, jog eismo įvykis būtų tinkamai ištirtas bei būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, yra būtina surinkti ir ištirti visus įmanomus įrodymus. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, Kelių eismo taisyklių 114 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) numatė, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra itin svarbu tinkamai nustatyti, ar prieš atlikdamas manevrą, esant automobilių spūsčiai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo objektyvią galimybę pastebėti eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, važiavusį J. L. vairuojamą automobilį. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Apelianto nurodomu argumentu, kad šioms aplinkybėms nustatyti ypatingai didelę reikšmę turės tinkamas J. L. vairuojamo automobilio važiavimo greičio nustatymas. Pastarosioms išvadoms dėl eismo įvykio padaryti yra būtinos specialios žinios, tam yra būtina atlikti autotechninę ekspertizę, tad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartis naikintina, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Skundžiamoje nutartyje yra pagrįstai nurodoma, kad iš liudytojų parodymų negalima spręsti apie automobilio Citroen C4 važiavimo greitį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų (automobilių apgadinimų nuotraukos ir apžiūros protokolai, eismo įvykio vietos schema ir pan.), kurių analizė leistų ekspertui atsakyti į aukščiau minėtus klausimus. Kitą vertus, abejodamas eksperto galimybėmis pagal byloje esančius duomenis pateikti atitinkamą išvadą, pirmos instancijos teismas galėjo apklausti specialistą teisme bei užduoti jam su ekspertizės atlikimu susijusius klausimus. Tokia galimybe bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme pasinaudota nebuvo, skundžiamoje nutartyje tiesiog padarius prielaidą, jog V. R. po eismo įvykio per kelis metrus patraukus automobilį, ekspertas negalės tiksliai atsakyti į keliamus klausimus. Tas pats pasakytina ir dėl Apelianto akcentuojamo J. L. blaivumo eismo įvykio metu tinkamo nustatymo. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apylinkės teismas padarė faktiškai niekuo nepagrįstą prielaidą, jog tyrėja, atlikusi eismo įvykio aplinkybių tyrimą, matydama teigiamą neblaivumo rezultatą, nebūtų nuslėpusi šio fakto, tačiau šiai aplinkybei patikslinti pirmos instancijos teismas nesiėmė jokių papildomų veiksmų (neišreikalavo J. L. medicininės kortelės; neapklausė tyrimą atlikusios ir nukentėjusiosios medicininę kortelę mačiusios pareigūnės).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

V. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartį ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Valantinas