- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-952-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. A., notarė Vilma Juostė
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr.2S-952-622/2009
34.4.; 102.5.; 122.4.
NUTARTIS
2009 m. liepos 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Erikos Misiūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Z. A., notarė Vilma Juostė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Nurodė, kad mirus R. Š. dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi velionės brolis Z. A., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas, nes velionė R. Š. buvo sudariusi testamentą, kuriuo buvo paskyrusi savo įpėdine ją, R. P. R. Š. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda. R. Š. 2004-09-13 sudarė testamentą, kuriuo savo įpėdine paskyrė ją, R. P. Terminą palikimui priimti yra praleidusi, tačiau tai atsitiko dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, jas teismo prašo pripažinti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog įpėdinė pagal testamentą faktiškai yra priėmusi palikimą, t. y. rūpinasi ar rūpinosi po testatorės R. Š. mirties butu bei kitu kilnojamuoju turtu. Anaiptol, bylos medžiaga pagrindžia, kad ji trejus metus net nežinojo, jog R. Š. yra mirusi. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Z. A. po sesers mirties iškart kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, stengėsi apsaugoti ir tvarkyti R. Š. turtą, sumokėjo įsiskolinimus, moka mokesčius, t. y. faktiškai priėmė palikimą.
Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad išdėstytos aplinkybės ir pateiktieji rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos elgesys labiau vertintinas kaip neatidus ir nerūpestingas. Šiuo atveju pareiškėja, jos žodžiais, buvusi su testatore susijusi labai glaudžiais santykiais, tokių įrodymų nepateikė. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia suinteresuoto asmens Z. A. atstovo teiginius, jog, jeigu pareiškėja ypač rūpinosi testatorės buto išlaikymu ir siuntė tam tikslui pinigus, turėjo ir galėjo sužinoti apie jos mirtį bei surašytą testamentą greičiau negu po trejų metų. Šie faktai labiau leidžia manyti, kad pareiškėja nesistengė įgyvendinti testatorės valios ir nesiekė priimti po jos mirties likusio palikimo, todėl praleido Civiliniame kodekse nustatytą terminą – tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nepagrindė termino palikimui priimti praleidimo svarbiomis priežastimis (b. l. 90-92).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Apeliantė nurodo, kad testatorė R. Š. 2004-09-13 sudarė testamentą, kuriuo savo įpėdine paskyrė ją, R. P. Byloje esantys pateikti dokumentai – išmokų, mokesčių ir su mokesčiais susijusios socialinio draudimo pažymos, sąskaitos už elektros energijos tiekimą, privataus namo nuomos sutartis, notarės siųsti pranešimai, įrodo, kad ji apie R. Š. mirtį ir jai paliktą palikimą – nekilnojamąjį turtą nežinojo. Apie testatorės mirtį ir jai testamentu paliktą palikimą sužinojo tik 2008 m. lapkričio mėnesį, kai ją (pareiškėją) surado ir jai pranešė Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Vilma Juostė, todėl pareiškėja negalėjo įgyvendinti savo teisės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, ir terminą palikimui priimti praleido dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-08 nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-10-28 mirė testatorė R. Š., kuri 2004-09-13 sudarė vienašalį sandorį – testamentą. Šiuo dokumentu, patvirtintu Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės Ilonos Mineikienės, asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, paliko R. P. Įpėdinei pagal testamentą R. P. apie paveldėjimą notarė Vilma Juostė siuntė 2006-11-29 pranešimą, kuris grįžo neįteiktas, nes toks asmuo nurodytu adresu negyveno. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-12-11 išrašas patvirtina, jog butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, nuosavybės teise įregistruotas R. Š. vardu (b. l. 7-8). Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė neišdavė suinteresuotam asmeniui Z. A. paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat atsisakė pareiškėjai atlikti notarinį veiksmą, nes ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti
Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Byloje esantys duomenys (išmokų, mokesčių ir su mokesčiais susijusių socialinio draudimo pažymų, sąskaitų už elektros energijos tiekimą, taip pat privataus namo nuomos sutarties vertimai) patvirtina, kad pareiškėja nuo 2000 m. gyveno ir dirbo Airijoje (b. l. 9-28). Apeliantė nurodo, kad apie testatorės mirtį ir jai testamentu paliktą palikimą sužinojo tik 2008 m. lapkričio mėnesį, kai ją surado ir jai pranešė Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Vilma Juostė. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis notarės Vilmos Juostės 2008-11-20 pranešimas Nr. 355 R. P. „Dėl paveldėjimo po R. Š. mirties“ (b. l. 30).
Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad advokato Rimvydo Paulausko kontoroje buvo sudaryta atstovavimo sutartis (b. l. 31) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-01-26 pateiktas pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja, sužinojusi apie R. Š. mirtį ir sudarytą testamentą, nedelsdama (per 3 mėnesių laikotarpį nuo sužinojimo dienos) ėmėsi priemonių paveldėjimo teisei į paliktą turtą realizuoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ilgai gyveno ir dirbo užsienyje (Airijoje), o sužinojusi apie testamentu jai paliktą turtą, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas priešingai nei pirmosios instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad testatorius savo turtą gali palikti bet kuriam fiziniui ar juridiniam asmeniui, taip išreikšdamas savo laisvą valią. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas tik vertina, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ar ne. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo glaudžiais santykiais susijusi su testatore, ir kad įpėdinis pagal įstatymą faktiškai yra priėmęs palikimą, yra teisiškai nereikšmingi.
Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes tai patvirtina byloje esantys anksčiau nurodyti įrodymai.
Esant byloje tokiems įrodymams bei aplinkybėms naikintina neteisėta ir nepagrįsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-08 nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės. R. P. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-08 nutartį.
Pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti ir terminą atnaujinti.