Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Jūratė Jakubonienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2008 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam E. Ž., gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl 2007 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta E. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Paskirta bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. pagrindu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-03-22 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę E. Ž. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007-03-08 apie 17 val. viešoje vietoje Kaune, V. K. pr. namo Nr. 7 laiptinėje, smaugdamas nukentėjusiąją D. G. bei suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumštimi į petį ir šiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas D. G. sveikatą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių ranka, tačiau ne mažiau kaip tris smūgius prie V. K. pr. namo Nr. 7 laiptinės, Kaune, ant suoliuko sėdėjusiam A. J. į veidą, šiam nukritus ant žemės įspirdamas ne mažiau kaip du kartus A. J. į įvairias kūno vietas, savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai E. Ž. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

Nors nuteistasis neigia padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų D. G., A. J. parodymais, liudytojų parodymais, bei kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad E. Ž. žino kaip kaimyną, su juo nebendrauja. 2007-03-08 per langą trečiame aukšte pamatė, kad į kiemą įvažiavo automobilis, vairuojamas E. Ž., jai pasirodė, kad statydamas automobilį E. Ž. atsirėmė į jai ir dukrai priklausančius automobilius. Kai E. Ž. išlipo, pastebėjo, kad jis neblaivus, todėl apsirengė, pasiėmė šiukšles išnešti ir ėjo su juo aiškintis. E. Ž. sutiko laiptinėje pirmame aukšte ir pasakė jam „kviečiam policiją". E. Ž. iš karto jai viena ranka griebė už kaklo, suspaudė ir pasakė, kad jis išėjo iš kalėjimo, ją užmuš, jei pabandys kviesti policiją. Labai jo išsigando, todėl galva linktelėjo, kad policijos nekvies. Tada E. Ž. alkūne apkabino jos kaklą, prispaudė prie sienos, o kita ranka bandė suduoti smūgius, taikydamas į veidą, tačiau ji sukiodama galvą smūgių į veidą išvengė, tačiau jai buvo suduotas vienas smūgis į petį. Tuo metu išgirdusi triukšmą iš trečio aukšto nusileido dukra A. G., kuri reikalavo ją paleisti, taip pat į laiptinę išėjo E. Ž. žmona, ji išsisuko iš E. Ž. rankų ir pabėgo į lauką. Nubėgusi saugų atstumą matė, kaip E. Ž. rankomis ir kojomis mušė ant suoliuko prie laiptinės sėdėjusį kaimyną A. J., kuris nuo smūgių buvo nukritęs ant žemės, kraujavo. Vėliau ji pamatė atvažiavusį kaimyną R. L. ir paprašė ją palydėti namo, nes bijojo E. Ž.. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjęs A. J. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji - jo kaimynai, tačiau kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, tą dieną matė jį pirmą kartą. Sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės ir laukė draugės, nes be raktų negalėjo įeiti į namus, buvo neblaivus. Matė, kaip iš laiptinės išbėgo D. G., o paskui ją į lauką išėjo E. Ž.. Be jokios priežasties E. Ž. jam sudavė kelis smūgius ranka į veidą, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, su juo susistumdė, stumdėsi apie 3-4 minutes, po to nugriuvo į krūmus.

Liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius žino kaip kaimynus. Tą dieną grįžo iš darbo ir statydamas automobilį matė, kad prie laiptinės vyksta muštynės, tai yra E. Ž. mušė A. J., matė, kaip buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai ranka į veidą. Vėliau prie jo pribėgo išsigandusi D. G. ir paprašė palydėti namo, nes bijojo E. Ž.. A. J. nuo E. Ž. pabėgo, tada E. Ž. ėjo link D. G., kuri slėpėsi už jo nugaros. Artėjančiam E. Ž. pakeltu vyrišku tonu liepė eiti namo, E. Ž. jo paklausė.

Liudytoja A. G. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį A. J. žino kaip kaimynus, nukentėjusioji D. G. yra jos mama. Tą dieną per langą pamatė, kaip E. Ž. vairuojamas automobilis atsirėmė į mamos automobilį, kai E. Ž. išlipo per vairuotojo dureles, pamatė, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Mama išėjo su šiukšlėmis į lauką, vėliau laiptinėje išgirdo triukšmą, girdėjosi ir mamos, ir E. Ž. šauksmai. Nusileidusi į pirmą aukštą pamatė, kad E. Ž. laiko viena ranka per kaklą prispaudęs mamą prie sienos, o kita -smūgiuoja. Matė, kaip mamai buvo suduoti du smūgiai, kiti smūgiai buvo į sieną. Pradėjo šaukti E. Ž., kad mamą paleistų, pro duris taip pat išėjo E. Ž. sugyventinė, tuo metu mama nuo jo pabėgo į lauką. E. Ž., jo sugyventinė I. L. su vaiku ir ji pati taip pat išėjo į lauką. Matė, kad ant suoliuko prie laiptinės sėdėjo kaimynas A. J.. Ji grįžo į laiptinę skambinti policijai, tuo metu girdėjo lauke triukšmą, o kai vėl išėjo į lauką, matė, kad E. Ž. sudavė A. J. apie penkis smūgius kumščiu į veidą ir nukritusiam du kartus spyrė.

Teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 14, t. 1) nustatyta, kad D. G. konstatuoti 0,3x0,2 cm, 0,2x0,2 cm, 0,2x0,2 cm odos nubrozdinimai kakle, kurie padaryti kietu buku daiktu paveikus kaklo sritį, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l. 56-57, t. 1) nustatyta, kad E. Ž. nusikaltimo metu buvo neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), alkotesteriu jam nustatytas 2,36 promilių girtumas.

Tad pirmos instancijos teismas įvertinęs visus virš paminėtus ir aptartus įrodymus visiškai teisingai nustatė, kad jie tarpusavyje tampriai susiję, sudaro vieningą, loginę grandinę. Teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti ir netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino ne tik liudytoja apklausta nukentėjusiosios duktė, bet ir pašalinis, įvykį matęs ir suvokęs asmuo – tai nukentėjusiosios kaimynas R. L. bei objektyvūs sužalojimą patvirtinantys medicininiai duomenys. Šių įrodymų visuma patvirtina ikiteisminio tyrimo, teismo nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad konfliktą išprovokavo pati D. G. ir, kad konflikto su ja negalėjo matyti jos duktė, kiti liudytojai, taip pat, kad A. J. užpuolimo niekas realiai nematė, negalėjo matyti kaip jam buvo suduoti smūgiai, o liudytojai apie tai liudija melagingai, yra akivaizdžiai neteisingi ir atmestini. Gi pats nuteistasis savo parodymuose buvo nenuoseklus, skirtingai aiškino įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, negalėjo logiškai paaiškinti tokių parodymų prieštaringumo.

Tadgi nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo E. Ž. kaltę padarius BK 284 str.1d. numatytą nusikaltimą. Tai yra ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, smurtiniais veiksmais prieš kitus asmenis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo pačiu sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad E. Ž. teisiamas penktą kartą, nusikalto, neišnykus teistumams ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praėjus tik mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Tai rodo, kad E. Ž. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesitaiso, nesilaiko įstatymų.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, todėl pirmos instancijos teismas skyrė bausmę, nepažeidęs Leituvos Respublikos BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia, tad ir apelianto motyvai dėl per griežto nuosprendžio yra atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.