Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui Martynui Žilinskui, advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nuo 1998 m. vasario 6 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, o nuo 2011 m. liepos 1 d. specialiste Kernavės seniūnijoje. 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad realūs struktūriniai pertvarkymai savivaldybėje nebuvo atlikti, seniūnijų funkcijos nepasikeitė, kitose seniūnijoje liko dirbti tiek pat žmonių, o vienintelėje Kernavės seniūnijoje buvo atleista ieškovė. Atleidžiant ją nebuvo vertinama jos pirmenybė likti darbe. Ieškovė teigia, kad jai nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jos pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų, o jos atleidimą ieškovė vertina kaip susidorojimą su politiniais oponentais.

Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių priežasčių, kurioms esant galimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nurodyti ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas.

Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo struktūra buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-103. 2015 m. gruodžio 11 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtintos naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai. Savivaldybės taryba nesprendžia dėl konkrečių pareigybių steigimo ir panaikinimo, jų skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymo, taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių. Savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, pagal savo kompetenciją nustato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, pareigybes, ir tvirtina jų sąrašą. Šiuo atveju pareigybes tvirtino administracijos direktorė, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti.

Byloje taip pat nustatyta, kad savivaldybės administracijoje skyrių skaičius buvo sumažintas iki 11, atsirado poskyriai, perskirstytos padalinių funkcijos, sumažinta pareigybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad įstaigoje nebuvo atlikti realūs pertvarkymai. Darytina išvada, kad vidinė struktūra yra performuota, o darbuotojų skaičius sumažėjo.

Vertinant konkrečiai ieškovės kaip seniūnijos specialistės pareigybę, pažymėtina, kad seniūnijų struktūra nebuvo keičiama, pareigybių aprašymai taip pat nebuvo keičiami. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos pareigybę buvo nuspręsta panaikinti atsižvelgiant į darbuotojų poreikį konkrečioje seniūnijoje (Kernavės) ir jai tenkančią administracinę naštą. Šiuo atveju ieškovės funkcijos buvo perduotos seniūnui ir nors jos neįtrauktos į seniūno pareigybę, seniūno pareigybė iš esmės apima visas seniūnijos administravimo funkcijas. Taigi, atsakovas reorganizacijos metu nusprendė panaikinti Kernavės seniūnijos specialisto pareigas dėl jam tenkančios mažos administracinės naštos.

Nors gana keistai atrodo faktas, kad Kernavės seniūnijoje panaikinamas specialisto etapas, t.y. seniūnijos seniūnas lieka be pavaduojančio asmens, kurio privalomą buvimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, o Širvintų rajono savivaldybės 2015 – 2017 metų strateginiame veiklos plane akcentuojamas Kernavės unikalumas, dėl turistų, renginių, svečių gausos, todėl mažai tikėtina, kad jos administracinė našta mažiausia, tačiau šiuo atveju teismas reorganizacijos tikslingumo nevertina ir sprendžia, kad ji buvo reali, nes pasikeitė struktūra ir sumažėjo darbuotojų skaičius. Taigi, ieškovės argumentai, jog atsakovo struktūriniai pertvarkymai buvo formalūs nėra pagrįsti.

Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymo ir ieškovės pirmenybės likti darbe.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Vis dėlto ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012, 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovei atsakovas jokio kito jos kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad visu laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo ieškovei nebuvo galimybės pasiūlyti kitą darbą. Priešingai, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitas pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad po ieškovės atleidimo į savivaldybę buvo priimta 17 naujų darbuotojų, todėl mažai tikėtina, kad 16 metų atsakovo struktūroje darbo stažą turtinti ieškovė, kuri nuo 1998 m. iki 2011 metų dirbo ir Širvintų rajono savivaldybės administracijoje neatitiko nei vienai iš šių pareigybių.

Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovas pažeidė ir ieškovės pirmumo teisę likti darbe. DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Šiuo atveju ieškovė turi daugiau kaip 16 metų nepertraukiamą darbo stažą atsakovo struktūroje, todėl šiuo atveju atleidžiant ieškovę iš darbo turėjo būti įvertinta ar ji neturi pirmumo teisės likti darbe prieš kitus analogiškas pareigas atliekančius darbuotojus.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovės DK 135 straipsnyje įtvirtinta garantija ginčijamu atveju negalėjo būti pritaikyta, nes buvo panaikinta ne viena iš kelių tapačių pareigybių, o konkreti ieškovės pareigybė, todėl kitas darbuotojas negalėjo būti atleistas. Pažymėtina, kad DK 129 straipsnio pagrindu atleidžiant darbuotojus turi būti vertinama jų pirmenybė likti visos atsakovo struktūros mastu, o tai nebuvo padaryta. Iš bylos medžiagos matyti, kad analogiškos specialisto pareigos yra Alionių, Čiobiškio, Gelvonų, Musninkų, Širvintų ir Zibalų seniūnijose, taip pat kituose savivaldybės skyriuose yra pareigų kurias atitiktų ieškovė (pavyzdžiui, Socialinės paramos poskyryje, nes iki 2011 metų ieškovė dirbo Socialinio darbo organizatore) ir jos turėjo būti vertinamos per minėtą prizmę, atsižvelgiant į ieškovės profesiją, kvalifikaciją ir kitas dalykines savybes. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl atsakovas pažeidė DK 135 straipsnio nuostatas.

Dėl darbuotojo įspėjimo ir informacijos keitimosi su darbuotoju.

DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinka įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, bet jie nesukonkretinti pirmiau nurodytu būdu.

DK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. 1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnyje nustatyta, kad kolektyvinio atleidimo atveju darbdavys turi iš anksto pradėti konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas, o per šias konsultacijas reikia tartis, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti kolektyvinių atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis. Jos gali būti skirtos atleistiesiems darbuotojams iš naujo įdarbinti arba perkvalifikuoti. Pagal Konvencijos Nr. 158 13 straipsnį darbuotojų atstovams su būsimų atleidimų priežastimis susijusi informacija turi būti pateikiama laiku, o galimybė konsultuotis apie priemones, mažinančias atleidimų skaičių ar jų neigiamas pasekmes, turi būti suteikta kaip įmanoma anksčiau. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą laiku, ji informuota apie tai, kad jos pareigybė yra naikinama ir, kad įspėjimo laiku jai bus siūlomos užimti laisvos darbo vietos. Tačiau, teismo vertinimu, įspėjime turėjo būti aiškiai nurodoma, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Iš ieškovei įteikto įspėjimo turinio sunku nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent ją, o ne kitus darbuotojus.

Pažymėtina, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po ieškovės atleidimo. Įvertinus, kad analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo visi savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vadovybę, visi įspėti darbuotojai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad atleistas bus kitas darbuotojas, o ne jis. Juo labiau, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 27 d. sprendimu sumažino maksimalų darbuotojų skaičių tik trimis, t. y. nuo 125 iki 122. Tokio turinio įspėjimas, žinant, kad įspėti visi savivaldybės administracijos darbuotojai, o maksimalus darbuotojų skaičius sumažintas tik trimis, Darbo biržos neinformavimas, kad bus atleista grupė asmenų, jokių konsultacijų, pirmenybės likti darbe sąrašų nebuvimas, neleido ieškovei pagrįstai manyti, kad būtent ji bus atleista iš darbo.

Atsakovo teigimu, apie planuojamus struktūros pokyčius darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje bei buvo sudarytos visos galimybės gauti visą informaciją, tačiau byloje nustatyta, kad konkretūs pasikeitimai dėl pareigybių buvo pradėti svartyti tik po tarybos sprendimo priėmimo, o konkrečios pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d. Remiantis ieškovės parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovei nebuvo teikiama informacija apie reorganizaciją, ir net priešingai, ji buvo slepiama. Tai iš dalies patvirtina ir atsakovo atstovės atsakymas žiniasklaidos atstovams, kurie prašė suteikti informaciją apie vykdomą reorganizaciją, t.y. jiems buvo atsakyta tik tai, kad reorganizacija vykdoma pagal tarybos sprendimus, o jos tikslas įstaigos veiklos optimizavimas (t. 1, b.l. 30-31), tačiau taip ir nebuvo atsakyta į klausimus kiek žmonių bus atleista ir kada bus skelbiami konkursai naujos vietoms užimti.

Darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų rengiamos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų (šiuo atveju buvo atleista 24 darbuotojai iš 125, t. y. buvo grupinis atleidimas) ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Ieškovo atleidimo iš darbo metu tokios konsultacijos nebuvo rengiamos. Atsakovo nurodyti kvietimai į susirinkimus neįrodo to, kad buvo su darbuotojais konsultuojamasi, nes kvietimuose nenurodyta, kokiu klausimu rengiami susirinkimai, susirinkimų metu nebuvo rašomi protokolai. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad minėtų susirinkimų metu darbuotojai buvo išleidžiami į pensiją, sveikinami, ir pan., tačiau restruktūrizacijos klausimai nebuvo keliami ir visi darbuotojai iki atleidimo tikėjosi, kad jie ir toliau dirbs. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki atleidimo nebuvo žinoma kokios bus patvirtintos naujos pareigybės.

Dėl darbo biržos informavimo.

DK 130¹ straipsnyje nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Šis reikalavimas turi būti vykdomas, jei per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 130¹ str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju savivaldybėje dirbo 125 darbuotojai, o buvo atleisti 24 darbuotojai, todėl atleidimas laikytinas grupiniu, tačiau teritorinei darbo biržai apie tai nebuvo pranešta. To neginčija ir atsakovas.

DK 130¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Byloje nustatyta, kad jokios konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos ir nebuvo pranešta darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbo sutartis su ieškove negalėjo būti nutraukta.

Dėl ieškovės grąžinimo į darbą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, darytina išvada, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškove buvo pažeistos DK normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, šie pažeidimai nelaikyti smulkiais, yra esminiai, todėl darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, individualus norminis aktas, priimtas dėl jos atleidimo iš darbo, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo struktūroje dirba specialistai, kurie yra naujai priimti ir asmenys, neturėję pirmenybės likti dirbti pas atsakovą lyginant su ieškove, ieškovė grąžinama į darbą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė iš darbo atleista 2015 m. gruodžio 10 d. Jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 447,72 Eur (t. 3, b.l. 38). Ieškovei taip pat 5 mėnesius buvo išmokėta išeitinė išmoka, todėl, grąžinus ją į darbą, jai priteisiamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atskaitant ieškovei išmokėtą išeitinę išmoką.

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų atsisakymą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Tačiau, kadangi vieno iš reikalavimų ieškovė atsisakė, atsižvelgiant į atsakovo atstovavimo išlaidų dydį šioje byloje, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1050 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos specialistės pareigų DK 129 straipsnio pagrindu neteisėtu.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-933 ir grąžinti ieškovą Z. S. į Širvintų rajono savivaldybės specialistės ar lygiavertes pareigas.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovei Z. S. po 447,72 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskaitant jai išmokėtą 5 mėnesių išeitinę išmoką.

Priimti ieškovės Z. S. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.