- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- e1-3089-917/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08683-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G. 2025 m. kovo 11 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., namuose, žodinio konflikto metu su mažamečiu sūnumi D. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., panaudodama fizinę jėgą, rankomis pastūmė savo mažametį sūnų D. G. ir tyčia ranka griebdama mažamečiui sūnui D. G. už veido, rankos pirštų nagais jį apdraskė, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kaktoje ir nosyje, tai yra, tokiu būdu smurtavo prieš mažametį.
Kaltinamoji L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 2025 m. kovo 11 d., ji, jos sūnus D. G., kuriam šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, ir jos dukra K. G., kuriai šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Tą dieną, ryte, tikslaus laiko nepamena, gal buvo apie 12 val., ji su dukra K. G. ruošėsi į miestą, į šventę. Kol ji rinkosi rūbus, dukra K. G. žaidė su planšetė. D. G. nuo ryto buvo prie kompiuterio, o prieš tai ji buvo jo kelis kartus paprašiusi pasikloti lovą, bet jis to nepadarė ir su treningais gulėjo lovoje prie kompiuterio. Kelis kartus prašė, kad išjungtų ir kompiuterį, nes jis nuo atsikėlimo iki pietų visą laiką buvo prie jo, norėjo, kad jis pailsėtų nuo kompiuterio. Jis atsikalbinėjo, į jos prašymus nereagavo. Ji tada nuėjo į jo kambarį ir pradėjo priekaištauti, kad jis vis dar lovoje prie kompiuterio. Sūnus tada ėmė atsikalbinėti, ji pagriebė kompiuterį, jis pašoko iš lovos, ir bandė iš jos kompiuterį paimti, kad ji jo neuždarytų (kompiuterio) ir jie tada su sūnumi kaip ir apsistumdė, kompiuterį numetė ant lovos. Tada sūnus puolė su kumščiu prieš ją šaukdamas, kad kompiuterio uždarinėti negalima, kumščiu mosikavo jai prieš nosį ir ji jo tą ranką stūmė link jo, norėdama atitraukti nuo savęs, ar ji tuo metu, kai jo ranką atitraukė nuo savęs, galėjo jam savo ranka įdrėksti į jo veidą nepamena. Ji laikė tik jo ranką suspaudusi ir stūmė nuo savęs. Viskas vyko labai greitai. Kad ji su savo ranka būtų palietusi jo veidą nepamena, nes laikė tik jo ranką ir stengėsi ją nuo savęs atitraukti. Kai atitraukė jo ranką nuo savęs, ji atbulomis nuo jo pradėjo trauktis, nes matė, kad jis yra įsiutęs. Tuo metu sūnus vis dar mosikuodamas prieš ją kumščiu, ėjo link jos, ji nuo jo atbulomis traukėsi, ėjo iš jo kambario. Jai būnant dar jo kambaryje, jis jai kumščiu trenkė į pilvą, ji atbulomis ėjo iš jo kambario į koridorių link savo kambario. Kaltinamoji bandė uždaryti kambario duris, bet jis užkirto kelią, ji jį lyg atstūmė ir nubėgo laiptais į apačią. Jis buvo labai susinervinęs dėl kompiuterio ir, kad ji bandė uždaryti jo kompiuterį. Ji nulipusi laiptais į apačią jam pradėjo šaukti, ir sakyti, kad dabar ji iškvies jam policiją, kad jis jai į pilvą trenkė. Kaltinamoji norėjo tik pagąsdinti jį taip pasakydama. D. G. nuėjo į savo kambarį, o ji su K. G. išvažiavo į miestą, į šventę kaip ir buvo suplanavę. Kai buvo mieste, ji jam paskambino ir norėjo pasakyti, kad yra kotletai šaldytuve, sūnus tada jai pasakė, kad jai iškvietė policiją. Ji iš pradžių nepatikėjo juo, kad taip pasielgė, bet jai po to paskambino iš policijos ir pasakė, kad grįžtų į namus. Ją su dukra iš miesto parvežė jos buvęs vyras V. G., nes jos su autobusu labai užtruko važiuoti atgal į namus. Namuose buvo policija ir vaikų teisės. V. G. vaikus išsivežė pas save į namus. Vėliau jai D. G. parašė, kad jai yra parašęs laišką, kad jos atsiprašo, kad trenkė į pilvą. Prie apklausos prideda šį laišką. Vaikai šiuo metu yra pas tėtį. Su D. G. bendrauja, kalbasi telefonu. Apie šį įvykį ji nenori kalbėti su juo. Kad šio konflikto metu ji būtų sužeidusi savo sūnų nematė, prašė sūnaus, kad atsiųstų nuotrauką. Iš jo gautą nuotrauką prideda prie šios apklausos. Jos dukra K. G. paties jų konflikto su sūnumi nematė, ji buvo pirmame namo aukšte, išgirdusi juos barantis, ji atėjo į antrą aukštą jau tuo metu, kai kaltinamoji atbula ėjo iš D. G. kambario link laiptų. Kaltinamoji yra teista dėl 2023 m. gruodžio 19 d. įvykusio konflikto su sūnumi D. G.. Ji tada jam trenkė su diržu, ji tą pripažįsta ir dėl to gailisi, to neneigia.
Papildomos apklausos metu L. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad smurtavo prieš savo vaiką, kaip yra nurodyta jai paskelbtame pranešime apie įtarimą, aplinkybių gerai nepamena dėl tuo metu buvusios emocinės būsenos. Sūnaus ji atsiprašė, jis jai atleido. Šiuo metu jis gyvena pas tėtį, jie su juo susitinka keletą kartų per savaitę, kai jis išreiškia norą arba laisvu nuo jo treniruočių metu. Dėl tokio savo elgesio ji gailisi, pasižada daugiau taip nebesielgti. Sutinka su jai siūloma bausme – laisvės apribojimu. Pasakė viską, daugiau neturi ko papildyti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jo šeimą sudaro tėtis, sese, įseserė ir pamotė. Jo tėtis V. G., sesuo K. G., įseserė A. Z., pamotė G. Z.. Jis gyvena su visais šiais asmenimis kuriuos dabar išvardino. Gyvena su jais dažniausiai. Kartais nueina pas mamą L. G.. Su mama sutaria pastaruoju metu labai gerai. Prieš 2–3 mėnesius buvo susipykę, bet dabar susitaikė. Susitinka, pasikalba. Kai gyveno su mama būdavo susikivirčydavo. Gyvendavo tada savaitę pas mamą, savaitę pas tėtį. Su mama buvo susipykę, ji jam tada pardrėskė veidą. Kada tai buvo nepamena. Buvo šiais metais, kovo pabaigoje. Tuo metu buvo darbo diena, bet jis sirgo. Namuose buvo mama bei sesuo. Nukentėjusysis sėdėjo ant lovos ir kalbėjo su draugu, susipyko su mama todėl, kad jis nepasiklojo lovos, kiek buvo valandų neprisimena, apie pietus. Kambarys, kuriame jis buvo, priklauso sesei, savo kambario jis neturi. Mamai pasakė, kad yra pavargęs po ligos ir lovą pasiklos vėliau. Mama atėjo dar daugiau nei du kartus ir jis nebuvo pasiklojęs lovos. Jis mamai pasakė, kad ramiau, pasiklos. Gerai nepamena kas įvyko, jie pradėjo rėkauti ir kažkaip gavosi, kad ji paėmė jam už veido ir pradrėskė nosį, kaktą. Ar tai padarė specialiai nepamena. Nosis pradėjo kraujuoti, tuo metu ją lyg degino. Skausmas buvo apie 5 balų iš 10. Po to ant tos vietos užsipylė šalto vandens ir praėjo skausmas. Su kurios rankos nagais mama pradrėskė veidą nežino, tai padarė su viena ranka. Įdrėskimas įvyko koridoriuje, jie abu kažkaip išėjo iš kambario. Nukentėjusysis labai supyko ant mamos ir nuėjo į savo kambarį, ką darė mama neatsimena. Įvykio metu sesė galimai buvo miegamajame arba namo pirmame aukšte, jis jos nematė. Konfliktas truko apie 10 minučių. Grįžęs į kambarį nukentėjusysis žaidė su telefonu. Prieš konfliktą mama sakė, kad važiuos pas draugė, todėl po konflikto jos abi su sese išvažiavo į miestą. Nukentėjusysis liko vienas, paskambino tėčiui ir papasakojo, kad susipyko su mama, susimušė. Ką sakė tėtis nepamena, sakė, kad jei nori, gali kviesti policiją. Nukentėjusysis pailsėjo ir paskambino 112, ką tiksliai sakė paskambinęs – nepamena. Po 10 minučių atvyko policija, pareigūnams papasakojo kas įvyko. Vėliau atvažiavo gydytojai, kurie jį apžiūrėjo, paskambino mamai, kad ji sugrįžtų. Nukentėjusysis medikų neprašė, ką nustatė neatsimena. Nepamena, kiek laiko ant nosies matėsi sužalojimai, gal po savaitės užgijo. Apie šį įvykį su mama kalbėjo kitą dieną po įvykio, jis atsiprašė mamos, o mama jo. Savo žaizdas jis buvo nusifotografavęs, rodė mamai ir tėčiui. Apie laišką nieko nepamena. Tą dieną vakare dėl įvykio verkė, buvo liūdna, kad susipyko su mama. Tą dieną tėtis pasiėmė pas save. Mama yra labai gera, nebent supyksta. Niekas jo neprašė prieš apklausą kažką pasakyti ar nesakyti. Konflikto metu kompiuteris buvo prie lovos ant palangės, nukentėjusysis turėjo padaryti projektą. Įvykio metu nukentėjusysis su kompiuteriu nieko nedarė. Nukentėjusysis prieš įvykį sirgo gripu, jautėsi pavargęs, norėjo pailsėti. Bendravimas su mama tinka, nieko keisti nenorėtų. Kai gyvendavo vieną savaitę pas mamą, kitą savaitę pas tėtį, jausdavosi blogai, nes mama būdavo griežtesnė nei tėtis.
Liudytoja K. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Jos šeimą sudaro jos mama L. G.. Turi brolį D. G.. Jos tėtis V. G.. Jie gyvena atskirai. Jos brolis nenori važiuoti pas mamą. Ji tik vieną savaitę būna pas mamą, kitą savaitę būna pas tėtį. Brolis namo pas mamą važiuoti nenori, nes jie kartais susipyksta. Brolis visada būna pas tėtį. Paskutinį kartą pas mamą brolis buvo prieš tai kai jie susipyko. Mama su broliu buvo du kartus susipykę. Kada jie susipyko paskutinį kartą ji gerai nežino. Mama tada su broliu susipyko, jie mušėsi, ji tada buvo mamos darbo kambaryje, jie mušėsi koridoriuje prie laiptų. Jie mušėsi abu, vienas kitam sakė blogus žodžius. Jos brolis mamą vadina blogais žodžiais, tai yra keiksmažodžiais, jai gėda rašyti (ant lapo užrašo kaip brolis mamai sakė „šliucha“). Mama įsižeidė. Mama norėjo pirma iškviesti policiją, bet jos tada abi su mama išėjo, tada brolis iškvietė policiją. Mama sakė broliui padėti telefoną, bet jis vis tiek jos neklausė ir nepadėjo telefono. Tada D. G. mamai trenkė į pilvą, ji matė, trenkė su kumščiu, nes jis labai stiprus yra, nes lanko treniruotės, kurios vadinasi „trefke“. Su kuriuo kumščiu trenkė nežino, trenkė vieną kartą. Mamai pradėjo skaudėti pilvą, iš jos veido taip atrodė, mamos veidas paraudonavo, pradėjo lyg verkti. Tada mama sakė, kad iškvies policiją, bet neiškvietė. Ji galvojo, kad D. G. mamą nuvers nuo laiptų, galvojo juos sustabdyti, bet nesustabdė, nes bijojo, kad jai D. G. duos į veidą. Jie laikėsi vienas už kito ir bandė stumti. Viskas buvo prie laiptų, koridoriuje. D. G. įėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, po konflikto. Mama skambino tėčiui, kad pasiimtų D. G., bet jis nepasiėmė, tėtis atvažiavo kai atvažiavo policija. Jos su mama išvažiavo kai buvo kažkokia šventė prie (duomenys neskelbtini), mamai paskambino policija ir jos tada išvažiavo į namus. Pamatė, kad autobusas už dviejų valandų. Tada ėjo į parduotuvę, mama jai nupirko sulčių ir šokolado. Ilgai laukė autobuso, mama dar nuėjo į vaistinę nusipirkti vaistų. Paskui ėjo laukti autobuso. Sulaukė autobuso, tėtis jas pasiėmė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai tėtis pasiėmė, jas nuvežė į namus. Namuose buvo policija. Tada ji ėjo kalbėtis su dėde iš vaikų teisių. Klausė kaip prasidėjo kova. Ji pasakė, kad mamai trenkė į pilvą, nes tą ji matė. Policija klausė mamos. Kova įvyko dėl D. G. neklausymo. D. G. neklausė tik du kartus. Buvo tada diena. Gal labiau rytas. Kaip tada brolis jautėsi nežino. Jai D. G. įeiti į jo kambarį neleidžia. Brolis nesirgo. Jei sirgtų žinotų. Nes jis garsiai pasako mamai ir ji tą girdi. Ir jei D. G. nesikeltų, nes serga, jai mama pasakytų. D. G. su mama sutaria paprastai. Buvo tik du barniai, daugiau nebuvo. Tėtis su mama susipyko, nes jie ne tokio pačio charakterio, dėl to išsiskyrė. Ji su mama sutaria gerai, nes ji jos klauso. Tarp jos ir mamos ir būna barnių, kai neskaito knygų, bet nesimuša. Mama yra mušusi brolį, vieną kartą, kai D. G. nėjo praustis ji tada su diržu mušė D. G., taip buvo vieną kartą. Tai buvo dar seniau, kada neprisimena. Daugiau nėra mušusi, tik šie du kartai. Mama D. G. per užpakalį nėra mušusi. Su broliu apie mamą nėra kalbėjusi, tik per sapnus. Brolis jai sako, kad mama yra bloga, bet ji juo netiki. Ji myli mamą ir tėtį taip kaip visada. Tą dieną iš kart po mamos ir jo susipykimo buvo ant veido žaizda, buvo kraujas, nes mama jam įdrėskė, bet dabar jau nebesimato. Ji nematė tų žaizdų jai tik brolis taip sakė. Ji tik grįžusi iš miesto tai pamatė, kraujas jau buvo išdžiūvęs. Kaip tai atsitiko ji nematė, nes jie buvo nusisukę. Jie stovėjo vienas prieš kitą. Brolis geras, tik neklauso mamos, tėčio klauso, nes tėtis stiprus. Mama sportiška, elgesys jos vidutinis, ir geras ir blogas. Blogas kai susipyko su D. G., jai atrodo tai blogas jos elgesys. Kai nesipyksta būna gera.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su L. G. susituokę buvo nuo (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. išsiskyrė. Turi du vaikus: D. G. ir K. G.. Su buvusia žmona L. G. jų santykiai buvo konfliktiški, dėl to jie nusprendė išsiskirti. Teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta pas jį, dukros pas mamą, tačiau jų bendru su L. G. susitarimu, vaikai gyvena vieną savaitę pas ją, kitą savaitę pas jį. Tiek vaikams, tieks jiems su L. G., toks susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos tinka. L. G. su dukra sutaria gerai, kadangi ji yra mažesnė ir mamos klauso, konfliktų tarp jų nebūna. Su sūnumi L. G. bendrauti sekasi sunkiai. Ji nustato taisykles, kurių D. G. ne visada laikosi, dėl to tarp jų kyla konfliktai, ji prieš sūnų naudoja kartais psichologinį smurtą, kartais ir fiziškai smurtauja. Ankščiau, kol D. G. buvo mažesnis, jis savęs apginti negalėdavo, dabar, sūnui paaugus, kai šiuo metu jis beveik jos ūgio, jis save apgina ir priešinasi jos stumdymams, kurių metu mama jį apdrasko. Jis nesako, kad visada D. G. yra teisus, būna, kad kartais jos neklauso be pagrindo, jo taip pat jis ne visada klauso. Jis gal tiesiog turi daugiau kantrybės su juo susitarti. L. G., jo manymu, labai impulsyvi ir nevaldanti savo emocijų ir žodyno. 2025 m. kovo 11 d., apie 11.30 val., jam paskambino jo sūnus verkdamas, kuris tuo metu buvo pas L. G. namuose ir pasakė, kad jį mama sužalojo, sakė, kad apdraskė veidą, nosį šalia akių, pasakojo, kad jie su mama L. G. susipyko, prašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Kaip sūnus jam pasakojo, jie susipyko su mama, nes jis gulėjo lovoje, kadangi tuo metu jis sirguliavo, ant jo supyko mama, kad jis nesikloja lovos ir griebė jam už veido. Daugiau nedetalizavo, prašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Jis atvykti pas jį tuo metu nesutiko, pasiūlė su mama santykius išsispręsti patiems, jam pasakė, kad jei jis šioje situacijoje jaučiasi teisus, kad pats pasiskambintų į policiją ir išsikviestų pagalbą. Per „Messenger“ programėlę sūnus jam atsiuntė apdraskyto veido 4 nuotraukas. Jų pokalbis tuo ir pasibaigė. Po valandos laiko jam paskambino greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotoja iš sūnaus numerio ir pasakė, kad vaikas šiuo metu yra namuose vienas, paprašė, kad atvyktų pas juos. Jam atvykus buvo jau ir policijos pareigūnai, kurie jam įeiti į namus neleido, nes nenorėjo, kad darytų kokį poveikį vaikui. Jis laukė mašinoje kol į įvykio vietą atvažiuos vaikų teisių specialistai. Atvykus vaikų teisių specialistams, jie jį apklausė dėl šio įvykio, tada, jei gerai pamena, jam paskambino dukra, kuri pasakė, kad į namus grįš po valandos laiko, nes yra mieste ir laukia autobuso. Tada, kad netrukdyti tarnyboms, jis nusprendė nuvažiuoti ir jas parvežti. Kai jis nuvažiavo jų pasiimti, L. G. jam pasakojo, kad jie su sūnumi sukonfliktavo, D. G. jos neklausė, sakė, kad D. G. jai trenkė į pilvą, dėl ko jis L. G. trenkė nežino, ir, kad L. G. būtų įdrėskusi sūnui į veidą ji to nepamena. Kai jie grįžo į namus, L. G. du dukra įėjo į namus, pas jas atėjo vaikų teisių specialistas, vaikai susirinko savo daiktus, nes vaikų teisių specialistai sakė, kad jiems likti namuose su L. G. yra nesaugu ir vaikai atėjo pas jį į mašiną, jis į namus įėjęs nebuvo. Jie išvažiavo pas jį į namus. Dukra jam pasakojo, kad sūnus pats kaltas, kad jis neklausė mamos, ar ji matė visą konfliktą jis nežino, jis jos neklausinėjo. Dukra po savaitės grįžo pas mamą, kaip L. G. teigė, ji buvo su vaikų teisių specialistais sutarusi. Jis taip pat nematė pagrindo dukros neleisti grįžti pas mamą. Sūnus po šio konflikto su mama, gyvena pas jį, su mama susitikęs nebuvo, bendrauja tik telefonu. Apie šį konfliktą sūnus nekalba, jis jo neklausinėja. L. G. dažnai kalba apie savižudybę, jo žiniomis, ji žudytis nėra bandžiusi. Jiems gyvenant kartu, L. G. buvo linkusi smurtauti ir prieš jį, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų buvo nutrauktas jiems susitaikius. Sūnus jam pasakojo, kad po šio konflikto su mama, jis jai parašė laišką, ką jis laiške mamai rašė, jis nežino, sūnus jam nepasakojo. Prie šios apklausos pridės sūnaus atsiųstas 4 nuotraukas, kur matyti, po konflikto su mama apdraskytas jo veidas, bei ekrano nuotrauką, kur matyti jo žinutė rašyta jam po įvykusio konflikto „va kiek energijos reik naudot kai sergu net lovoj paguleti negaliu“. Dukrai suformuota nuomonė, kad bausti neklausančius vaikus fizinėmis bausmėmis yra normalu. Daugiau neturi ko pasakyti.
Liudytoja R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste, dirba pamainomis. 2025 m. kovo 11 d. gavo pranešimą iš pareigūnų apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, išsiaiškino, kad vaikas smurtą patyrė iš motinos. Medikai apžiūrėjo vaiką. GMP buvo iškvietę policijos pareigūnai. Kai atvyko medikų nebebuvo. Jiems atvykus, vaikas buvo namuose vienas, jis sėdėjo namuose, svetainėje, su juo bendravo jos kolega R. K.. Ji pati bendravo su vaiko tėčiu ir mama. Kai atvyko mamos namuose nebuvo. Kai jie atvažiavo buvo tėtis, jis sėdėjo automobilyje. Vaiko tėtis atvyko pas vaiką sužinojęs apie patirtą smurtą, jam tai pranešė sūnus. Vaikas policiją išsikvietė pats. Vaiką matė tik iš toli, matė, kad apdraskyta nosytė, iš arti su juo nebendravo. Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra užfiksuota tėčio ir motinos nuomonės. Tėtis pasakojo, kad vaikas patyrė smurtą iš mamos, kad policija iškvietė pats vaikas, kad tai yra ne pirmas kartas kai mama smurtauja prieš sūnų. Ji pati pas šią šeimą vyko pirmą kartą. Tėtis buvo labai ramus, aiškiai dėstė mintis, bendravo ramiu tonu, pokalbio eigoje, vyras kalbant su ja susigraudino, buvo susijaudinęs, mintis dėstė logiškai. Su mama taip pat teko bendrauti. Su mama buvo susisiekta, kad grįžta į namus, bet ji pasakė, kad yra mieste, kad yra šventėje, kad ji buvo su savo dukra. Minėjo, kad greitu metu grįš, bet kol ji bendravo su tėčiu mama negrįžo, dėl to tėtis pats nuvažiavo su mašina ir ją iš miesto parvežė. Gerai nepamena, ką ji sakė, visa informacija užfiksuota vaiko situacijos vertinimo anketoje. Atsimena, kad ji kalbėjo labai emocionaliai, verkė, gestikuliavo rankomis, išvykstant buvo ją neramu palikti, nes dėl jos psichoemocinės būsenos, ji sunkia valdanti emocijas moteris. Dėl šios situacijos ji labai susijaudino. Buvo pasiūlyta medicininė pagalba, bet ji atsisakė. Moteris su jais nekonfliktavo. Apie pačią situaciją ką mama pasakojo detalių nepamena. Jei gerai pamena, kad mama lyg ir neigė smurtaujant, bet vėliau kaip ir minėjo, kad vyko tarpo jos ir sūnaus susistumdymas. Mama tuo metu išreiškė savo nuomonę, kad nenori auginti vaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 1-ojo skyriaus vyr. tyrėju. Įvykio dieną dirbo kartu su Kauno AVPK RV 1-ojo skyriaus vyr. tyrėja E. D.. Tą dieną dirbo rytinėje pamainoje. Tikslaus laiko nepamena, buvo apie pietus, gavo iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini) kaime, adreso tikslaus šiuo metu nepamena. Nuvykus į įvykio vietą rado atvykusius GMP medikus, kurie kambaryje bendravo su nepilnamečiu vaiku, kuris namuose buvo vienas. Jiems pabendravus su vaiku, vaikas jiems pasakojo, kad jis namo antrame aukšte žodiškai sukonfliktavo su mama, mama jį apstumdė. Ant vaiko veido matėsi paraudimas, ar tai įdrėskimo žymės negalėtų teigti. Vaiko motinos namuose nebuvo. Jie iškvietė vaikų teises, į įvykio vietą atvyko ir vaiko tėvas. Po kurio laiko grįžo vaiko mama. Iš pradžių, bendraujant su mama telefonu, ji teigė, kad jai nėra reikalo grįžti į namus, nes ji prieš sūnų nesmurtavo, tik sukonfliktavo žodžiu, kad konfliktą iššaukė vaikas. Bendraujant su vaiku, jis jam pasakojo, kad po konflikto, praėjus gal 30 min. jis pirmiausiai paskambino močiutei, vėliau tėčiui, kuris jam liepė paskambinti į policiją, jis tą ir padarė. Vaikas neatrodė sukrėstas, daugiau sukrėsta dėl šio įvykio buvo mama. Jiems su mama bendraujant ji pasakojo, kad su sūnumi nesusitvarko, kad jis neklauso, kad ja manipuliuoja, pats iššaukia konfliktines situacijas, jis konflikto metu jai trenkė į pilvą. Moteris iš kart neigė, kad ji prieš sūnų smurtavo. Moteris jautėsi emociškai palaužta dėl tokių sūnaus veiksmų. Medikai vaiką apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė. Vaikai perduoti tėvui. Daugiau tikslesnių aplinkybių nebepamena, prašo remtis tarnybiniu pranešimu ir pareigūnų kūno kameromis.
Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiasis specialistu (budėtoju). 2025 m. kovo 11 d. dirbo katu su R. N., gavo iškvietimą, kurio aplinkybių nepamena. Įvykio vieta buvo Kauno rajone, tikslaus adreso nepamena. Kiek pamena iškvietimas buvo gautas apie pietus. Kai su kolege nuvyko į įvykio vietą, pareigūnai paaiškino, kad galimai motina smurtavo prieš sūnų, nes vaikas išsikvietė policiją. Kai jie nuvyko, namuose buvo paliktas vienas vaikas, buvo policijos pareigūnai, vėliau atvyko ir vaiko tėvas, kuris vėliau išvyko parvežti mamos su dukra, nes jos buvo išvykusios į miestą. Jo kolegė R. N. bendravo su vaiko tėčiu, vėliau su vaiko mama. Jis bendravo su vaiku, vėliau su jo sese. Jam bendraujant su berniuku, jis bendravo paprastai, jiems bendraujant valgė. Jis neįžvelgė pas jį, kad jis būtų sukrėstas, išsigandęs, susijaudinęs. Kai paklausė kas atsitiko, jis papasakojo, kad susipyko su mama, nes jis ilgai gulėjo nepaklotoje lovoje su rūbais. Iš pradžių su mama sukonfliktavo žodžiu, po to mama jį rankom stūmė ir taip apdraskė jam kaktą ir nosį. Kad jis būtų prieš mamą pats smurtavęs jam nieko nepasakojo. Jis paklausė jo ar jis verkė, pasakė, kad neverkė, tik užsidarė savo kambaryje ir sėdėjo. Po to pasakojo, kad mama su sese išvyko į miestą, ir tada jis paskambino tėčiui, papasakojo situaciją ir tada tėtis jam liepė paskambinti į policiją ir pranešti kas įvyko tarp jo ir mamos. Po to atvyko policija, iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai vaiką apžiūrėjo ir išvažiavo. Pamena, kad šeima išsiskyrusi, vaikai gyvena vieną savaitę pas motiną, kitą savaitę pas tėvą. Paklausus kokie santykiai su tėčiu sakė geri, paklausus kokie santykiai su mama, jis pasakė, kad stengiasi su ja sutarti, bet mama vis randa prie ko prisikabinti. Vaikas minėjo, kad ne pirmas kartas kai mama smurtauja prieš jį, kad prieš tai buvo praskėlusi galvą. Paklausus ar pas tėtį jam saugu gyventi, jis atsakė, kad saugu, pas mamą nesaugu, nes jie konfliktuoja. Bendravo su berniuko seserimi, ką mergaitė pasakojo nebepamena, prašo remtis vaiko nuomone, kuri buvo išklausyta įvykio dieną. Su berniuko mama bendravo jo kolegė R. N., bet jis matė, kad moteris buvo labai susijaudinusi, verkė. Dėl šio įvykio labai pergyveno, buvo emociškai palūžusi. Su tėčiu taip pat bendravo kolegė, jie bendravo automobilyje, dėl to jis apie jį pasakyti nieko negali. Įvertinus, kad vaikams likti mamos namuose yra nesaugi aplinka, vaikai buvo perduoti tėvui. Bendraujant su berniuku ant jo veido matėsi įdrėskimai prie nosies ir kaktoje. Visų įvykio aplinkybių nepamena, bet šis įvykis buvo filmuojamas jų kūno kameromis, kur viskas užfiksuota.
Iš 2025 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nuvykus adresu, (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., prieš save matomas žalios spalvos dviejų aukštų gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo kairėje, matomi trys buitinių atliekų konteineriai. Įėjus į gyvenamąjį namą pro rudos spalvos metalines duris, patenkama į virtuvės–svetainės patalpą. Apžiūrint virtuvės–svetainės patalpą iš kairės pusės į dešinę, matomas, virtuvinių baldų komplektas su ant jo esančiais įvairiais buitinės paskirties daiktais, valgomojo stalas, kėdės, trys sofos, komoda, televizorius. Virtuvės–svetainės patalpos kairėje, matomi laiptai, vedantys į antrą aukštą. Užlipus laiptais į antrą aukštą, savo dešinėje matomas miegamojo kambarys Nr. 1, kurį apžiūrėjus jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota. Stovint nugara į miegamojo kambario Nr. 1 duris, savo dešinėje matomos dvejos rudos spalvos durys. Įėjus pro toliau esančias rudos spalvos duris, patenkama į miegamojo kambarį Nr. 2. Apžiūrint miegamojo kambarį Nr. 2 iš kairės pusės į dešinę, matoma baltos spalvos viengulė lova, ant kurios matomas nešiojamasis kompiuteris, kėdė, komoda bei įvairius žaislai. Stovint nugara į miegamojo kambario Nr. 1 duris, tiesiai priešais save matomas kambarys Nr. 3, kuriame jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vieta tvarkinga, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
Iš 2025 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. G. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštų nagai, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis, Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą.
Iš 2025 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad nuvykus nurodytu adresu pasitiko D. G., kuris nurodė, kad 2025 m. kovo 11 d., apie 12 val. 00 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav., žodinio konflikto metu, mama L. G., kuri jį pastūmė ir griebdama ranka už veido, nagais apdraskė pastarajam nosį ir kaktą, taip sukeldama D. G. fizinį skausmą. Apžiūrint D. G. vizualiai, kairės pusės nosies srityje bei kairės pusės kaktos srityje buvo matomi įdrėskimai. D. G. nurodė, kad vykusio konflikto tarp jo ir mamos nematė namuose buvusi mažametė sesuo K. G., kadangi pastaroji buvo pirmame namo aukšte. Namuose L. G. nebuvo rasta, susisiekus su pastarąja mobiliojo ryšio telefonu, ji nurodė, kad šiuo metu su mažamete dukra K. G. yra išvykusi į Kauną ir esant galimybei viešuoju transportu sugrįš gyvenamuoju adresu. D. G. apžiūrėjusi GMP brigada, į gydymo įstaigą pastarojo nepristatė. Į įvykio vietą buvo iškviestas vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausias specialistas R. K., kuris D. G. ir K. G. laikiną globą perdavė į įvykio vietą atvykusiam biologiniam tėvui – V. G..???
Iš 2025 m. liepos 1 d. iš GMP gauto rašto nustatyta, kad pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopiją apie teiktą pagalbą D. G. 2025 m. kovo 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Medikai nustatė įbrėžimus kaktos ir nosies srityje.
Iš 2025 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas el. paštu ir įkeltas į IBPS prie apžiūros protokolo. Garso įrašas darytas 2025 m. kovo 11 d., 12 val. 57 sek. Garso įrašo trukmė 3 min. 5 sek. Paleidus garso įrašą girdimi moters ir berniuko balsai. Moteriškas balsas sako: „vienas vienas du, klausau“. D. G. praneša apie įvykį – primušė mama.
Iš 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų, dirbusiu r. š. K1745 kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai. Policijos pareigūno R. G. kūno kamera filmuotas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, policijos pareigūnės E. D. kūno kameromis filmuoti du vaizdo įrašai pavadinimais „ (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.
Iš 2025 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas VTAS specialistų kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Įrašai pateikti atsiuntus aktyvią nuorodą. Vaizdo įrašai įkelti į IBPS prie atsiųsto VTAS rašto.
Iš 2025 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas L. G. 2025 m. kovo 14 d. apklausos metu pateiktos 3 nuotraukos, kurios pridėtos prie L. G. apklausos protokolo. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrima pirmoji nuotrauka pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, joje užfiksuotas sūnaus D. G. veidas. Nuotraukoje matyti ant sūnaus kairės pusės veido, nosies srityje paraudimas (įdrėskimas). Apžiūrima antroji nuotrauka pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Šioje nuotraukoje matyti sūnaus D. G. veidas. Kairėje veido pusėje, kaktos srityje, matyti paraudimas, nosies srityje – taip pat paraudimas. Apžiūrima trečioji nuotrauka pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukoje matyti ranka rašytas tekstas: „Mama, suprantu, kad pyksti ant manęs ir nusivylusi aš tave myliu, kad ir jei nematysiu. Aš nusiminęs ir suprantu, kad padariau kažką rimto, atsiprašau, kad aš tau buvau trenkęs, aš žinau, kad nepriimsi šio atsiprašymo“.
Iš 2025 m. gegužės 23 d. gauto rašto iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus nustatyta, kad 2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje (toliau – Vidurio Lietuvos skyrius) gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašote pateikti turimą informaciją apie L. G.. Informuojama, jog į Vidurio Lietuvos skyriaus registrą, nuo 2025 m. kovo 7 d. įrašyta L. G.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu L. G. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos. Bausmės pradžia – 2025 m. kovo 7 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendis Vidurio Lietuvos skyriuje vykdymui gautas. L. G. supažindinta su bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, atsiskaitymo už pareigų vykdymą tvarka. Nuteistoji supažindinta su laisvės apribojimo bausmės vykdymo atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, administracinės teisės pažeidimų padarymą. „Sodros“ duomenimis nuteistoji nedirba. Nuo 2023 m. sausio 9 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nuo 2025 m. gegužės 7 d. dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Priežiūros laikotarpiu pažeidimų nenustatyta, vykdo priemones Bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane, dalyvauja resocializacijos priemonėse.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš mažametį laiko pavojingesne veika.
BK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis D. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu metu (2025 m. kovo 11 d.) jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl jis laikytinas mažamečiu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį L. G. pagrįstumu. Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tarp jos ir mažamečio sūnaus D. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie susistumdė. Dėl susijaudinimo visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena, tačiau sutinka, kad smurtavo prieš savo mažametį sūnų. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo D. G. parodymais, kad tarp jų su mama L. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama pastūmė nukentėjusįjį bei griebė ranka už veido, taip pradrėksdama nosį bei kaktą. Taip pat kaltinamosios kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga, o nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). L. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad L. G. namuose, žodinio konflikto metu su mažamečiu sūnumi D. G., panaudodama fizinę jėgą, rankomis pastūmė savo mažametį sūnų D. G. ir tyčia ranka griebdama mažamečiui sūnui D. G. už veido, rankos pirštų nagais jį apdraskė, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimais kaktoje ir nosyje, tai yra, tokiu būdu smurtavo prieš mažametį. Tokiais veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamoji praeityje teista, administracine tvarka bausta. Psichiatrinis gydymas – nesigydė. Priklausomybės ligų gydymas – nesigydė. Kaltinamoji nedirba, turi nuolatinę gyvenamą vietą, socialinius ryšius.
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė neatgrasė kaltinamosios nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajai mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) BPC skambučio garso įrašas įkeltas į IBPS sistemą prie apžiūros protokolo;
2) VTAS kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai įkelti į IBPS sistemą prie atsiųsto VTAS rašto;
3) Policijos pareigūnų kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai įkelti į IBPS sistemą prie apžiūros protokolo;
4) 2025 m. gegužės 6 d. liudytojos R. N. apklausos vaizdo įrašas pridėtas prie apklausos protokolo;
5) 2025 m. birželio 18 d. nuketėjusiojo mažamečio D. G. apklausos vaizdo įrašas įkeltas prie apklausos protokolo;
6) 2025 m. birželio 18 d. liudytojos K. G. apklausos vaizdo įrašas įkeltas į IBPS sistemą prie apklausos protokolo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti L. G. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesiu nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) BPC skambučio garso įrašą įkeltą į IBPS sistemą prie apžiūros protokolo;
2) VTAS kūno kameromis filmuotus vaizdo įrašus įkeltus į IBPS sistemą prie atsiųsto VTAS rašto;
3) Policijos pareigūnų kūno kameromis filmuotus vaizdo įrašus įkeltus į IBPS sistemą prie apžiūros protokolo;
4) 2025 m. gegužės 6 d. liudytojos R. N. apklausos vaizdo įrašą pridėtą prie apklausos protokolo;
5) 2025 m. birželio 18 d. nuketėjusiojo mažamečio D. G. apklausos vaizdo įrašą įkeltą prie apklausos protokolo;
6) 2025 m. birželio 18 d. liudytojos K. G. apklausos vaizdo įrašą įkeltą į IBPS sistemą prie apklausos protokolo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.