Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B. ( S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), teistas:

1) 2013-10-17 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį – 196 MGL dydžio bauda, 2016-07-14 bauda išieškota;

2) 2017-12-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 ¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neatlygintinai per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. 2019-01-24 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, (duomenys neskelbtini), name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,28 prom.), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. A., tai yra tyčia vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į dešinį žandą, o nuo šio smūgio R. A. su foteliu nukritus ant grindų, po to nuėjus į virtuvę, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, griebė pastarąją už chalato ir numetė ant grindų, po to pagriebęs R. A. už plaukų, ją tąsė, o R. A. ištrūkus, paėmęs šluotos kotą sudavė jai į dešinį riešą, dešinį šoną, dešinę alkūnę bei tris kartus smogė į dešinio peties sritį, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas R. A. poodines kraujosruvas dešinio peties išoriniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, dešinio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pilvo sienos dešinėje kaulinėje srityje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su R. A. vartojo alkoholį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu R. A. sudavė jam alkūnė. Supykęs jis sudavė R. A. delnu į žandą, nuo kuo ji nukrito ant grindų. Nuėjus į virtuvę jis griebė R. A. už chalato ir numetė ant grindų, po to pagriebęs už plaukų, ją tąsė. Po to kai R. A. ištrūko, jis paėmė šluotos kotą ir sudavė jai į dešinį riešą, dešinį šoną, dešinę alkūnę bei tris kartus smogė į dešinio peties sritį. Jis iškvietė policiją, kadangi R. A. jam pirma sudavė. R. A. nubėgo pas kaimynę ir iš ten iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo R. A., o policija jį sulaikė. Jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė.

K. S. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole R. A. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini),apie 21.35 val. namuose (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis S. B., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo prieš ją fizinį smurtą, mušė ranka per veidą bei šluota į visas kūno dalis, dėl to patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 23:00. Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – gyvenamasis namas (b. l. 2-11)

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota R. A. apklausa. (duomenys neskelbtini) nutarimu pripažinta nukentėjusiąja R. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 21 val. su savo sugyventiniu atsisėdo svetainėje praleisti vakaro. Ji gėrė alkoholinius kokteilius, o S. B. gėrė degtinę. Apie 21.30 jam staiga kažkas atsitiko – jis sėdėdamas ant sofos trenkė jai į veidą delnu. Kai ji išsigandusi bėgo nuo jo į virtuvę, jis ją pačiupo bei pavertęs ant grindų, ėmė tąsyti už plaukų. Jai pabėgus į virtuvę, jis čiupo šluotą bei su ja smogė jai į riešą, alkūnės sritį bei į petį. Patyrė didelį šoką bei fizinį skausmą. (b. l. 1, 32)

(duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota šluotos koto, paimto įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra (b. l. 21-26).

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji R. A. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį. Jie turi problemą su alkoholiu. (duomenys neskelbtini) vakare grįžus iš darbo, viskas buvo gerai – ji nuvažiavo į parduotuvę, jie kūreno pečių, jos sugyventinis S. B. gamino valgyti. Jie atsisėdo valgyti, sėdėjo vienas priešais kitą, vakarieniavo, jis išgėrė degtinės, ji irgi išgėrė kokteilių, paskui jis nuėjo į parduotuvę, atnešė dar degtinės, jie toliau sėdėjo ir bendravo, kalbėjo apie darbą. Bekalbant jie susiginčijo ir ji pirma sudavė S. B. su alkūne. Staiga S. B. pašoko ir delnu sudavė jai į dešinį žandą – šis smūgis jai fizinio skausmo nesukėlė, tačiau ji išsigando. Nuo smūgio ji kartu su foteliu pargriuvo ant grindų, ant kairio šono – ji nesusižeidė, jai tai fizinio skausmo taip pat nesukėlė. Ji bandė keltis, o jos sugyventinis pradėjo ją tampyti už chalato, numetė ant grindų, tada griebė ją už plaukų ir tąsė, tai jai sukėlė fizinį skausmą. Po to griebė šluotos kotą ir juo mušė ją, pataikydamas vieną kartą per dešinės rankos riešą, vieną kartą į dešinį šoną, vieną kartą į dešinę alkūnę ir tris kartus į dešinį petį – kiekvienas smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Jai pavyko pabėgti, ji iš karto iškvietė policiją, po ko basa nubėgo iki kaimynės U. R., kuriai viską papasakojo ir jau pas kaimynę laukė pareigūnų. Taip pat buvo atvažiavusi greitoji, kuri ją apžiūrėjo, į ligoninę jos nevežė. Civilinio ieškinio neteiks, su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi. Planuoja kartu gyventi. Prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmę. Stengsis jam padėti susitvarkyti su alkoholio problema.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertas V. K. susipažinęs su jam pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 1908063009-1 ir 4 spalvotomis nuotraukomis, pateikė išvadą dėl R. A. sužalojimų. R. A. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio peties išoriniame paviršiuje (su linijiniu prašviesėjimu), dešinėje alkūnėje, dešinio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pilvo sienos dešinėje kaulinėje srityje, kurios galėjo būti padarytos nagrinėjamo įvykio metu (duomenys neskelbtini). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo mechanizmas – padaryti kietais bukais bei pailgą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kitos kraujosruvos nebūdingos griuvimui (b. l. 45).

(duomenys neskelbtini) apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pas save namuose, jau miegojo ir jai miegant, kažkas labai garsiai ir ilgai skambino bei daužė jai į duris. Atrakinusi duris pamatė R. A. stovinčią ir verkiančią prie jos durų – ši buvo tik su chalatu, basomis kojomis. V. R. pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis S. B.. R. A. buvo apsiverkusi, toliau verkė ir visą laiką laikėsi už dešinės rankos, sakė, kad labai skauda alkūnę, ir matė, kad yra labai sutinusi dešinės rankos plaštaka. Ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini) iš niekur nieko pašoko ir pradėjo ją mušti. Konkrečiai, kaip jis ją mušė, ji iš pradžių nepasakojo. Jai atėjus, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, ir jos nuėjo pas R. A. namo. Einant iki jos namų, (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) ją mušė pagaliu. Ji nuėjo kartu iki jų namų, nes (duomenys neskelbtini) paprašė, kad nueitų su ja, nes ji bijojo (duomenys neskelbtini). Girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) net atvykusiems pareigūnams sakė, kad bijo eiti namo, nes ten yra (duomenys neskelbtini). Jos nuėjo pas (duomenys neskelbtini) namo, ten jau buvo pareigūnai, paskui atvažiavo greitoji, pareigūnai bendravo su ja, o ji išėjo į virtuvę ir ten laukė. Daugiau nieko negirdėjo ir stengiasi šita situacija nesidomėti. (duomenys neskelbtini) bendravo su pareigūnais, ir su atvykusiais medikais – ką jie šnekėjo, stengėsi neklausyti (b. l. 55-56).

Liudytojų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-os kuopos vyriausiųjų patrulių A. M. ir V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad (duomenys neskelbtini) dirbant pagal iš anksto patvirtintą grafiką iš Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo du pranešimus, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo žmona mušasi ir antras pranešimas, kad moterį sumušė sugyventinis, kad ji yra išbėgusi į lauką basa. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko vyras, prisistatęs S. B., paskui atėjusi moteris, prisistatė R. A. su kaimyne. S. B. apie muštynes nieko nesakė. R. A. pradėjo sakyti, kad jos sugyventinis ją sumušė. S. B. sakė, kad jos nemušė, R. A. tikino, kad S. B. ją mušė. R. A. aiškino, kad (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu S. B. atsisėdo svetainėje praleisti vakarą, ji gėrė alkoholinius kokteilius, o jos sugyventinis degtinę. Apie 21.30 val. jos sugyventinis staiga trenkė jai delnu į veidą, ji išsigandusi pradėjo bėgti nuo jo, jis ją pasigavo, pavertė ant grindų ir tąsė už plaukų, jai pavyko pabėgti, tačiau S. B. paėmęs šluotos kotą, juo mušė ją, pataikydamas į riešą, alkūnę bei petį. R. A. patyrė fizinį skausmą bei šoką. Atvažiavus greitajai pagalbai, ji medikams rodė ant kūno esančius sumušimus, buvo labai susijaudinusi, sutrikusi, išsigandusi, šoko būsenoje, ji stovėjo basa ant sniego, ji verkė, šaukė, kad ją mušė (b. l. 58-59, 61-62).

Apžiūros protokole užfiksuota trijų vaizdo įrašų, padarytų policijos pareigūnų, atvykus į įvykio vietą ir patalpintų IBPS sistemoje kaip priedas prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo apžiūra. Užfiksuota, kad pirmo vaizdo įrašo pradžioje girdisi, kaip pareigūnai bendrauja su vyru, kuris sako, kad žmona pabėgo. Vaizdo įrašas iš pradžių daromas einant lauke, tamsoje, vėliau užeinama į gyvenamąją patalpą. Kur yra filmuojamas vyras (S. B.), kuris rusų kalba pasakoja, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, kad jis normalus bachuras, toliau keikiasi necenzūriniais žodžiais, sako, kad paima ir paguldo, toliau keikiasi, sako: „gulėk“, vis tiek juda. Keikiasi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnams paklausus, ar mušė žmoną, sako, kad nemušė. Rodo alkūne, keikiasi necenzūriniais žodžiais, neįdomu. Toliau vyras keikiasi necenzūriniais žodžiais. Antrame vaizdo įraše gyvenamojoje patalpoje filmuojama R. A., kuri atvažiavus medikams nori parodyti sužalojimus, vyras, kurio nesimato vaizdo įraše keikiasi necenzūriniais žodžiais. Moteris prašo, kad jos draugas iš čia išeitų. Moteris medikams rodo ranka, šie ją apžiūri, ji visą laiką prašo, kad asmuo išeitų. Trečiame vaizdo įraše R. A. medikas matuoja spaudimą, ji pasakoja, kad ją sudaužė, ji išėjo basa. Rodo šluotą, su kuria jai trenkė, pirmiausia, sako, kad sudavė per veidą, paskui mušė su šluota. Su šluota sudavė į alkūnę, riešą, petį. Sako, kad per veidą sudavė delnu (b. l. 12-13).

Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) Vilniaus skyriaus atsakyme į paklausimą Nr. 41D(V)-322 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio iš telefonų, kurių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aprašai. Apžiūrint garso įrašą (duomenys neskelbtini) 21:28:36, iš numerio +(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 01:16 nustatyta, kad skambina vyras, kuris darbuotojai pasako, kad smurtas šeimoje. Pasiteiravus nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), paklausus kas mušasi, nurodo, kad mušasi žmona. pasiteiravus ar reikalinga greitoji, nurodo, kad ne. Paprašius prisistatyti, prisistato S. B..

Antrojo įrašo ((duomenys neskelbtini); 21:49:32; numeris +(duomenys neskelbtini); trukmė 01:27) apžiūros metu nustatyta, kad atsiliepus Centro darbuotojai, moteris verkdama prašo kviesti policiją, darbuotoja prašo kalbėti aiškiau, kadangi moteris verkia, kalba susijaudinusi. Pasiteiravus kokios pagalbos reikia, atsako, kad policijos ir medikų pagalbos. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), paklausus darbuotojai ar ją užpuolė, kas nutiko, verkdama nurodo, kad primušė sugyventinis. Pasiteiravus kur bus, kur lauks, verkdama nurodo, kad stovi lauke basa, negali užeiti namo. Nurodo, kad ją daužė su šluota, labai skauda. Pasiteiravus pavardės, pasako, kad (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-50)

(duomenys neskelbtini)22.10 val. buvo atliktas S. B. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad S. B. patikros rezultatas – 1.28 prom. (b.l. 66).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios R. A. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kaltinamasis prieš ją panaudojo smurtą. Teismas konstatuoja, kad kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas procesų metu, kitų jos aiškinimo teisingumą patvirtinančių duomenų buvimas. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji iš esmės buvo nuosekli aiškindama apie įvykių aplinkybes. R. A. nuo pirmosios apklausos nurodė kaltinime nurodytus kaltinamojo veiksmus bei išliko nuosekli įrodymų tyrimo teisme metu. Byloje esanti teismo medicinos eksperto V. K. išvada Nr. G 1809/15(01) patvirtino, kad R. A. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio peties išoriniame paviršiuje (su linijiniu prašviesėjimu), dešinėje alkūnėje, dešinio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pilvo sienos dešinėje kaulinėje srityje, kurios galėjo būti padarytos nagrinėjamo įvykio metu (duomenys neskelbtini). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo mechanizmas – padaryti kietais bukais bei pailgą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kitos kraujosruvos nebūdingos griuvimui, patvirtina nukentėjusiosios R. A. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes. Paties kaltinamojo parodymai dėl įvykio faktinių aplinkybių nebuvo nuoseklūs, keitėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl jo prisipažinimas teisme vertintinas kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės, o tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios parodymų visuma bei ekspertizės išvada pripažintina neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apie 21.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę R. A., tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į dešinį žandą, o nuo šio smūgio R. A. su foteliu nukritus ant grindų, po to nuėjus į virtuvę, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, griebė pastarąją už chalato ir numetė ant grindų, po to pagriebęs R. A. už plaukų, ją tąsė, paėmęs šluotos kotą sudavė jai į dešinį riešą, dešinį šoną, dešinę alkūnę bei tris kartus smogė į dešinio peties sritį, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas R. A. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą. Faktiniai nustatyti kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

K. S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą- tyčią, kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, į šeimyninę padėtį (našlys), baustas administracine tvarka (b. l. 135-137), teistas 1 kartą ir nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, todėl įvertinus aplinkybių visumą jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta didesnė nei vidutinė su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (duomenys neskelbtini).

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su filmuota įvykio vietos medžiaga ir garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje. Šluotos kotas, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (2019-04-17 kvitas B serija BBB Nr. VRPK003371) (b.l. 25,26) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 2 metams, bausmės vykdymo laikotarpiu: uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, bausmės vykdymo laikotarpiu: uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Šluotos kotą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.