Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir T. T. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2019 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas T. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NMA 2019 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymo Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“ 1 punktu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. 2019 m. birželio 25 d. teismo nutartimi bylos pagal pareiškėjo M. S. ir pareiškėjo T. T. skundus atsakovui NMA buvo sujungtos į vieną bylą.

4. Atsakovas NMA atsiliepimuose su pareiškėjų M. S. ir T. T. skundais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino bei panaikino NMA direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. PS1-740 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ ir NMA direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. PS1-741 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. T.“.

6. Teismas atsižvelgdamas į NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 (toliau – ir NMA darbo reglamentas), 104, 108, 123 punktų nuostatas, darė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 17 d. T. T. tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės 2019 m. gruodžio 18 d. buvo pateiktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, nes jis nepatenka į NMA darbo reglamente nustatytą išimtį – „išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau“. Nagrinėjamos bylos atveju M. S. suformulavo užduotį T. T. 2018 m. gruodžio 17 d., o šios užduoties atlikimo terminas – 2018 m. gruodžio 20 d. Taigi išimtis (kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) netaikytina, nes T. T. galėjo pateikti tarnybinį pranešimą 2019 m. gruodžio 17 d., į komandiruotę vykti 2018 m. gruodžio 20 d. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad ginčo atveju apie komandiruotę sužinota prieš pakankamai laiko, kad būtų galima įvykdyti NMA darbo reglamento 123 punkto reikalavimus (pateikti tarnybinį pranešimą komandiruotei prieš dvi darbo dienas). Teismas pabrėžė, kad NMA veiklą reglamentuoja NMA darbo reglamentas, kuris NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriui atskirų išimčių dėl komandiruočių tvirtinimo tvarkos nenumato. Kol galiojantis reglamentavimas yra toks, kaip dabar, šio skyriaus darbuotojai turi juo vadovautis.

7. Pareiškėjai teigė, kad tarnybinių komandiruočių tvirtinimas vėliau nei prieš dvi darbo dienas, komandiruotės dieną ir po jos buvo įprasta praktika NMA. Teismas su šiais teiginiais sutiko, tačiau pabrėžė, kad tokia praktika yra reikšminga sprendžiant dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų proporcingumo padarytam pažeidimui, tačiau savaime nenaikina veikos neteisėtumo ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui M. S. buvo inkriminuojami du pažeidimai: 1) dėl darbuotojų komandiruočių įgalioto asmens patvirtinimo neužtikrinimo; 2) dėl neteisingos informacijos darbo laiko žiniaraštyje pateikimo. Teismas nustatė, kad M. S. 2018 m. gruodžio 17 d. uždėjo rezoliuciją dėl T. T. ir L. Š. komandiruočių suderinimo, o patvirtinimo nesuteikė įgaliotas asmuo J. V.. M. S. 2018 m. gruodžio 19 d. el. laišku kreipėsi į įgaliotą asmenį komandiruočių klausimu ir sprendė problemą. Atsižvelgiant į trumpą įvykių laiką, į aktyvius M. S. veiksmus po komandiruotės, į tai, kad ne jis nepatvirtino komandiruočių, teismas nenustatė, kad M. S. atliko neteisėtus veiksmus nurodytus kaip „neužtikrino, kad darbuotojai vyktų į komandiruotes įgaliotam asmeniui patvirtinus“. Teismo posėdžio metu M. S. patvirtino, kad jis liepė NMA darbuotojui užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį pažymint, kad T. T. 2018 m. gruodžio 18 d. buvo darbo vietoje, t. y. NMA centriniame padalinyje, ir vėliau tokį žiniaraštį pasirašė. Teismas šią pareiškėjo veiką pripažino neteisėta. M. S. nurodyti motyvai – sužinojo apie klaidinančius automobilio rodmenis, matė nepatvirtintą komandiruotę, tikėjosi, kad žiniaraštis bus pataisytas – nešalino veikos neteisėtumo, o tik ją individualizavo, rodė kaltės laipsnį. Teismas pripažino, kad M. S. padarė tarnybinį nusižengimą – liepė neteisingai užpildyti žiniaraštį ir jį pasirašė, esant jo kaltei (žinojo, kad darbuotojai buvo komandiruotėje, o žiniaraštį reikia pildyti teisingai).

9. Pareiškėjui T. T. buvo inkriminuojama, kad jis vykdamas į komandiruotę neužtikrino įgalioto asmens patvirtinimo. Byloje nustatyta, kad T. T. pateikė tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės pažeisdamas NMA darbo reglamento 123 straipsnyje nustatytą terminą ir teismo posėdyje T. T. patvirtino, kad išvyko į komandiruotę nežinodamas, ar komandiruotė patvirtinta įgalioto asmens. Teismas pripažino, kad T. T. padarė tarnybinį nusižengimą – pateikęs tarnybinį pranešimą komandiruotei pažeisdamas teisės aktų reikalavimus išvyko į komandiruotę netikrindamas, ar jo komandiruotė patvirtinta, esant jo kaltei (žinojo (turėjo žinoti), kad tarnybinis pranešimas turi būti įkeltas į sistemą ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas, žinojo, kad komandiruotė turi būti patvirtinta įgalioto asmens, tačiau elgėsi pagal įprastą praktiką ir to netikrino).

10. Atsižvelgiant į visas nustatytas pareiškėjų atsakomybei reikšmingas aplinkybes teismas laikė, kad paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – nėra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį. Teismo vertinimu, pareiškėjų tarnybiniai nusižengimai buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, informacija apie vykimą į komandiruotes ir atitinkamą žymėjimą žiniaraščiuose nebuvo nuslėpta, atvirkščiai – darbuotojai teikė tarnybinius pranešimus, ėmėsi aktyvių veiksmų po komandiruotės, komandiruočių tvirtinimas ne pagal NMA darbo reglamentą iki tol ir nusižengimo padarymo metu buvo įprasta praktika NMA, kurią savo elgesiu patvirtino atsakingas asmuo J. V.. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į neigiamų pasekmių nebuvimą, darbdavio toleruotą susiklosčiusią praktiką, paties darbdavio elgesį (NMA darbo reglamento 123 nuostatų nesilaikymą), pareiškėjų padaryti pažeidimai vertinti kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinių nuobaudų – pastabų – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobaudos pareiškėjams apskritai neturėjo būti paskirtos.

11. Pareiškėjų prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

12. Atsakovas NMA pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir pareiškėjų skundus atmesti.

13. Pareiškėjai M. S. ir T. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjams po 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

14. Atsakovas NMA 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo.

15. Atsakovas informavo, kad NMA yra žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

16. Atsakovas NMA Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako apeliacinio skundo.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 straipsnio 3 dalis).

18. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui bei teisėtiems kitų asmenų interesams, apeliacinį procesą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo nutraukia.

20. Apeliantui išaiškintina, kad vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

21. Tačiau pažymėtina, jog atsakovui inicijavus apeliacinį procesą, pareiškėjai M. S. ir T. T., vykdydami ABTĮ 139 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į minėtą apeliacinį skundą, kurį jiems parengė jų atstovė, advokatė G. P.. Dėl šio atsiliepimo surašymo pareiškėjai patyrė po 600 Eur išlaidų, kurias prašė atlyginti iš atsakovo.

22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjams palankų sprendimą. Tai jiems suteikė teisę į bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra tas procesinis dokumentas, kurio surašymą sąlygoja priešingos šalies paduotas apeliacinis skundas. Tai lemia, kad ir šios išlaidos atsiranda dėl šalies, kuri paduoda apeliacinį skundą, veiksmų. Todėl palankaus galutinio teismo sprendimo atveju, šalis pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, įgyja teisę į šių išlaidų atlyginimą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-424-662/2019).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovui atsisakius apeliacinio skundo, lieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra palankus pareiškėjams. Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjai M. S. ir T. T. įgijo teisę ir į išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, atlyginimą. Patirtų išlaidų dydis yra patvirtinamas pateiktomis 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitomis už teisines paslaugas ir 2019 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitais.

24. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktą nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 641,51 Eur (1,3 x 1 262,7). Taigi, pareiškėjų prašoma priteisti suma (iš viso 1 200 Eur) neviršija maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas tenkinamas ir pareiškėjams iš atsakovo priteistina po 600 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjams M. S. ir T. T. po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.