Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-497-919/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-16
Bylos Nr.
1S-497-919/2021
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00849-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
Ž. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-497-919/2021Proceso Nr. 1-76-1-00849-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. Š. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis Ž. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad teismo priimta nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, priimta neatsižvelgus į Komisijos išvadas ir rekomendacijas. Komisija įvertino apelianto asmenybę būtent bausmės atlikimo metu, atsižvelgė į tai, kad jam pagal OASys nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 16 balų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo pastangas elgtis pagal nustatytą tvarką. Nuteistasis 16 kartų skatintas, pataisos namuose įgijo staliaus specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys atsiliepia apie nuteistąjį tik teigiamai, jam leidžiama išvykti savaitgaliais pas artimuosius be palydos, taisyklių ir reikalavimų nėra pažeidęs. Taikius lygtinį paleidimą taip pat turės darbą, bus priimtas D. D. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, kas leis jam ir toliau teikti finansinį išlaikymą savo vaikams. Palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, civilinius ieškinius padengęs, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Š. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Kauno apylinkės teismas, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus Ž. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 16 kartų skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą (grįš gyventi pas seserį), taip pat bus įdarbintas, civilinį ieškinį atlygino pilnai, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama Ž. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (16 balų), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia tik 8 balus, iš ko seka, kad Ž. Š. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam, nors jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar išskiriamas kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys, kuris yra neabejotinai reikšmingas bei svarbus tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik Ž. Š. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu, nėra pagrindo.

9. Vertinant Ž. Š. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis stengiasi priimti sprendimus atsakingai, tačiau būna atvejų, kai pasielgia impulsyviai ir neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių. Tokiam elgesiui didžiausią įtaką daro alkoholio poveikis ar pyktis. Apeliantas supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie tos problemos atsiradimo yra prieštaravimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimo, už kurio padarymą Ž. Š. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš 2021 m. birželio 3 d. posėdžio protokolo, vienas iš keturių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą Ž. Š.).

10. Abejonių probacijos sėkme kelia ir tai, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet Ž. Š. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų negerbė ir juos pažeidė 2 kartus ir jam buvo skirtos drausminės nuobodos. Nors šios nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau vien jų paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei paneigia nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Be to, kaip matyti iš Pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nuteistasis yra baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, o nusikalstamą veiką, už kurią atlieka bausmę taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, jis yra linkęs piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis supranta, kad alkoholio vartojimas yra žalingas elgesys, tačiau problemos tame neįžvelgia, todėl alkoholio vartojimo problema, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat neturėtų būti sumenkinama ir kelia pagrįstų abejonių lygtinio paleidimo sėkme.

11. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvams svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą pagal du subendrintus nuosprendžius, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Ž. Š. praeityje teistas. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, ankstesni teistumai negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Nuteistojo skunde akcentuojama teigiama darbinė motyvacija, darbas pataisos namuose, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę (dirbs D. D. IĮ „(duomenys neskelbtini)“), gauti paskatinimai, civilinio ieškinio atlyginimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmę Ž. Š. atlieka ne už turtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl teigiama darbinė motyvacija ir suinteresuotumas dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju nėra esminės aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiama nuostata į darbą gali taip pat veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje Ž. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus Ž. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva JankauskienėDarius KantaravičiusAurelijus Rauckis